aA
Nors Sostinės taryba dar liepos mėnesį pripažino, kad fejerverkai yra žalingi žmonėms ir gyvūnams, pačios savivaldybės globojamas tarptautinis fejerverkų festivalis „Vilniaus fejerija 2021“ Vingio parke įvyks kaip planuota – šį šeštadienį. Savivaldybė sako, kad siūlymai dėl fejerverkų naudojimo – tik rekomendaciniai, o festivaliui leista vykti, nes jis planuotas visus metus.
Festivalis
Festivalis
© DELFI montažas

Fejerverkai kenkia, bet festivalio neatšauks

Liepos 14 dieną Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad įsipareigoja dar šiemet šventėms bei svarbioms progoms, o ypač Naujiesiems metams, kurti alternatyvą fejerverkams, ragina tą daryti kitus bei siūlo savo pagalbą.

„Kviečiam ir pačius vilniečius, miesto svečius, sostinės įmones bei organizacijas prisidėti – atsisakyti pavojų keliančių ir taršą didinančių fejerverkų švenčių metu, vietoje jų rinktis kitus, nepavojingus būdus švęsti ypatingas progas. O savivaldybė bus pasiruošusi padėti šių būdų ieškoti kartu“, – tuomet ragino Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pripažįstama, kad dėl fejerverkų garso sukeliamas didžiulis stresas ne tik jautresniems gyventojams ir vaikams, dėl to nukenčia ir laukiniai gyvūnai, o naminiai neretai net pabėga iš namų. Be to, viena gražiausių Vilniaus vietų užteršiama po fejerverkų liekančiomis šiukšlėmis ir cheminėmis medžiagomis.

„Žala akivaizdi ir patiems žmonėms. Jau prieš dešimtmetį atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad fejerverkų įtaka mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką padidina 125 proc., žiemos metu – 175 proc. Taip pat pastebėta, kad kitą dieną po fejerverkų pasirodymų, žymiai išauga dėl astmos priepuolių besikreipiančių pacientų skaičius. Susirūpinti verčia ir poveikis gamtai. Fejerverkai, gaminami iš sunkiųjų metalų bei įvairių cheminių medžiagų, orą, vandenį ir dirvožemį užnuodija ilgiems metam“, – buvo rašoma tuomet publikuotame savivaldybės pranešime.

Vis dėlto šiemet rugsėjo 25 dieną Vingio parke turintis įvykti „Vilniaus fejerija 2021“ festivalis neatšaukiamas, o rezoliucija dėl fejerverkų naudojimo įsigalios jau po jo – gruodžio mėnesį.

Gyvoji gamta poveikį pajus

Fejerverkai laikomi pavojingais gyvūnams dėl jų sprogimo garso sukeliamo streso, galimų klausos sutrikimų ir jų sudėtyje esančių toksinių cheminių medžiagų, kurios pasklinda aplinkoje.

Didžiausias Vilniaus parkas glaudžia daugybę laukinių gyvūnų ir paukščių rūšių. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys DELFI anksčiau yra pasakojęs, kad Vingio parke gyvena stirnos, lapės, mangutai, žalčiai, ežiai, šikšnosparniai, įvairūs varliagyviai, o palei Nerį galima sutikti bebrų.

Voverė
Voverė
© DELFI / Domantas Pipas

Ornitologai Vingio parką išskiria kaip mėgiamą paukščių vietą – su pro šalį praskrendančiais sparnuočiais galima suskaičiuoti apie 100 jų rūšių. Ornitologas Gediminas Petkus sako, kad šiuo metu yra prasidėjusi paukščių migracija, todėl parkai – pilni sparnuočių, o dalis jų ten gyvena nuolat.

Gediminas Petkus
Gediminas Petkus
© DELFI

„Šiuo metu Vingio parke galima pamatyti įvairių rūšių zylių: pilkųjų, didžiųjų, mėlynųjų zylių, pro jį praskrenda ir jame laikosi ilgauodegės zylės, žiemoja įvairių rūšių geniai, kukučiai. Parke nakvoja praskrendančios liepsnelės, pečialindos, laikosi strazdai, atskrenda maitintis alksninukai. Parkai ir miškai šiuo metu migruojantiems paukščiams yra laikinosios stotelės. Juose taip pat nuolat gyvena ir mūsų vietiniai paukščiai“, – teigia jis.

Ornitologo nuomone, Vingio parke tikrai bus nakvojančių paukščių ir juos fejerverkai išbaidys, o kaip jau tai jiems atsilieps sunku pasakyti. „Paukščiai iš išgąsčio pradeda greitai skristi tai į vieną, tai į kitą pusę, ieškoti saugios vietos. Tikėtina, kad taip jie gali susižeisti atsitrenkę į pastatus šalia parko, į Čiurlionio gatvėje esančius stiklinius namus ir kitur. Pavyzdžiui, liepsnelės, pečialindos migruoja ir naktį laikosi parko krūmeliuose“, – sako jis.

Ornitologas atkreipė dėmesį, kad migruojantiems paukščiams reikia daug energijos įveikti dideliems atstumams, todėl jos švaistymas naktį blaškantis ir bandant rasti kitą vietą – ne į naudą. Kadangi fejerverkų sprogimas girdimas gana toli, pasibaidyti gali ir miesto paukščiai: balandžiai, varnos.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius sako, kad džiaugtųsi jei būtų galima visiškai išvengti fejerverkų neigiamo poveikio gyvajai gamtai, bet kažkoks jis vis tiek bus.

Anot jo, renginys vyksta rudenį, kai gamtoje jautriausias laikas pasibaigęs: tiek paukščiai, tiek gyvūnai jau nebeturi jauniklių, dalis sparnuočių išskridę, taigi žala nebus tokia didelė. Vis tik jis sutinka, kad vietiniai paukščiai parke bus ir jiems teks perskristi kitur, nuo garso gali pasibaidyti ir parko žinduoliai: lapės, stirnos, kurios gali išbėgti į kelius.

Vingio parkas
Vingio parkas
© DELFI / Tomas Vinickas

Vis dėlto A. Klimavičius įsitikinęs, kad parko gyvūnai jau yra adaptavęsi prie miesto triukšmo, todėl jie ne taip greitai išsigąsta ir toks renginys, kadangi yra lokalus ir trumpai trunka, jų stipriai paveikti neturėtų.

Kur kas didesnį pavojų jis įžvelgia per Naujuosius metus, kai fejerverkai šaudomi visame mieste iš visų pusių ir kur kas ilgesnį laiką. Jis sako, kad būtent po Naujųjų metų gaunami pranešimai apie žuvusius paukščius, kurie išsigandę garso atsitrenkia į pastatų langus ir žūna.

Oro tarša vietomis gali padidėti iki 10 kartų

Sprogdinant fejerverkus į aplinką patenka daugybė cheminių medžiagų: stroncio, bario, vario nitratų, aliuminio, natrio, geležies, anglies, sieros ir kt. Kasmet oro taršą po festivalio ir Naujųjų metų analizuoja Aplinkos apsaugos agentūra.

Vilniaus fejerija 2020
Vilniaus fejerija 2020
© DELFI / Tomas Vinickas

Agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Bernatonis sako, kad kai kurios stotelės netoli renginio vietos Vingio parke parodo ir iki 10 kartų pasidėjusią taršą.

„Vieno festivalio metu prieš fejerverkus valandinė taršos koncentracija buvo 4 mikrogramai kubiniame metre, po fejerverkų – 40 mikrogramų. Kaip tik vėjas ėjo į tą matavimo stotelę. 4 mikrogramai yra labai mažas skaičius, atmosfera praktiškai buvo sterili. 40 mikrogramų taip pat nėra daug, nėra normos viršijimas, bet skirtumas – akivaizdus. Panašiai būna ir per Naujuosius metus“, – sako jis.

Kokia oro tarša bus po fejerverkų sprogdinimo labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. M Bernatonis sako, kad šiemet, panašu, jos bus tinkamos taršai greitai išsisklaidyti: žadamas vėjas ir krituliai, žemė ir medžiai yra drėgni nuo lietaus. Jeigu vėjas bus stiprus, kietosios dalelės greitai išsisklaidys, o stipri jų koncentracija laikysis trumpą laiką.

Jis prisimena, kad kai kuriais metais meteorologinės sąlygos nebuvo tokios geros – vyravo sausi orai, nebuvo vėjo, todėl oro tarša po renginio buvo jaučiama iki 5 valandos ryto.

Didelis vėjas taip pat reiškia, kad po fejerverkų pasklidusios kietosios dalelės keliaus toliau ir pasieks aplinkinius miesto rajonus: senamiesčio zoną, Lazdynus ir kt.

Oro kokybės vertinimo skyriaus vyr. specialistas atkreipia dėmesį ir į itin pavojingą scenarijų, kuomet fejerverkų šaudymą būtų tiesiog privaloma atšaukti, kad ir paskutinę minutę.

Jei prieš pat festivalį ar net tą pačią dieną į Lietuvą atkeliautų kietųjų dalelių pernašos iš kaimyninių šalių dėl gaisrų ar Sacharos dulkės, kaip buvo nutikę pernai spalio mėnesį, renginį tektų atšaukti, nes oro tarša taptų tiesiog milžiniška.

Vingio parką prižiūrinčios valstybės įmonės „Vilniaus miesto parkai“ direktorius Laivūnas Budėnas informavo, kad po festivalio susidariusias popieriaus ir kartono atliekas, kurios lieka iššovus fejerverkus, taip pat dalyvių paliktas šiukšles kitą dieną surenka įmonės samdomi darbuotojai.

Nedraudžia, o rekomenduoja

Festivalį organizuojančios bendrovės „Blikas“ direktorius Ovidijus Barkauskas sako, kad savivaldybė fejerverkų neuždraudė, jos siūlymas buvo patariamojo pobūdžio.

„Festivalis yra savivaldybės globojamas renginys, tačiau nežinome, kaip bus po gruodžio mėnesio, tikimės, kad taip ir liks ir nebūtinai po gruodžio 1 dienos profesionalius fejerverkus bus draudžiama šaudyti privačiuose renginiuose. Daigiau kalbama apie žmonių naudojamus pirotechnikos užtaisus, pavyzdžiui, senamiestyje. Rezoliucija neįpareigoja savivaldybės neišduoti leidimo renginiui.

Ovidijus Barkauskas
Ovidijus Barkauskas
© Delfi nuotr.

Mūsų pozicija tokia, kad mes dirbame savo darbą, juolab, kad šis festivalis Lietuvoje yra vienas populiariausių ir sukviečia apie 10 tūkst. stebėtojų. Negalvojame, kad tokie renginiai kažkaip prisideda prie miesto įvaizdžio bloginimo. Atvažiuoja daug svečių ir iš kitų miestų, praleidžia savaitgalį sostinėje nuomodamiesi viešbutį, leidžia pinigus savivaldybės teritorijoje. Galima būtų paminėti tokį pavyzdį kaip Sidnėjus, kuris Naujųjų metų fejerverkams išleidžia apie 3 mln, eurų, bet renginys sugeneruoja apie 20 mln. gyventojų pajamų mokesčio“, – teigia jis.

O. Barkauskas sako, kad įmonė festivalyje naudos daugiau tylesnių scenų, kai fejerverkai šaudomi tylesniais efektais.

„Natūralu, kad artėjama prie to, jog bus daugiau rodomos kompozicijos, raižiniai danguje šaudant tylesniais efektais paremtus fejerverkus. Žinome, kad daug Varšuvos miestų buvo atsisakę fejerverkų per Naujuosius metus, bet tikrai lazeriais ar dronais to jutiminio efekto negalima sukurti ir gyventojai nebuvo patenkinti“, – teigia festivalį organizuojančios įmonės vadovas ir priduria, kad profesionalūs fejerverkai kuria meną ir šio renginio atsisakymas būtų didelis praradimas tiems 10 tūkst. į jį ateinančių gyventojų.

Anot jo, dalis žmonių skundžiasi dėl poveikio gyvūnams, nes nesilaiko saugumo, pavyzdžiui, šunis vedžioja prieš fejerverkus, nesinaudoja kitomis jų nuraminimo rekomendacijomis. Jis taip pat tikina, kad orą teršia ir automobiliai, ir net labiau, o parke festivalio metu susidaranti vienkartinė tarša greitai išsisklaido.

„Visada turime ieškoti balanso, kad būtų patenkinti ir žmonių interesai, ir aplinka saugoma. Atsisakyti neprofesionalių fejerverkų senamiestyje yra tikrai logiška, o miestams, kurie yra tokie dideli, atsisakyti pagrindinių fejerverkų renginių gal ir galima, bet ar žmonės bus laimingesni – nemanau“, – kalba pašnekovas.

Dėl Sostinės tarybos siūlymų ir fejerverkų festivalio organizavimo DELFI pakomentavo ir Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Donalda Meiželytė.

Donalda Meiželytė
Donalda Meiželytė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Kadangi „Vilniaus fejerija“ buvo tradicinis kasmetinis renginys ir jam organizatoriai ruošiasi visus metus, buvo sutarta šiųmetį renginį dar leisti. Rezoliucija dėl fejerverkų naudojimo įsigalioja gruodį ir Naujųjų metų nakčiai Savivaldybė fejerverkų į dangų neleis. Tai nėra draudimas gyventojams naudoti fejerverkus, tai dėmesio atkreipimas į jų daromą žalą aplinkai ir pavyzdžio parodymas, edukavimas. Dėl tolimesnio fejerijos organizavimo spręs jau patys organizatoriai“, – sakė ji.

Taip pat ji patikslino, kad globojamo renginio statusas renginių organizatoriams nesuteikia jokių nuolaidų ar prerogatyvų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
3.6000
Viktorija Dačinskaitė | D+

Naujos statybos daugiabučio Vilniaus centre gyventojams už rūšiavimą teks susimokėti: situaciją vadina didžiausiu absurdu (1)

Prestižinės Vilniaus miesto gatvės vis tankiau apgyvendinamos, vienas po kito dygsta modernūs...

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos sezonas (9)

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos rudeninis sezonas, pranešė Aplinkos ministerija.

Socialinis projektas suvienijo visuomenę, verslą ir menininkus: tūkstančiai panaudotų kamščių atgims naujam gyvenimui

Metus laiko vykęs tvarumą ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą skatinantis socialinis...

Pakuočių ir maisto atliekos: jeigu jų nerūšiuojame, mums kainuoja labai brangiai

Ar tikrai, kaip tvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, per metus kiekvienas lietuvis...

Elektronikos atliekų drastiškai daugėja: šiemet jos svers daugiau nei Didžioji kinų siena (3)

Spalio 14 dieną minima Tarptautinė elektronikos atliekų diena. Šįmet ji skirta paskatinti...

Top naujienos

Skvernelis apie esminį lūžį tarp jo ir Karbauskio: valstiečiai pasirinko kitą rinkėją (6)

Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ steigiantys pirmadienį pranešė Lietuvos valstiečių ir...

Iš per visas siūles nuo migrantų plyštančios Vokietijos – nauji užmojai: tai neabejotinai turės atgrasantį poveikį (143)

Vokietijos pasienyje su Lenkija šuoliais augant nelegalių migrantų skaičiui, ketvirtadienį čia...

Dėl COVID-19 ministerija siūlo paankstinti moksleivių rudens atostogas (18)

Vyriausybėje svarstoma galimybė paankstinti moksleivių rudens atostogas ir jas pradėti jau nuo...

Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Dulkio terorizavimo (99)

Prokuratūra pirmadienį nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sveikatos apsaugos ministro...

Nuo COVID-19 mirė buvęs JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas papildyta (70)

Nuo COVID-19 sukeltų komplikacijų mirė buvęs JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas . Apie...

Rusija stabdo savo misiją prie NATO uždaromas NATO informacinis biuras Maskvoje (102)

Rusija skelbia stabdanti savo diplomatinę misiją prie NATO organizacijos. Tai nutiks nuo...

Valdžios žinia ūkininkams: dalį arimų teks vėl paversti pievomis žemdirbiai grasina teismais (115)

Žemės ūkio ministerijai pristatant naują, vadinamųjų ekoschemų, planą, pagal kurį buvo...

Į duobę sukritusį būrį driežų vadavusio Tomo laukė staigmena: ką išgelbėjo iš tiesų paaiškėjo netrukus (2)

Vilniečio Tomo pirmadienio rytas kaime prasidėjo nuo nuotykio. Pusantro metro gylio po garažu...

Transliacija / Delfi diena. Lietuvos ir užsienio svarbiausios naujienos

15:00 Žinios 15:35 Piniginiai reikalai 16:00 Žinios 16:30 Dienos interviu 17:00 Žinios 17:30...