Jei nori būti tarp verslo lyderių, stenkis visada bent kiek numatyti ateitį, ir ne tik numatyti, bet ir daryti atitinkamus sprendimus. Nereikia būti ekstrasensu – tiesiog užtenka akyliau dairytis, kas dedasi aplinkui, kur link krypsta valstybės valdžios sprendimai ir bendros ekonomikos tendencijos.
Biokuras – perspektyvu
1999 metais, kai Molėtuose ir Biržuose pastatė didesnes nei įprasta medienos drožlėmis kūrenamas katilines, šiandien gąsdinančios gamtinių dujų kainos buvo niekuo dėtos, nes tada pagrindinis katilinių kuras buvo mazutas. Šis naftos produktas jau mažai prisimenamas, nes jį išstūmė arba mediena, arba gamtinės dujos.
Medienos drožlės, galbūt vėliau šiaudai ar netgi durpės galiausiai išstums ir dujas. Taip reikia, nes ir pigiau, ir Lietuva yra įsipareigojusi, kad 2020 metais neiškastinis kuras sudarys ne mažiau kaip 23 proc. visų mūsų valstybėje naudojamų energijos išteklių.
Lietuvoje per metus iškertama 6,5 mln. kubinių metrų medienos, o po kirtimo susidaro daugiau nei 2 mln. kubinių metrų įvairių kirtimo atliekų. Jos – arba potencialus kuras, arba puvenos, virstančios dirvožemiu, kurio miškas ir taip pasigamina.
Domisi visi
Vieni laukia, kol procesas įsibėgės, galbūt pasidairo į kaimynus, konkurentus, o paskui, patikėję galima sėkme, puola paknopstom vytis. Kiti to nelaukia.
Lietuvoje jau statomos didžiulės ne tik šilumą, bet ir elektros energiją gaminsiančios jėgainės, kurios naudos biokurą. Tai - viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl šalyje rengiami įvairūs seminarai ir pristatymai, kurių metu demonstruojama moderniausia dviejų tipų biokuro ruošos technika - ir stacionari, ir mobili. Paprastai tokiuose pristatymuose dalyvauja visi pagrindiniai šios srities žaidėjai - ir urėdijų specialistai, ir biokuro ruošėjai, ir šilumininkai.
Senas principas – naujos kryptys
„Aišku, aktualu, įdomu ir paprastai būna puikiai pateikiami biokuro technikos produktai“, – lakoniškai savo įspūdžiais apie tokius renginius dalijosi Kazimieras Šiaulys, Privačių miškų savininkų asociacijos viceprezidentas, ir pats savo valdose naudojantis panašią techniką biokurui gaminti.
Tiesa, šiandien ne taip paprasta kuo nors nustebinti patyrusius biokuro ruošimo vilkus. Juk iš esmės medienos smulkinimo principas lieka tas pat: mediena manipuliatoriumi paduodama į būgną, šiame esantys kapotuvai ją susmulkina – ir viskas. Tačiau paprastai biokuro technikos pristatymo renginiuose būna pateikiamos kelios svarbios naujų gaminių detalės, kurios ir lemia pažangiausių modelių efektyvumą. Šitoje srityje nemažą patirtį yra sukaupę skandinavų biotechnikos gamintojai. Paprastai jie savo gaminius tobulina trimis pagrindinėmis kryptimis: kompiuterizuotą technikos valdymą, didina darbo našumą ir mažina gamybos sąnaudas.
Kitam tokios sąvokos gali atrodyti vadovėlinės, bet ne verslininkui, kuriam vien mažesnės sąnaudos reiškia labai daug. Kitkas – tik operatoriaus patogumui ir... kurą ruošiančios įmonės didesniam rentabilumui.
Šiuo metu Lietuvoje labiausiai paplitę įvairių modelių medienos smulkintuvai, tvirtinami prie traktorių. Tačiau kitose Europos šalyse, ypač senosiose, labiau vertinami prie sunkvežimių tvirtinami smulkintuvai. Tikimasi, kad automobiliniai smulkintuvai palaipsniui paplis ir Lietuvoje. Traktoriniai smulkintuvai pigesni, bet jų našumas mažesnis. O su automobiliniais per valandą iš geros žaliavos galima pagaminti iki 160 kub. metrų katilinėse naudojamos kuro skiedrų. Ir nors automobiliniai smulkintuvai brangesni už traktorinius, jie turi labai svarbų privalumą – keleriopai mobilesni. Tai ypač naudinga, kai reikia apimti didesnę teritoriją – ten, kur traktoriumi gali nuvažiuoti per dieną, sunkvežimiu gali nukakti per valandą.
Kaina
Skandinavų pateikiami biokuro smulkintuvai palyginti brangūs ir dėl to gali atrodyti neparankūs . Jų konkurentai iš Vokietijos, Švedijos, Italijos, Austrijos dažnai gali pasiūlyti pigiau. Jokia paslaptis, kad pastaruosius keletą metų ir valstybė, ir verslas taupo. Tačiau taupyti galima įvairiai: pirkti pigiai, o eksploatuoti brangiai, arba atvirkščiai. Vieni sako, kad šykštus moka dvigubai, o kiti – kad permokama už vardą. Taigi, prieš įsigyjant naują techniką visada reikia galvoti, kas ir kaip bus taupoma.
Skandinavų gaminama specialioji biokuro technika turi vieną svarbų pranašumą. Ji, kaip ir automobiliai, ne tik kruopščiai tikrinama prieš parduodant, bet ir pasižymi patikimumu bei ilgaamžiškumu. Be to ir gaminama atsižvelgiant į atšiaurias klimato sąlygas. Lietuvoje pastarojo meto žiemomis būna ir speiguoto laiko. Tačiau tai nereiškia, kad naudoti medienos smulkintuvus galima bet kokiu oru. Paprastai gamintojai perspėja, kad oro temperatūrai nukritus žemiau 25 laipsnių šalčio, vertėtų leisti įrangai pailsėti, nes tokiu metu ir visiškai suledėjęs medis kietesnis, ir metalas trapesnis, ir degalų naudojama gerokai daugiau. Todėl tąsyk geriau naudoti šiltesniu laikotarpiu suklauptas atsargas – perspėja šios srities specialistai.
