aA
„Negali būti didesnio ir įdomesnio profesinio iššūkio, kaip bandyti teigiamai pakeisti nacionalinės architektūros ir urbanistikos standartus“, – sako Švedijos kraštovaizdžio architektė, nuo 2018 m. pirmoji nacionalinė architektė Švedijos nacionalinėje būsto, statybos ir planavimo valdyboje Helena Bjarnegård.
Architektūra
© Shutterstock

Ši įtakinga ir garsi visoje Skandinavijoje moteris rugsėjo 6–7 d. dalyvaus jau trečią kartą Birštone vyksiančiame visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų bei politikos atstovų diskusijų festivalyje „Būtent!“. H. Bjarnegård taip pat vadovauja tarptautinės organizacijos „Pasaulio miesto parkai” („World Urban Parks“) tinklui. Ši organizacija formuoja viešą politiką, teikia patarimus, susijusius su miesto parkų, atviros erdvės ir poilsio zonų planavimo bei žmonių veiklos miestuose, klausimais. Organizacija siekia plačią savo narių ir partnerių patirtį pritaikyti formuojant miesto parkų vizijas, pasiekti reikšmingų patobulinimų tuose miestuose, kuriuose vyksta sparti urbanizacija.

„Pasaulio miesto parkų” organizacijos nariai ir partneriai keičiasi idėjomis apie bendrus aplinkos, socialinius ir ekonominius iššūkius, kur miesto parkai yra sprendimo dalis. Organizacijoje tarptautiniu ir vietiniu lygiu tiesiogiai palaikomi savi nariai – nustatant visuotinius standartus, ginant miesto parkų naudą, palaikant finansavimo pasiūlymą, kampaniją ar tobulinant profesinę veiklą.

Organizacija siekia sutelkti savo veiklą, atkreipiant dėmesį į nacionalines asociacijas ir pajungiant miesto parkų agentūras, nevyriausybines organizacijas, universitetus, tyrimų institutus, verslą, bendruomenių grupes, pavienius asmenis ir kitus sektorius, tokius kaip sveikata, turizmas, išteklių valdymas.

DELFI susisiekė su Helena Bjarnegård, su kuria kalbėjosi apie jos patirtį, darbą bei dabartinius miestų planavimo ir urbanizacijos iššūkius.

– Helena, papasakokite, prašau, mūsų skaitytojams, kaip jūs tapote pirmąja Švedijos nacionaline architekte? Taip pat, kokie yra kraštovaizdžio architektūros planavimo ir nacionalinės architektūros panašumai?

– Daugelį metų dirbau spręsdama miesto plėtros klausimus antrame pagal dydį Švedijos mieste Geteborge. Prieš tai dirbau miesto planavimo ir kraštovaizdžio architektūros konsultante, taip pat dalyvavau šios srities tarptautinėje veikloje. Kraštovaizdžio architektūra ir miesto planavimas labai susiję su tvaria miesto plėtra. Mano, kaip savivaldybės architekto ir planuotojo, profesinė patirtis reiškia, kad aš tiksliai žinau iššūkius, su kuriais susiduriame, sujungdami šią holistinę viziją. Tačiau negali būti didesnio ir įdomesnio profesinio iššūkio, kaip bandyti teigiamai pakeisti nacionalinės architektūros ir urbanistikos standartus. Bus labai įdomu stebėti, kaip formuosis bendradarbiavimas, įgyvendinant šią politiką, nes jis reikalaus išlaikyti aiškią XXI a. miesto viziją.

– Kurios yra jūsų trys prioritetinės sritys, į kurias atsižvelgsite, atliekant savo, kaip Švedijos nacionalinio architektės, vaidmenį? Kokie būtų 2–3 pagrindiniai veiklos rodikliai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dabartiniai iššūkiai bus sėkmingai išspręsti netolimoje ateityje?

– Turime daugiau dirbti tvarumo klausimais ir klausimais apie padidintą mūsų sukurtos aplinkos kokybės lygį. Pagrindinis naujos politikos, kurią Švedijos parlamentas iškėlė Švedijos architektūrai ir dizainui, tikslas yra toks: architektūra ir dizainas padės sukurti tvarią, teisingą ir mažiau atskirtą visuomenę su kruopščiai suprojektuota gyvenamąja aplinka, kurioje visi turėtų galimybę daryti įtaką jų bendros aplinkos kūrimui. Mes siekiame pagerinti kokybę visose miesto plėtros srityse, pradedant viešaisiais kūriniais ir viešosiomis erdvėmis, baigiant miesto mąsto infrastruktūros planavimu. Įvairios suinteresuotos šalys iš visų ekonomikos ir visuomenės sričių vaidina svarbų vaidmenį, kuriant Švedijos miestus. Tačiau nustatyta politika apibūdina labai aiškų viešojo sektoriaus, kaip šio proceso lyderio, vaidmenį.

– Šiandien yra du terminai, susiję su šiuolaikinio/ateities miesto planavimu: „Išmanusis miestas“ (Smart City) ir „Tvarus miestas“ (Sustainable City), kuriuos per pastarąjį dešimtmetį daugelis miestų planuotojų labai plačiai naudoja ir reklamuoja. Kaip jūs asmeniškai siejate šią išmaniojo/tvaraus miesto idėją ir savo tiesioginę atsakomybę, planuojant ir statant naujus Švedijos miestus, palankius supančiai aplinkai ir žmonių gyvenimui?

– Asmeniškai aš naudoju terminą „tvarūs miestai“, nes jis artimesnis naujosios nacionalinės politikos tikslui, kuris labai susijęs su tuo, kaip turėtume kurti tvarius ir lygiaverčius miestus. „Išmaniojo miesto” terminas dažniausiai naudojamas, susiejant miestų planavimą su reikalingomis ir pažangiomis technologijomis. Tvari valstybė teigia, kad turime turėti ir holistinę perspektyvą.

– Kai kurie išmaniojo miesto kritikai šią idėją laiko utopine miesto vizija, kurią labai energingai ir nuosekliai komunikuoja didžiosios technologijų, inžinerijos ir konsultacijų įmonės, tikėdamos gauti tiesioginės naudos iš didelių savivaldybių viešųjų pirkimų konkursų. Koks būtų jūsų požiūris į tai? Kaip ši įgyvendinta koncepcija gali apčiuopiamai paveikti paprastų žmonių gyvenimą, darbą, asmeninę erdvę?

– Mano manymu, savo vizijose svarbu matyti, kad šie miestai yra buveinės mums žmonėms ir kad mums reikia kurti tokią aplinką, kurioje gyventojai jaustųsi saugiai ir patogiai, taip vadinamą - suprojektuotą gyvenamąją aplinką.

– Kitas, gal ne toks malonus, bet išties svarbus klausimas. Prieš keletą metų Švedijos policija viešai paskelbė informaciją apie pažeidžiamas Švedijos miestų teritorijas. Šioje ataskaitoje nurodytos 23 ypač pažeidžiamos teritorijos, 6 rizikos zonos ir 31 pažeidžiamos teritorijos. Anot jūsų, kokia yra pagrindinė šių pažeidžiamų ir padidintos rizikos teritorijų atsiradimo priežastis vienoje iš labiausiai išsivysčiusių ir socialiai atsakingų pasaulio valstybių?

– Tai sudėtinga problema, turinti daugybę priežasčių. Mano misija yra dirbti taip, kad Švedijos miestų planavimas ir architektūra galėtų prisidėti prie darnios visuomenės kūrimo. Architektūra yra viena iš daugelio priemonių, kurią turime naudoti siekdami socialiai tvaresnės visuomenės, tačiau, be abejo, yra ir daugybė kitų klausimų, kuriuos taip pat turime išspręsti savo šalyje.

– Kaip, pasak jūsų, tvarus/išmanusis miestas, kuris apjungia technologijas, transportą, architektūrą, miesto planavimą ir įvairovę, ir, žinoma, toleranciją, gali sumažinti arba visiškai panaikinti dabartines pažeidžiamas Švedijos miestų teritorijas?

– Tai, kaip mes statome savo miestus, daro įtaką mums, kaip individams, tačiau, žinoma, norint sukurti tvarią visuomenę, šiuo klausimu reikia dirbti ir daugelyje kitų sektorių. Miestų planavimas daro įtaką tam, kaip judame, kur apsistojame, ar jaučiamės saugūs vietoje ir ar galime prisidėti prie socialinio tvarumo, tačiau tai tikrai nėra pilnas visos šios problemos sprendimas.

– Šią savaitę dalyvausite diskusijų festivalyje „Būtent“, Birštone, kaip viena iš „Tvaraus miesto vizija 2050 m.“ diskusijų panelės dalyvių. Kokios būtų jūsų 5 pagrindinės įžvalgos apie šią viziją, kuria galėtumėte pasidalinti su mumis?

Helena Bjarnegård: Pagrindinės temos yra šios:
- Žmonėms, gyvenantiems mieste, skiriamas dėmesys;
- Architektūra kaip įrankis, galintis prisidėti prie tvarios visuomenės kūrimo;
- Miestų tvarumui ir kokybei neturėtų būti taikomi trumpalaikiai finansiniai atsipirkimo rodikliai;
- Holistinės perspektyvos planavime naudojimas ir pritaikymas;
- Bendradarbiavimas.

– Tūkstančius naujų miestų reikės koncentruoti vienoje vietoje, apgyvendinant vis daugiau pasaulio gyventojų. Prognozuojama, kad iki 2060 m. Žemės gyventojų skaičius pasieks 10 milijardų. Nuo Kinijos planuojamo Jing-Jin-Ji didmiesčio iki Afrikos technikos centrų (techno-hub) ir besiplečiančių pabėgėlių stovyklų auga realus poreikis naujoms ir novatoriškoms miesto planavimo koncepcijoms. Kaip galima suderinti gyvenamosios aplinkos kokybę šių dienų ir rytojaus miestuose, sujungiant tris tvaraus miesto aspektus: gyvą ekonominę aplinką, įtraukiančią socialinę aplinką ir tvarią aplinką? Ar Šiaurės ir Baltijos šalių regionas gali tapti naujoviško pasaulio miestų planavimo pavyzdžiu?

– Reikia galvoti apie perspektyvą. Trumpalaikiai sprendimai retai būna geri. Kurkite ir darykite kokybiškus sprendimus nuo pat pradžių. Kurkite lanksčiai, atsižvelgdami į poreikius ir galimybes. Atsižvelkite į tai, kad šiais laikais yra daugybė skirtingų būsto rūšių ir skirtingų gyvenimo būdų. Svarbu suprasti, kad statote ne tik pastatus, bet ir miestus.

– Kokios būtų jūsų įžvalgos ir pasiūlymai dėl tvaraus/išmaniojo miesto koncepcijos, pritaikytos tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva? Ar ji veiks?

– Tai, apie ką kalbėjau, tinka bet kuriai visuomenei. Galvokime apie ilgalaikę perspektyvą. Pagalvokite apie kokybę. Architektūra ir dizainas daro įtaką mūsų gyvenimui kasdien: kaip mes suprantame vienas kitą ir save, kaip susitinkame, bendradarbiaujame ir gyvename kartu. Pasitelkę architektūrą galime pakeisti savo kasdienį gyvenimą, o galiausiai galime pakeisti ir pasaulį. Architektūra čia gali vaidinti svarbų vaidmenį. Gera architektūra suteikia ne tik jutiminę patirtį, bet ir gali būti naudojama kaip priemonė realiems pokyčiams.

– Dėkoju už pokalbį.

Festivalis „Būtent“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę. Žodis „Būtent!” atspindi tą diskusijos momentą, kai diskusijos dalyviai, pateikę savus argumentus, pasiekia abipusį sutarimą ir supratimą. Siekiama, kad festivalis taptų tokio sutarimo, nuomonės formavimo, bendros valstybės vizijos kūrimo vieta, kuri suteiks įkvėpimo realiems verslo ir politikos sprendimams. Įkvėpimo „Būtent!” semiasi iš ilgametes tradicijas turinčio Almedalen diskusijų forumo Švedijoje, panašių renginių kitose Skandinavijos šalyse, taip pat renginių „Arvamusfestival“ Estijoje ir „Lampa“ Latvijoje bei kitų „Democracy Festivals“ šeimos renginių Šiaurės - Baltijos šalyse.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
3.4615

JT: 2015-2019 m. laikotarpis bus karščiausias istorijoje (3)

Pasaulis privalo dėti 3-5 kartus daugiau pastangų, kad temperatūros kilimą sustabdytų ties 1,5-2...

Neįprasta kelionė po pakaunės kraštą: žavūs miesteliai ir nepakartojamas gamtos grožis (19)

Pakaunės krašto grožis atsiskleidžia, keliaujant Nemunu po Raudondvario Kačerginės, Zapyškio,...

Keli šimtai protestuotojų didmiesčiuose sieks atkreipti dėmesį į klimato kaitą (12)

Keli šimtai moksleivių, studentų ir kitų protestuotojų penktadienio pavakarę Lietuvos...

Apklausa parodė, ką gyventojai mano apie atsinaujinančią energetiką: rezultatai – stebinantys (6)

Beveik trečdalis gyventojų labai norėtų patys pasigaminti elektros iš saulės, o 60 proc. rimtai...

Savanorišką Neries pakrantės tvarkymą surengęs žvejys: upės vis dar pilnos „keliaujančių šiukšlių“ (5)

Lietuva – meškeriotojų kraštas ir, nors dažnas yra linkęs manyti, kad šio sporto...

Top naujienos

Trumpas kiša pagalius Zelenskiui (45)

Galbūt naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis manė, kad didžiausias jam teksiantis...

Medicinos banką perėmęs jaunasis Konstantinas Karosas svarsto apie pardavimą banko turtas – 339 mln. eurų (49)

Pagrindinis Medicinos banko akcininkas velionio Sauliaus Karoso sūnus Konstantinas kartu su...

Aistė susirgo vėžiu, kai laukėsi: moteris jau 15 metų kovoja su liga ir augina tris vaikus

Kaunietė Aistė į asociacijos „ Kraujas “ įgyvendinamo projekto „Drąsos ambasadoriai“...

Janutienės reakcija po pralaimėtų rinkimų: mane Dievulis nuo pergalės apsaugojo (190)

Sekmadienio vakaras Rūtai Janutienei neturėjo būti džiugus. Žiemgalos rinkiminėje apygardoje ji...

Priešiškai sutiktas Barselonos eksperimentas pasiteisino: gyventojai mažiau serga ir tapo laimingesni (1)

Jei keliautojas, vaikščiodamas po Barseloną, šalutinėmis gatvelėmis užsuktų į Hostafrancs...

Įmonė bando sulaikyti išeinančią darbuotoją originaliu būdu (11)

Ką dėl gero darbuotojo gali padaryti įmonė? Dažnas, matyt, atsakytų, kad turėtų pasiūlyti...

Švedija svarsto bankams įvesti naują mokestį, o pinigus skirti gynybai nuo Rusijos (83)

Švedijos vyriausybė planuoja įvesti naują mokestį finansų pramonei, skirtą finansuoti...

Kuriozas Vilniuje: plakatai kvietė švęsti komunistinės Kinijos įkūrimą, valdžia apie tai nieko nežinojo (11)

Vilniaus savivaldybė žada pirmadienį pašalinti reklamas, kuriomis kviečiama švęsti...

Maskvoje čempionams neliko vietos: CSKA dvejas Eurolygos rungtynes žais Kaliningrade (21)

Maskvos CSKA klubas informavo, kad dvejas Eurolygos reguliariojo sezono rungtynes žiemą žais ne...

„Tvarkiečių“ problemos Šilalėje nesibaigia: savaitgalį neblaivus sukėlė avariją (10)

Šilalėje partijai „Tvarkos teisingumas“ frakcijai priklausantiems politikams nesibaigia...