„Teritorijos apdorojimas preparatais, naikinančiais erkes, būtų menkai reikšmingas: jo veikimas trumpalaikis, tad šį procesą reikėtų periodiškai kartoti kelis kartus per sezoną. Taip pat didžiąją dalį preparatų sulaikytų aukštesnė augalija ir erkių, kurios užlipusios ant žolių, net nepasiektų“, – ministerijos pranešime teigia Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas.
Pasak ministerijos, pasisotinusios krauju erkės nukrenta ant žemės, tada lenda po lapais, deda kiaušinius ir žiemoja – tokios pasislėpusios erkės ir jų kiaušiniai bet kokiu atveju išliktų nepaveiktos net ir išpurškus teritoriją specialiais preparatais.
Erkė savo aukos paprastai tyko ant augalų, nepakildama nuo žemės aukščiau 1–1,5 metro, todėl cheminis preparatas turėtų būti panaudojamas antžeminiu būdu, o tai sunkiai įgyvendinama dideliuose ir miškinguose plotuose.
Specialistai teigia, kad naikinant erkes, neišvengiamai būtų paveikiamos ir kitos laukinių gyvūnų ir vabzdžių grupės ir pažeistas svarbus Laukinės gyvūnijos įstatymo principas, numatantis, kad reguliuojant laukinių gyvūnų gausą, neturi būti daroma žala kitų laukinių gyvūnų rūšims.
Dalyje teritorijų naudoti pesticidus išvis draudžiama naudoti.
Ministerijos teigimu, erkes perneša žinduoliai, kurių krauju jos maitinasi, todėl šių voragyvių visiškai išnaikinti neįmanoma. Į teritoriją juos vėl išplatintų šunys, katės ar laukiniai gyvūnai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu didėja: šiemet sausio–birželio mėnesiais liga susirgo 99 asmenys, pernai per tą patį laikotarpį registruotas 61 ligos atvejis.
Specialistai pirmiausia rekomenduoja skiepytis, taip pat imtis papildomų atsargumo priemonių – einant į mišką dėvėti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis, ilgomis kelnėmis, užsidėti kepurę, naudoti repelentus.