„95 proc. visų apklaustųjų visiškai ar iš dalies sutinka, kad turėtų būti draudimas kirsti miškus saugomose teritorijose paukščių veisimosi periodu nuo kovo iki rugpjūčio mėnesio. 85 proc. Lietuvos gyventojų iš dalies ar visiškai sutinka, kad saugomų teritorijų valstybiniuose miškuose galimi tik nedidelės apimties kirtimai gamtosaugos tikslais“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.
„Iš to galima spręsti, kad visuomenė norėtų, jog valstybiniai miškai saugomose teritorijose būtų tvarkomi kitaip“, – pridūrė A. Klimavičius.
Jo teigimu, taip pat rezultatai rodo, kad už šiuos pokyčius saugomų teritorijų politikoje saugiausia pasisako jauni žmonės.
Pasak A. Klimavičiaus, apklausos metu taip pat buvo klausiama apie rezervatus ir draustinius.
„Rezervatams priklausančių miškų yra 1 proc. nuo visų miškų. Klausėme, ar tai pakankama. Dauguma, du trečdaliai mano, kad rezervatinių miškų pakanka. Vienas trečdalis apklaustųjų mano, kad rezervato plotą reikėtų didinti. Iš šio trečdalio taip manančių žmonų dažniausiai teigė, kad rezervatinių miškų reikėtų didinti iki 5 proc. nuo visų Lietuvos miškų“, – sakė A. Klimavičius.
Tuo metu apie draustinius apklaustieji, pasak jo, pasisakė panašiai.
„Draustinių, saugomų II miškų grupės režimu, yra 9 proc. nuo visų Lietuvos miškų. Du trečdaliai Lietuvos gyventojai mano, kad draustinių miškų yra pakankamai, vienas trečdalis mano, kad jų plotą reikia didinti“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovas.
Aplinkos ministerija anksčiau skelbė, kad, pagal realistinius vertinimus, birželį gali būti pasiektas Nacionalinis miškų susitarimas.
„Šį pavasarį Nacionalinio miškų susitarimo platforma turėtų įtraukti plačią visuomenę dėl susitarimo dėl ateities miškų vystymosi ir turėtume kaip visuomenė apsispręsti dėl ilgalaikės miškų politikos ir kaip ją vykdysime, kad ji būtų stabili“, – konferencijoje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis atkreipė dėmesį, kad apklausos metu visuomenė visas miškų teikiamas naudas įvardijo kaip svarbias arba labai svarbias.
„Tai svarbu, nes apklausos metu naudos arba vertės pagal ekosisteminių paslaugų katalogą buvo net į 12 pozicijų išskaidytos ir faktiškai visose pozicijose visuomenė pasisako, kad tai yra ypač svarbu. Ką tai reiškia miškų politikai – kad reikia ieškoti geresnio balanso, negu turime šiandien”, – sakė N. Kupstaitis.
Jo teigimu, labai dažnai naudos konkuruoja tarpusavyje ir negali vienodai gerai tame pačiame plote tuo pačiu metu miške būti pasiekiamos, todėl reikia ieškoti kompromiso.
„Tai reiškia, kad reikia ieškoti kompromiso, balanso. Mano supratimu, yra geras laikas išgirsti visuomenės žinią, kad praktiškai visos miškų teikiamos naudos yra svarbios arba labai svarbios ir mes kažkurios negalime ignoruoti”, – teigė N. Kupstaitis.
Apklausa, kurią atliko „Vilmorus”, taip pat rodo, kad 66 proc. apklaustųjų pasisako už privačių miškų išpirkimą, panaudojant valstybės biudžetą ir nedidinant mokesčių. Tas yra būdinga visoms socialinėms demografinėms grupėms.
39 proc. respondentų yra už tai, kad dalis mokesčio už parduotą žaliavinę medieną būtų skirtas miškų savininkams, kurie priversti nekirsti miško. Ypač už tai pasisako turintys miško – 55 proc. Tam nepritaria 27 proc. apklaustųjų. Didelė dalis – 34 proc. apklaustųjų – neturi nuomonės šiuo klausimu.
Dauguma – 75 proc. – apklaustųjų norėtų, kad lankymasis miškuose ir toliau turėtų būti laisvas. Už teisę savininkams riboti lankymą pasisako 15 proc. respondentų, daugiau tokių yra tarp miškų savininkų – 23 proc. Už miškų lankymo ribojimą apskritai pasisako 5 proc. apklaustųjų.
Kaip nurodo „Vilmorus”, didžioji dauguma apklaustųjų pritarė pozityviems teiginiams apie mišką, daugelio teiginių atžvilgiu pritarimas siekia virš 90 proc.
