Spalio 19 d. Raudondvario dvaro Menų inkubatoriuje rinkosi socialinio darbo specialistai ir šioje profesinėje veikloje dalyvaujantys kitų profesijų atstovai, norintys paminėti ir pasveikinti socialinio darbo atstovus su sėkmingai įveiktu šios srities profesionalizacijos etapu. Specialistai įsitikinę, kad per 25-erius metus profesiją pavyko įtvirtinti įstatymine baze, kokybiškomis studijomis aukštojo mokslo institucijose, moderniais ir lanksčiais metodais.
Pirmosios socialinio darbo studijos Lietuvoje pradėtos vykdyti Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir Utenos aukštesniojoje medicinos mokykloje (dab. Utenos kolegijoje), o šiandien šias studijas plėtoja dar 10 aukštųjų mokyklų.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas teigė, kad būtent socialinis darbuotojas yra arčiausiai žmogaus. Anot jo, socialinio darbuotojo reikšmę rodo darbuotojų gausa įvairiuose sektoriuose. Jis taip pat dėkojo Kauno kolegijai, šiemet mininčiai 20-ies metų socialinio darbo studijų programos jubiliejų, už socialinę partnerystę ir parengtus Kauno rajone dirbančius socialinius darbuotojus.
Socialinės apsaugos ir darbo (SAD) ministro Lino Kukuraičio teigimu, per kelis dešimtmečius socialinio darbo studijose pereiti nuoseklūs vystymosi etapai. Anot jo, pirmosios socialinio darbo studijos buvo formuojamos sveikatos, psichologijos, šiek tiek ekonomikos, filosofijos pagrindu: „Dabar šios studijos yra unikalios, turinčios savo teoriją, labai konkrečias programas, metodiką praktikoje ir susiformavusį vaidmenį visuomenėje.“
Lietuvos Respublikos seimo narė Raminta Popovienė priduria, kad profesionalus aukštasis mokslas užtikrina ir socialinių paslaugų kokybę: „Jei anksčiau socialiniais darbuotojais galėjo būti tik bepradedantys, besimokantys ar iš vis specialaus išsilavinimo neturintys žmonės, tai dabar socialiniai darbuotojai įgyja kokybišką išsilavinimą. Tai rodo atsakingą požiūrį į profesiją, atsakomybės prisiėmimą už kokybiškas socialines paslaugas, kurias gauna mūsų žmonės.“
Kauno kolegijos socialinio darbo studijų programos absolventas ir Respublikinės Kauno ligoninės Socialinės veiklos skyriaus vadovas Saulius Davainis sako, jog per 25-erius metus formavosi socialinio darbo ir šios srities darbuotojo identitetas.
„Pažangą žymi tarpinstitucinis bendradarbiavimas, Lietuvos teisinės bazės, metodikų kūrimas ir diegimas, padedantis socialiniams darbuotojams kasdieniuose darbuose“, – teigia S.Davainis.
Jis priduria, kad būtent šį darbą dirbantys žmonės per kasdienes praktikas įgydami naujų žinių kuria ir plėtoja profesionalių specialistų įvaizdį.
SAD ministro teigimu, profesijos identiteto formavimuisi svarbią reikšmę turi ir aukštųjų mokyklų vaidmuo. „Mano manymu, didžiausią įtaką socialinio darbo profesijos identitetui padarė aukštosios mokyklos, apibrėždamos ir atskirdamos, kas yra ir kas nėra socialinis darbas. Per aukštąsias mokyklas socialinį darbą pasiekia inovacijos: vykdomi tyrimai, kaupiama geroji patirtis (ypač iš užsienio šalių), kuri perkeliama į praktiką“, – aukštųjų mokyklų vaidmenį socialinio darbo profesijos vystymui pabrėžia L. Kukuraitis.
Anot Kauno kolegijos Socialinio darbo katedros vedėja Virginijos Kondratavičienės, socialinio darbuotojo kompetenciją užtikrina ir studijų kokybė. Ji sako, kad šiai specialybei keliami dideli reikalavimai, o prieš ją renkantis reikėtų įvertinti darbo specifiką.
„Socialinis darbas – pokyčių profesija, aukšto lygio profesinė veikla. Socialinis darbuotojas turi laikytis profesinės etikos principų, būti atsakingas prieš save ir klientus, turi mokėti bendradarbiauti su kolegomis ir kitų sričių specialistais, būti pagarbus, paslaugus ir nuoširdus“, – teigia Virginija Kondratavičienė ir priduria, kad socialiniam darbuotojui svarbu nuolat mokytis – tobulinti įgytas profesines kompetencijas.
SAD ministras džiaugiasi, kad iš aukštųjų mokyklų ateina jaunoji karta, kuri kiekvienais metais prideda naujos gyvybės, pasitikėjimo, kūrybiškumo, drąsos šiai profesijai, o šį kelią reikėtų rinktis tiems, kas jaučia turį pašaukimą, svajoja apie geresnę visuomenę.