Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojos Aldonos Margerienės teigimu, visa apimantys indeksai neišvedami nė vienoje pasaulio šalyje, tačiau savo aplinka Lietuva tikrai gali pasidžiaugti.
Pasak specialistės, vargu kas Lietuvoje galėtų „vaizdingai“ apibendrinti padėtį, ar Lietuvoje gera ir ekologiška gyventi, nes aplinkosauga yra mokslas, besiremiantis moksliniais kriterijais. Galima pasakyti taip, kad vienose Lietuvos vietose gyventi sveikiau, kitose – ne taip sveika, vieni ežerai – švaresni, kiti – ne tokie švarūs. Europos Sąjungos (ES) kontekste kol kas prasčiausiai atrodome atliekų perdirbimo srityje, tačiau baudų dar negavome...
Ar ekologiškai gyvename?
Aplinkos apsaugos agentūra kasmet rengia leidinį „Aplinkos būklė 2010. Tik faktai“. Tačiau ir tų faktų susidaro kone šimtas puslapių, tad kiekvienas norintis čia gali patyrinėti savo gyvenamosios aplinkos būklę.
Leidinyje pateikta apibendrinta informacija apie Lietuvos aplinkos būklę per pastaruosius kelerius metus. Kad apžvelgiamas periodas tik iki 2010 metų, nereikėtų stebėtis, nes informacijos apimtis – tokia didelė, kad reikia daug laiko jai apibendrinti. Be to, duomenys surenkami iš skirtingų žinybų.
Kaip jau minėjome, prasčiausia padėtis Lietuvoje dėl atliekų. Atliekų apskaitos duomenimis, 2009-aisiais mūsų šalyje susidarė apie 3,8 mln. tonų gamybos ir apie 1,2 mln. tonų komunalinių atliekų. Pavojingų atliekų – 100 tūkst. tonų. Įskaitant per daugelį metų įmonėse sukauptų pavojingų atliekų likučius, 2009 metais buvo sutvarkyta iš viso 111 tūkst. tonų pavojingų atliekų.
Augant ekonomikai ir vartojimui, komunalinių atliekų Lietuvoje gausėja. Kaip jau minėta, 2009-aisiais susidarė apie 1,2 mln. tonų komunalinių atliekų, arba 361 kg vienam gyventojui. Prie komunalinių atliekų priskiriamos ne tik buities atliekos, bet ir į jas savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios atliekos, susidarančios įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
Sąvartynuose 2009 metais pašalinta 91 proc. surinktų komunalinių atliekų. Atliekų apskaitos duomenimis, tais metais buvo surinkta 13,5 tūkst. tonų padangų atliekų, susidarė 260,6 tūkst. tonų pakuočių atliekų, 16,8 tūkst. tonų naudoti netinkamų transporto priemonių, 1,3 tūkst. tonų medicininių atliekų.
Tiesa, 2009-aisiais vienam šalies gyventojui tenkantis komunalinių atliekų kiekis, palyginti su 2008 metais, sumažėjo 52 kg. Šis rodiklis glaudžiai susijęs su gyventojų vartojimo lygio kritimu. Aplinkosauginiu požiūriu prasta gyventojų ekonominė padėtis padeda artėti prie siektino aplinkosaugos tikslo – kad vienam gyventojui tektų iki 300 kg komunalinių atliekų.
Jei dar pasistengtume
Lietuviai – vieni mažiausiai besidominčiųjų aplinkosaugos problemomis ES. Jie nemano, kad savo individualiomis pastangomis gali prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo. Tokią tiesą atskleidė neseniai ES šalyse atliktas tyrimas.
Europos Komisijos užsakymu gyventojų nuomonė ir požiūris į aplinkosaugą buvo ištirti 27 šalyse. Lietuvoje šį darbą atlikusi didžiausia šalies viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „TNS“ apibendrino, kad net 6 iš 10 šalies gyventojų jaučiasi per mažai informuoti apie aplinkosaugos problemas. Blogiau už lietuvius informuoti yra tik rumunai ir bulgarai. Remiantis apklausos duomenimis, tik 55 proc. lietuvių pripažįsta, kad aplinkosaugos problemos jiems yra labai svarbios. Ši problematika aktuali net 94 proc. Kipro gyventojų, 89 proc. švedų ir 88 proc. graikų.
„Daugelio lietuvių įsitikinimu, tokios jų asmeninės pastangos kaip atliekų rūšiavimas ar viešojo transporto naudojimas vietoj asmeninio automobilio mažai kuo prisideda prie visuotinio aplinkosaugos problemų sprendimo ir bendrą gamtos užterštumo lygį sumažina labai nežymiai“, – sakė sociologas Mindaugas Degutis.
Tyrimo duomenimis, vos 22 proc. lietuvių yra tvirtai įsitikinę, kad jų individualios pastangos gali daug prisidėti prie aplinkos apsaugos problemų sprendimo (ES vidurkis – 43 proc.). 97 proc. lietuvių manymu, didžiausios aplinkos teršėjos – gamyklos ir didelės bendrovės, todėl jos privalo prisiimti didžiausią atsakomybę ir imtis atitinkamų veiksmų.
Lietuvos gyventojas kur kas mažiau nei statistinis europietis skiria dėmesio gamtos apsaugai. Atliekas rūšiuoja vidutiniškai 59 proc. europiečių ir vos 30 proc. lietuvių. Ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų mažina elektros energijos vartojimą, išjungdami oro kondicionavimą ar šildymą, pirkdami energiją tausojančias lempas ar buitinę techniką, 29 proc. lietuvių taupo vandenį.
Tyrimas atskleidė, kad tik 14 proc. Lietuvos gyventojų mažina vienkartinių daiktų – plastikinių maišelių ar pakuočių – naudojimą (ES vidurkis – 30 proc.), vos 8 proc. lietuvių (europiečių – 17 proc.) perka aplinkai nekenksmingus produktus.
Nerimą kelia tarša
Pasak M. Degučio, lietuviams gyvenimo kokybė kur kas labiau asocijuojasi su ekonomine ar socialine gerove nei su švaria aplinka ar ekologiškais produktais.
Lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, aplinkosaugos problemas yra linkę traktuoti kaip pasaulinio masto, todėl, 67 proc. respondentų teigimu, su aplinkosauga susijusius sprendimus turėtų priimti ES narės kartu su ES institucijomis.
Svarbiausia aplinkosaugos problema lietuviai laiko vandens užterštumą (58 proc.). Taip pat aktuali oro tarša (45 proc.), kasdieniuose produktuose naudojamų chemikalų įtaka sveikatai (44 proc.), klimato kaita (38 proc.) ir trąšų, pesticidų naudojimas žemės ūkyje (35 proc.).
57 proc. ES gyventojų labiausiai kelia nerimą klimato kaita, 42 proc. – vandens, 40 proc. – oro tarša.
Tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 26 tūkst. ES gyventojų. Lietuvoje apklausą atlikusi bendrovė apklausė 1 018 respondentų.
Aplinkosauga laikoma savotišku elitiniu ženklu – kai kuriuose visuomenės sluoksniuose manoma, kad imti maišelius parduotuvėse yra taip pat gėdinga, kaip vaikščioti nesiprausus.