Europos Aplinkosaugos Agentūra (EEA) įspėja dėl didelio pavojingų atliekų eksporto šuolio į šalis, esančias už Europos ribų. Griežtėjanti atliekų politika ES paskatino skirtingas šalis išvežti vis daugiau atliekų kitur. Tai daroma ir dėl to, kad kai kurios ES narės neturi įrengimų, skirtų perdirbti ar sunaikinti tam tikrų rūšių atliekas. Tačiau tai – ne vienintelės priežastys.
Pasak ataskaitos „Atliekų judėjimas per ES vidines ir išorines sienas“, nors prekyba žalingomis atliekomis ir išaugo tarp 2001 ir 2007 m., jų mastai, greičiausiai dėl prastos ekonominės situacijos, sumažėjo 2008 ir 2009 m. Tačiau, praėjus ekonominiams sunkumams, plastiko ir metalo atliekų eksportas atsigavo ir 2011 m. pranoko dar prieš 2009 m. vyravusius rodiklius.
Ataskaitoje prognozuojama, jog tinkamų perdirbti tarptautinės prekybos atliekų mastai ir toliau augs. Perdirbti skatina auganti pasaulinė konkurencija dėl išteklių ir suvokimas, jog atliekos turi vertę. Taip pat tikimasi, kad išaugs ir žalingų atliekų eksportas, tačiau šiuo atveju svarbiausia jo priežastis yra tinkamų įrengimų nebuvimas.
ES plėtros strategijoje išteklių efektyvumas yra įvardijamas esminiu siekiu, todėl ES reiktų dėti daugiau pastangų mažinti atliekų kiekį. Ataskaitoje rekomenduojama naudoti naujausias technologijas ir inovacijas, kurios leistų sukurti mažiau atliekų arba tos atliekos būna ne tokios žalingos.
„Europos šalys kaip niekada daug savo atliekų eksportuoja“, – teigė EEA vykdantysis direktorius Jacqueline McGlade. Anot jo, „prekyba nekenksmingomis atliekomis gali dažnai būti laikoma teigiamu reiškiniu, kadangi medžiagos dažniausiai vežamos ten, kur gali būti panaudotos geriau. Tačiau reikėtų pagalvoti plačiau – išteklių trūkumas pasaulyje pastebimas vis dažniau, todėl pirmiausia Europai derėtų drastiškai sumažinti savo jau dabar sukuriamų atliekų kiekį.“
EEA ataskaitoje pateikiami šie faktai:
Nekenksmingos atliekos:
* Įvairaus metalo laužo (geležies, plieno, vario, aliuminio ir nikelio) eksportas, lyginant 1999 ir 2011 m., iš ES šalių narių padvigubėjo. Tuo pačiu metu išvežamų vertingųjų metalų kiekis patrigubėjo, o plastiko atliekų kiekis išaugo penkis kartus.
* Augančios eksporto apimtys ir tuo pačiu kylančios kainos prisideda prie atliekų eksporto ekonominio naudingumo didėjimo. Nuo 1999 iki 2011 m. geležies ir plieno laužo eksportas iš ES šalių padidėjo apytiksliai 8 kartus ir dabar jų vertė siekia 18 milijardų eurų. Eksportuojamo vario, aliuminio ir nikelio laužo kiekis per tą patį laikotarpį išaugo 6 kartus, o vertingųjų metalų laužo padidėjo 15 kartų. Metinio atliekų eksporto bendra vertė į Aziją augo dar spartesniais tempais.
* Taip pat stipriai išaugo ir prekyba medienos atliekomis. Nuo 2003 m. medienos atliekų importas į ES pranoko jos eksportą. Tai daugiausia lėmė didžiulė medienos medžiagų paklausa įmonėms, gaminančioms produktus iš medžio drožlių. Šio rodiklio augimui taip pat turėjo įtakos ir energijos gavyba iš kietos biomasės, kurios importo apimtys 1995–2008 m. išauga šiek tiek daugiau nei 50 proc.
* Pasak ataskaitos, nekenksmingų atliekų eksportas perdirbti gali turėti bendrą teigiamą poveikį aplinkai. Ir nors atliekų transportavimas sukelia papildomą žalą aplinkai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyras, šie veiksniai daro daug mažiau neigiamą poveikį aplinkai nei šių pirminių medžiagų apdorojimas.
Kenksmingos ir elektronikos atliekos:
* Kenksmingų atliekų, kurios gali būti degios, sukeliančios dirgimą, nuodingos ar korozinės, eksportas 2000–2009 m. laikotarpiu išaugo 131 proc. Lyginant 2001 ir 2009 m., žalingų atliekų srautai, atkeliaujantys į ES šalis iš kitų sąjungai priklausančių valstybių bei šalių, esančių už ES ribų, išaugo beveik trigubai ir pasiekė 8,9 mln. tonų.
* Kenksmingomis atliekomis gali būti laikomi ir pelenai iš krosnių, užterštas dirvožemis, švininės baterijos, atliekoms skirti mineraliniai aliejai ir kiti chemikalai. Didžiausias tokių medžiagų importuotojas 2009 m. buvo Vokietija (3 mln. tonų), tuo tarpu didžiausiu eksportuotoju buvo Nyderlandai (2,8 mln. tonų). Dauguma šių medžiagų yra panaudojamos kaip kuras, tačiau kai kurios iš jų vis dar keliauja į sąvartynus.
* ES šalys dažnai naudojasi nelegaliais būdais atsikratyti kenksmingų atliekų. ES šalims yra draudžiama kenksmingas atliekas siųsti į šalis, kurios nėra Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės. Nepaisant to, didelė dalis panaudotų elektrinių prietaisų iš ES yra siunčiami į vakarų Afriką ir Aziją, deklaruojant juos kaip „panaudotus prietaisus“, nors iš tiesų jie yra visiškai neveikiantys. Ataskaitoje teigiama, jog maždaug 250 tūkst. tonų kasmet, iškeliaujančių iš ES, yra būtent tokio tipo atliekos.