Atėjus šalčiams padaugėja gaisrų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad per šiuos metus iki sausio 11 dienos kilo 413 gaisrų – net 44 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais (287 gaisrai). Iš jų net 113 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Tad per šalčius prastai prižiūrimi kaminai ir katilai tapo daugiau nei 27 proc. gaisrų priežastimi.
Palyginimui, per laikotarpį nuo kūčių dienos iki metų pradžios, kai oras buvo kur kas šiltesnis, gaisrų kilo 156. Iš jų dėl netinkamos krosnių ir kaminų priežiūros – 10 gaisrų (6 proc.).
Draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius pranešime, platintame žiniasklaidai, teigia, kad didelės dalies nelaimių būtų galima išvengti prižiūrint savo turtą – valant sniegą nuo stogų, dar iki šildymo sezono pradžios pasirūpinant šildymo sistemos parengtumu žiemai, laikantis kitų elementarių saugumo reikalavimų.
„Žiemos gaisrus pagal laiką galima skirstyti į tris pagrindines grupes. Pačioje šildymo sezono pradžioje gaisrai daugiausiai kyla dėl neparuoštų šildymo sistemų. Antrasis etapas – kai sulaukiame didžiausių šalčių ir gyventojai ima intensyviai šildyti namus. Paskutinis etapas – šildymo sezono pabaigoje, kai orai, atrodo, jau atšilę, bet netikėtai vėl paspaudžia šaltis“, – grėsmingiausius laikotarpius nurodo M. Ratkevičius.
Visgi, apie 15 metų kaminus valantis kaminkrėtys Marius Šimkus sako, kad per visą jo darbo patirties laiką šildymo sistemų priežiūros įpročiai Lietuvoje nelabai keičiasi. Gyventojams sunku įskiepyti požiūrį, kad švarus, tinkamai įrengtas kaminas ir prižiūrimas katilas yra svarbus namų saugumo šildymo sezono metu dėmuo. Visuomet yra dalis žmonių, kurie savo namų šildymo saugumu pasirūpina iš anksto, dar šiltuoju metų laiku. Bet netrūksta ir tokių, kurie kaminkrėčius į pagalbą kviečia tik tada, kai susilpnėja katilo trauka, pablogėja šildymas, dūmai pradeda plūsti į gyvenamąsias patalpas.
„Be to, ne visi kaminai pagal konstrukciją atitinka saugumo reikalavimus. Vis dar gausu ir nesaugių namų, kuriuose kaminai pastatyti iš paprastų silikatinių, karščiui neatsparių plytų, yra be įdėklo. Būna, kad pas vyresnius žmones tarp kamino plytų tarpai tokie, kad net pirštą įkišti galima. Kamine besikaupiantys suodžiai yra labai degūs, jų degimo temperatūra gali siekti net 1200 laipsnių. Ši kaitra, ypač kur kaminas liečiasi su statinio konstrukcijomis, gali suskaldyti plytas, pereiti ir į pastatą, tapti namus sunaikinančio gaisro priežastimi“, – sako kaminų valymo ekspertas.
Švarus kaminas, anot M. Šimkaus, yra saugus naudoti net ir per didžiausius šalčius, kai intensyviausiai deginamas kuras, nes jame tiesiog nėra kam užsidegti. Tiesa, perkaitinus katilą galimi tam tikri niuansai – pavyzdžiui, šilumnešio (dažniausiai – vandens) užvirimas.
Galima kreiptis į savivaldybę
Visgi, jeigu nelaimė įvyko, nukentėję asmenys gali kreiptis ne tik į savo draudimo kompaniją, bet ir savivaldybę. Asmenys, kurie dėl gaisro ar kitos stichinės nelaimės praranda namus, gali kreiptis ir į savo savivaldybę prašydami vienkartinės tikslinės pašalpos ir socialinio būsto skyrimo. Įstatymu numatyta, kad savivaldybės gali nusistatyti savo vienkartinių išmokų ir pašalpų skyrimo tvarką, tad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje reikalavimai išmokų gavimui ir skiriamų išmokų dydžiai gali skirtis.
„Dėl gaisro ar stichinės nelaimės Vilniuje nukentėję asmenys gali gauti tikslinę pašalpą iki 132 bazinės socialinės išmokos dydžių (dabar – iki 7260 eurų), kai vidutinės pajamos per mėnesį vienam bendrai gyvenančiam asmeniui neviršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžių (šiuo metu – 704 eurų). Jei asmuo gyvena vienas – kai neviršija 4,5 valstybės remiamų pajamų dydžių (šiuo metu – 792 eurų).
Tokią tikslinę pašalpą norintys gauti asmenys savivaldybei turi pateikti prašymą. Asmenims, dėl gaisro netekusiems nuosavybės teise turėto būsto, taip pat ne eilės tvarka gali būti suteiktas socialinis būstas“, – informuoja Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
Nekaltos situacijos tampa gaisro priežastimi
„GRIFS AG“ bendrovės Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas anksčiau „Delfi būstas“ teigė, kad pagrindinės gaisrų priežastys šaltuoju periodu dažniausiai susijusios su namuose naudojamos įrangos būkle, netinkamu jos naudojimu ar tiesiog neatsakinga žmonių elgsena.
„Kalbant apie nuosavuose namuose vyraujančias gaisro priežastis, galime išskirti gan individualią šio būsto tipo gaisrų priežastį. Individualūs namai neretai yra šildomi dujomis, kietuoju kuru, todėl dažna gaisro priežastimi tampa netvarkingi dūmtraukiai, šildymo įrenginiai ir neteisinga namų krosnies ar židinio eksploatacija. Dalis priežasčių taip pat susijusios su netvarkinga elektros instaliacija“, – sakė Ž. Bukauskas.
Tuo tarpu, pažymi Ž. Bukauskas, butuose gaisrų priežastimis dažniausiai tampa netvarkinga namų elektros instaliacija, netinkamos techninės būklės elektros prietaisų naudojimas ar elektros tinklo perkrovimas.
„Taip pat gaisrai namuose neretai kyla dėl elementaraus žmonių nepagalvojimo apie galimą pavojų, paliekant degančią žvakę, smilkstančią nuorūką, veikiančius elektrinius radiatorius, šildytuvus prie lengvai įkaistančių ir degių medžiagų – užuolaidų, minkštų baldų ir panašiai. Be to, žmonės vis dar neretai be priežiūros patalpose palieka krautis įvairius elektros prietaisus, tokius kaip telefonai, kompiuteriai, belaidžiai siurbliai, elektriniai paspirtukai, akumuliatorinių prietaisų maitinimo blokai ir tie patys krovikliai, net tuo metu nekraunant jokio įrenginio. Tokios, atrodytų, „nekaltos“ situacijos irgi tampa užsiplieskusio gaisro priežastimi. Mes praktikoje tokių pavyzdžių esame turėję ne vieną. Štai visai neseniai reagavome į priešgaisrinio signalo aliarmą, kurį sukėlė užsiliepsnojęs kraunamas paspirtukas. Gaisrą pavyko lokalizuoti, bet išdegė dalis patalpos, kur buvo paspirtukas“, – pavyzdžiu dalijosi pašnekovas.
Priemonės, kaip apsisaugoti
Ekspertas sakė pastebintis, kad pastaraisiais metais, pasikeitus priešgairinės saugos įstatymui, kai buvo apibrėžta, kad visuose gyvenamuosiuose būstuose turi būti įrengti bent jau autonominiai dūmų jutikliai, galima buvo stebėti, jog gyventojai ėmė intensyviau rūpintis priešgaisrinėmis priemonėmis. Tačiau dabar interesas valdyti gaisro pavojų, ypač butuose, vėl sumenkęs.
Keli praktiniai patarimai nuosavų namų bei butų gyventojams, kaip pasirūpinti gaisrų prevencija, jau dabar:
- Pirmiausia, būtina užtikrinti tvarkingą elektros, šildymo įrenginių instaliaciją ir eksploataciją. Svarbi periodinė priežiūra kartą per metus, ypač artėjant šildymo sezonui, kai specialistai patikrina įrangą, pašalina galimus gedimus.
- Pasirūpinti priešgaisrine sistema – dūmų, temperatūros pokyčių, smalkių, dujų nuotėkio davikliais, informuojančiais apie gaisro pavojų. Jeigu turite galimybių, verta prijungti namų gaisrinę sistemą prie apsaugos specialistų prižiūrimo pulto. Tokiu atveju, net jei tuo metu namuose nieko nėra, į gaisro daviklių siunčiamą pavojaus signalą reaguoja saugos tarnybos pulto operatorius ir nedelsiant kviečia gaisrinę tarnybą ir apsaugos ekipažą. Tai leidžia kuo greičiau užgesinti kilusį gaisrą, sumažinti nuostolius ir net išsaugoti gyventojų sveikatą ar gyvybę.
- Namuose turėti gaisro gesintuvą, edukuoti namų gyventojus, kaip juo naudotis.
- Statant ar remontuojant būstą atkreipti dėmesį į statybinių medžiagų atsparumą ugniai.
- Edukuoti šeimos narius, ypač vaikus, kaip elgtis gaisro atveju (kaip saugiai evakuotis, kam skambinti).
