Apie tai, kokį kelią reikia nueiti iki piloto profesijos, pasakoja „Tapk pilotu“ projekto vadovė Vaida Eičinienė. Anot jos, mokymai nėra pigūs dėl esą mokymams naudojamos brangios įrangos, skrydžių treniruoklių, tikrų lėktuvų, dėstančių kompetentingų instruktorių. Jos teigimu, skirtingi mokymų centrai sudaro skirtingas pilotų mokymų programas: intensyvios integruotos programos, galimybė mokytis moduliais, įtraukti papildomi pilotų mokymai, skirtingi praktikos valandų kiekiai, todėl mokymų kaina gali svyruoti.
1 žingsnis: Kandidatų atranka piloto studijoms
Anot jos, stojimo į pilotavimo mokslus tvarka atrodo visai kitaip nei į tradicines studijas aukštosiose mokyklose, kur pakanka pristatyti mokyklos baigimo atestatą su egzaminų rezultatais ar metiniais pažymiais.
„Esminis skirtumas yra tas, kad būsimųjų pilotų atrankos vyksta kelis kartus per metus, o mokslų pradžia nepriklauso nuo akademinių mokslo metų pradžios. Taigi pilotai pradeda krimsti mokslus vos tik praėję atranką“, – pabrėžia V. Eičinienė.
Atranka sudaryta iš kelių etapų, kurių metu kandidatai pateikia stojimo dokumentus, pirmos klasės medicininę sveikatos pažymą, atlieka testus ir interviu. Jų metu tikrinami skirtingi kandidato gebėjimai, svarbūs piloto darbe, ir motyvacija, kurios prireiks ne tik intensyviai mokinantis, bet ir vėliau, jau dirbant. Tokia atrankų praktika nusistovėjusi daugumoje aviacinių mokymų centrų.
„Gali pasirodyti, kad ji itin sudėtinga. Didžiausias dėmesys aviacijoje skiriamas saugumo užtikrinimui, o žmogiškojo faktoriaus klaidos vis dar yra viena pagrindinių aviacinių incidentų priežasčių. Būtent todėl mokymų įstaigos suinteresuotos atrinkti tik labiausiai motyvuotus ir būtent šiai profesijai tinkačius kandidatus“, – sako ji.
2 žingsnis: Intensyvūs pirminiai pilotų mokymai
Praėję kelių etapų atranką, būsimieji pilotai pradeda mokytis aviacinių mokymų centre. Jų laukia įtempti 15–18 mėnesių, kurių metu pilotai studentai turi teorines paskaitas ir mokosi skraidyti treniruoklyje bei aerodrome.
Anot pašnekovės, būsimieji pilotai turi išmokti ne tik techninius dalykus, kaip: orlaivio konstrukcija, prietaisai, radijo navigacija, bet taip pat įgyti skrydžio organizavimo žinių: skrydžių planavimas, skrydžio procedūros ir jų principai, oro teisė, meteorologija, komunikacija. Iš viso teorinės piloto studijos apima 14 skirtingų dalykų.
Po įtemptų teorijos paskaitų visų pirma pilotai mokosi mažo vienmotorio lėktuvo treniruoklyje ir tik po šių treniruočių ateina bene įdomiausia ir studentų labiausiai laukiama dalis – skraidymo praktika. Studentų praktiniai skrydžių mokymai vykdomi mažais vienmotoriais ir dvimotoriais lėktuvėliais, pavyzdžiui „Cesna 172S“, „Tecnam P2002JF“ ir „Tecnam P2006T“.
„Kad išmoktų reaguoti ir prisitaikyti prie skirtingų skrydžio sąlygų, landšaftų, skirtingose vietovėse vyraujančių vėjų, oro sąlygų ir kintančios aplinkos rekomenduojama skrydžius atlikti įvairiose aerodromuose. Štai, pavyzdžiui, projekto dalyviai skraidyti praktikuojasi keliuose aerodromuose Lietuvoje bei oro uoste Ispanijoje. Pirmiausia studentai skraido kartu su instruktoriumi, o vėliau, įgiję pakankamai įgūdžių, tai daro jau ir vieni“, – skraidymo praktikos niuansus atskleidžia V. Eičinienė.
Šio etapo pabaigoje studentai įgyja komercinio piloto licenciją, kurios pakanka skraidyti nedideliais lėktuvais komerciniais tikslais. Tačiau tie, kurie svajoja skraidyti didžiaisiais orlaiviais, nesustoja ir keliauja mokytis toliau.
3 žingsnis: Tipo kvalifikacija norintiems pilotuoti didelius orlaivius
Pilotai, norintys skraidyti dideliais orlaiviais, dirbti reguliarių skrydžių ar privačiose oro linijose, turi įgyti tipo kvalifikaciją. Taip yra todėl, kad nors tiek išore, tiek vidumi orlaiviai atrodo panašūs, jų valdymas skiriasi, o pagal veikiančias aviacijos reguliacijas, norėdamas valdyti vieną ar kitą orlaivį privalo turėti būtent to konkretaus orlaivio tipo kvalifikaciją. Pavyzdžiui, tipo kvalifikacijos metu pilotas išmoksta valdyti „Airbus A320“, tad jis ir skraidys šio tipo orlaiviu. Nustatytu periodiškumu kiekvienas pilotas turi atsinaujinti savo kvalifikaciją aviacinių mokymų centre. Jei jis norės pakeisti savo kvalifikaciją, jam teks iš naujo mokytis kito tipo, pavyzdžiui, „Airbus A350“.
Pilotas tipo kvalifikaciją įgyja apytiksliai dviejų mėnesių teorinių ir praktinių mokymų metu. Susipažinęs su konkretaus orlaivio teorinėmis žiniomis pilotas jau sėdasi į realaus skrydžio treniruoklį. Čia jis mokosi valdyti pasirinkto tipo orlaivį ne tik įprastomis, bet ir sudėtingomis oro sąlygomis, treniruojasi, ką daryti gaisro lėktuve atveju ar kaip sėkmingai nutupdyti lėktuvą, neišsiskleidus važiuoklei, neveikiant varikliui ar esant kitiems nesklandumams.
4 žingsnis: Aerodrominė treniruotė – pirmąkart į dangų didžiuliu orlaiviu
Natūralu, jog niekas neleidžia pilotui sėsti į lėktuvą ir skraidinti keleivių ar krovinių iškart po teorijos mokymų ir praktikos treniruoklyje. Pirmiausia pilotas privalo atlikti aerodrominę treniruotę. Skirtingai nuo pradinių piloto mokymų, kuomet praktinius skrydžių treniruokles jis atlieka mažame lėktuve aerodrome, tipo kvalifikacijos aerodrominė treniruotė atliekama dideliame to tipo orlaivyje oro uoste, kuriame kyla ir leidžiasi kiti oro uosto aptarnaujami orlaiviai.
V. Eičinienė papasakojo ir įdomių nutikimų, kai šalia oro uosto gyvenantys vilniečiai susirūpinę kreipėsi į oro uostą ir žiniasklaidą, pastebėję danguje keistai ratu skrendantį orlaivį: „Gal matėte ir jūs tokį? Vadinasi, matėte pilotus studentus, atliekančius aerodrominę treniruotę!“
Anot jos, aerodrominės treniruotės metu pilotui reikia į atitinkamą aukštį pakelti ir sėkmingai nuleisti orlaivį, ir šią procedūrą jis turi pakartoti bent šešis kartus.
5 žingsnis: Linijinis įvedimas – piloto praktika
Paskutinis pilotų mokymo etapas prieš tampant antruoju pilotu – linijinis įvedimas. Tai pirmieji tikri skrydžiai su keleiviais ar kroviniu, kurių metu dar mažai skraidymo patirties turintis pilotas kaupia patirtį, reikalingą įsidarbinant oro linijų bendrovėse.
Šių skrydžių metu jaunasis pilotas valdo orlaivį ir atlieka visas užduotis, kurias paprastai atlieka antrasis pilotas, o jį prižiūri, konsultuoja ir patirtimi dalinasi instruktorius. Kartu su jaunuoju pilotu taip pat skrenda ir patyręs kapitonas, kuris šio skrydžio metu „griežia pirmu smuiku”. Paprastai oro linijos iš kandidato į antrojo piloto poziciją reikalauja bent 500 skrydžio valandų, tad linijinis įvedimas yra tas kelias, kuriame pilotai sukaupia šią darbui reikalingą patirtį.