1. XIX a. elektriniai automobiliai
„Automobilių istoriją lengviausia parašyti kaip neišvengiamos technologinės pažangos istoriją“, – sakė Jorko universiteto transporto istorikas Colinas Divall'is. Vis dėlto ne viskas taip paprasta.
1900-ųjų pradžioje „Porshe“ ir „Ford“ gamino elektrines mašinas. Prieš pirmąjį pasaulinį karą, Londone jau buvo elektriniai autobusai, o 1881 metais Lichterfeldo priemiestyje Berlyne buvo pastatytas pirmasis elektrinis tramvajus.
Vis dėlto nesulaukus 1935 m. elektromobiliai išnyko dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių juos sudėtinga naudoti šiandien: prastesnis diapazonas ir didesnės eksploatacinės išlaidos nei naudojant automobilį su vidaus degimo varikliu.
2. Bešvinis benzinas
1950-aisiais metais Amerika buvo didelių ir dujomis kvepiančių monstrų šalimi. Šioms itin didelio našumo transporto priemonėms nepakako vien benzino, todėl siekiant pagerinti variklio našumą pradėta maišyti švino. Ši idėja egzistavo nuo XX amžiaus pradžios. Tuo metu automobilių gamintojai teigė, kad tą daryti yra saugu.
Vis dėlto netrukus paaiškėjo, kad švinas gali būti toksiškas žmogaus organams. Skaičiuojama, kad praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje JAV benzine panaudojo 200 tūkst. tonų šio metalo.
Teisės aktams apribojus švino naudojimą (JAV švinas buvo visiškai uždraustas iki 1996 m.), pradėtas skatinti bešvinis benzinas. Su šiuo pokyčiu buvo siejamos ne tik išgelbėtos gyvybės, bet ir 56 proc. sumažėjęs nusikalstamumas.
Visoje Europos Sąjungoje parduoti švino turintį benziną buvo uždrausta dar 2000 m. Tiesa, pirmoji šviną uždraudusi šalis buvo Suomija, nes „Neste“ buvo pirmoji šalies degalų tiekėja, pradėjusi prekiauti bešviniu benzinu dar 1989 m.
3. Katalizatoriaus keitiklis
Būtinybė yra išradimų motina – ir to puikus pavyzdys yra katalizatoriaus keitiklis, kuris verčia cheminę reakciją transporto priemonės išmetamosiose dujose sumažinti toksines dujas ir teršalus. „Tai iš esmės buvo sugalvota ir plačiai pristatyta Kalifornijoje, nes jie turėjo ypatingą problemą su smogu ir gatvės tarša“, – sako C. Divall'is.
Prancūzų mechanikos inžinierius Eugene'us Houdry's buvo nustebintas automobilių sukeliamo smogo Los Andželo gatvėse, todėl 1952 m. gavo katalizatoriaus keitiklio patentą. Per du dešimtmečius jis buvo panaudotas milijonams automobilių ir yra naudojamas iki šiol.
4. Dyzelinas iš atsinaujinančių žaliavų
Dešimtajame dešimtmetyje žmonija pasiekė pažangių biodegalų erą: sužinojome, kaip iš atsinaujinančių žaliavų sukurti mažai anglies dioksido išmetančius degalus.
Likus vos dešimtmečiui apriboti negrįžtamą klimato kaitos žalą, dyzelinas iš atsinaujinančių išteklių tapo esminiu sprendimu siekiant sumažinti anglies dioksido kiekį kelių transporte. Pavyzdžiui, dyzelinas iš atsinaujinančių žaliavų „Neste MY“ per visą degalų naudojimo ciklą iki 90 proc. sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Didžiausios pasaulyje atsinaujinančio dyzelino ir tvaraus aviacinio kuro, išgauto iš atliekų ir likučių, gamintojos „Neste“ sėkmės raktas yra „NEXBTL“ technologija. Jos dėka nešvarios ir sunkiai apdorojamos žaliavos gali būti paverstos grynais angliavandeniliais ir naudojamos sprendimuose, suderinamuose su esama vidaus degimo variklių technologija. NEXBTL technologija sukurta 1990-aisiais, buvo pradėta naudoti 2000-ųjų pradžioje ir dabar dominuoja pramonėje. Viena iš jos išradėjų yra inžinierė Ulla Kiiski.
5. Turbo kompresorius
Be turbo kompresoriaus – į vidaus degimo variklį įmontuoto įtaiso, kuris padidina jo efektyvumą, stumdamas papildomą orą į degimo kamerą, šiandien mūsų automobiliai labai skirtųsi nuo tų, kuriais važinėjame. Neturėtume tokių galingų sunkvežimių ir dyzelinių keleivių automobilių, kuriais remiasi mūsų transporto sistema. Visiškai kitoks būtų ir automobilių dizainas, nes jų varikliai būtų labai dideli.
Nors turbokompresorius yra beveik toks pat senas išradimas kaip ir vidaus degimo varikliai, prireikė dešimtmečių tobulinimo, kol pradėjome jį naudoti automobiliuose.
Pirmą kartą turbokompresorius buvo užpatentuotas 1905 metais šveicarų inžinieriaus Alfredo Büchi, kuris šią technologiją panaudojo jūriniuose varikliuose, tačiau tiek Gottliebas Daimler'is, tiek Rudolfas Diesel'as tyrinėjo jo naudojimą lėktuvuose jau XIX amžiaus pabaigoje. Vis dėlto tik aštuntajame dešimtmetyje prietaisai tapo pakankamai maži, kad būtų plačiai naudojami keleiviniuose automobiliuose.
6. Dviračių takas
Pirmasis pasaulyje dviračių takas buvo nutiestas kartu su Maliebaan – pagrindine Utrechto gatve, 1885 m. Jis leido žmonėms saugiai keliauti dviračiais atskirai nuo automobilių ir nuo to laiko šis sportas suklestėjo. Dviračių naudojimas didžiuosiuose pasaulio miestuose nuo 1990 iki 2015 metų išaugo tris ar net keturis kartus.
7. „Power-to-X“
Vienas inovacijų mokslininkas jau mano, kad galimas tvaraus transporto laimėjimas yra „Power-to-X“. Tai technologija, padedanti išspręsti vieną pagrindinių problemų, su kuria susidūrė XX a. elektrinių transporto priemonių parkas: kaip saugoti atsinaujinančią energiją?
„Neste“ bendrovės „Power-to-X“ schema panaudoja elektrolizės galią, varomą atsinaujinančia energija, kad anglies dioksidas būtų paverstas nulinės emisijos degalais, naudojamais transporto priemonėse su vidaus degimo varikliais.
„Neste“ taip pat tiria, kaip anglies dioksidą paversti cheminėmis ir kitomis medžiagomis. Turėdamas beveik neįsivaizduojamą potencialą, „Power-to-X“ yra ateities energijos šaltinis ir tai, kas gali iš esmės pakeisti tvaraus transporto ateitį.
