Konstitucijos prospektas Vilniuje yra viena moderniausių sostinės vietų, todėl niekam nekyla abejonių, kad ji turi būti patraukli ir vilniečiams, ir miesto svečiams. Visgi čia vis dar
stūkso sovietmečio laikų palikimas – 16 aukštų monolitinis daugiabutis adresu Konstitucijos g. 13. Prieš kelerius metus vilniečiai sulaukė gerų žinių: šis bokštas bus renovuojamas ir pasikeis neatpažįstamai: saulės elementais „aplipdytas“ pastatas turėtų nustebinti ne tik sostinės gyventojus, bet ir svečius. Tačiau netrukus geros nuotaikos dingo.
„Delfi būstas“ šių metų pradžioje jau rašė apie dalies minėto daugiabučio namo gyventojų abejones dėl planų „aplipdyti“ pastatą saulės elementais. Buvo svarstoma, kad tokia koncepcija, kuri pagal pirminį projektą turėjo kainuoti daugiau nei 2 mln. eurų, tikrai yra ekonomiškai daugiabučio gyventojams atsiperkanti. Tada renovacijos projektą rengusi VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ komentavo atsiperkamumo nevertinanti.
„Daugiabučių renovacijos projektų atsiperkamumo nevertiname dėl kelių priežasčių: pirmiausia labai sunku įvertinti būsimas šildymo išlaidas dėl šilumos kainų dinamikos, antra, dar sunkiau įvertinti būsimus kaštus, kurie neišvengiami pastato remonto (eksploatacijos) darbams, siekiant užtikrinti saugią pastato būklę – šiuo atveju pastato liftai yra kritinės būklės, neveikia priešgaisrinė sistema, dažni inžinerinių sistemų gedimai, avarijų likvidavimo darbai“, – buvo teigiama „Delfi būstas“ siųstame komentare, kuriame pridurta, kad šio projekto ekonominis naudingumas grindžiamas kiek kitaip: kiek gyventojai sutaupys elektros, šildymo kaštų.
Abejonių sukėlė dar vienas balsavimas
Šių metų pradžioje dalis daugiabučio gyventojų kėlė ir dar vieną jiems aktualų klausimą: kiek renovacija brangs. Projektas buvo paruoštas 2022 metais, kai statybinių medžiagų, darbų kainos buvo visai kitos nei dabar. Tada buvo prognozuojama, kad kaina galėtų augti 25-40 proc. Pavasarį buvo ieškota rangovo pagal seną biudžetą – 2,44 mln. EUR. Tačiau rangovui neatsiradus, buvo koreguojamas investicinis planas, perskaičiuotos sąmatos ir biudžetas pakilo iki 3,73 mln. EUR (+53 proc.).
Taip stipriai išaugus renovacijos kainai, dalis gyventojų vėl sugrįžo prie klausimo dėl būtinybės ant viso pastato fasado montuoti saulės elektrines. Abejones dar labiau sustiprino, kaip rašoma „Delfi būstas“ gautame dalies gyventojų atstovo laiške, žinios apie šalia, rytinėje daugiabučio pusėje, planuojamą naują dangoraižį, kuris, gyventojų teigimu, galimai užstos rytinę daugiabučio pusę, saulės ten gali būti mažiau, tad keliamas klausimas, ar joje tikrai reikia saulės elektrinių ant pastato fasado.
Išsakyti savo nuomonę visi daugiabučio namo gyventojai galėjo dar kartą, balsuodami dėl renovacijos projekto. Mat, pasikeitus projekto sąmatai, balsavimas vyksta iš naujo.
Dalies namo gyventojų atstovas teigia, kad šis balsavimas buvo neįprastas.
„ Balsavimas vyko raštu 2 paskutines liepos savaites. Nei vienam, kas buvo prieš renovaciją, nebuvo teikiama informacija apie tai, kada vyks balsų skaičiavimas. <...> Visgi, aktyvūs namo gyventojai reagavo. Buvo iškviesta policija. To užteko, kad namo valdžia sureaguotų ir pradėtų elgtis civilizuočiau – suteikė informaciją apie balsų skaičiavimo laiką ir leido dalyvauti tiek išrinktai neparankiai balsų skaičiavimo komisijos narei, tiek ir kitiems gyventojams“, – rašoma „Delfi būstas“ gautame laiške.
Toliau, jau telefonu, dalies gyventojų atstovas pasakoja, kad suskaičiavus gyventojų balsus padaryta išvada, kad renovacijai nepritarta. Tačiau, pasak pašnekovo, po kurio laiko gyventojams buvo pranešta, kad atsirado vienas „pasiklydęs“ balsas už – skaičiavimo metu esą jis buvo praleistas, neįskaitytas. Todėl galutinis rezultatas – renovacijai pritarta.
Reikia pažymėti, kad dalis gyventojų dėl šio balsavimo ir balsų skaičiavimo kreipėsi į prokuratūra. Ji sutiko pradėti ikiteisminį tyrimą.
Projekto pasiūlymai bus persvarstomi
„Delfi būstas“ apie gyventojų nuogąstavimus komentarų paprašė VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ komentarų. Pasiteiravome, ar nebuvo apmąstyta galimybė keisti projektą ir rytinės daugiabučio sienos nedėti saulės elektrinėmis, kokiomis prielaidomis, skaičiavimais remiantis tikimasi, kad projektas vis dar naudingas, atsipirks gyventojams, turint omenyje rytinėje jo pusėje statomą dangoraižį, ir ar įstaiga neplanuoja bendrijos prašyti naujo balsavimo dėl to, kad įvykusio balsavimo aplinkybes tirs prokuratūra.
Redakcijai pateiktame įstaigos atsakyme komentuoja jos vadovė Eglė Randytė. Jos teigimu, šiuo metu, atsiradus naujoms aplinkybėms, projektas yra vertinamas iš naujo.
„Šiuo metu vertiname naujai atsiradusių veiksnių – t. y. Konstitucijos pr. 11 esančiame sklype planuojamo statyti daugiaaukščio pastato – galimą poveikį planuojamam ir statybos leidimą gavusiam renovacijos projektui Konstitucijos pr. 13. Po atliktos analizės, bus svarstoma tolimesnė projekto eiga. Neatmetama galimybė siūlyti daugiabučio namo gyventojams alternatyvų renovacijos projektą, kurio apimtyje nebūtų numatytas saulės modulių įrengimas“, – teigia E. Randytė.
Ji taip pat paaiškina, kad daugiabučio bendrija galės organizuoti naują balsavimą, nes, atlikus patikrinimus, išties paaiškėjo tam tikrų balsų skaičiavimo arba paties balsavimo neatitikimų.
„Už balsavimo organizavimą pagal Civilinį kodeksą yra atsakingas daugiabučio namo valdytojas. Bendrija mūsų įstaigai pateikė informaciją (protokolą) su sprendimu, kad gyventojų dauguma pritaria siūlomam sprendimui – renovacijos projekto įgyvendinimui. Įstaiga gavusi minėtą protokolą, pagal įprastus procesus, turi kreiptis į kreditorių dėl finansavimo pritarimo projekto įgyvendinimui prieš tai patikrinusi, ar balsavimo biuleteniuose sprendimą išreiškė buto savininkai. Atlikus šį patikrinimą, Įstaiga nustatė neatitikimų dėl kurių vienas balsas „už“ ir vienas balsas „prieš“ negali būti užskaitytas, todėl procedūros buvo sustabdytos. Gyventojai apie susidariusią situaciją buvo informuoti raštu. Namo gyventojai patys spręs ar kartoti balsavimą dėl projekto įgyvendinimo ar rengti kitos apimties projektą“, – paaiškina E. Randytė.
Kokiais atvejais balsavimai ir jų metu priimti sprendimai bendrijose yra teisėti?
Šioje vieno daugiabučio istorijoje labai svarbu suprasti, kad ne visi gyventojai žino, supranta, kaip vyksta balsavimai ir sprendimų priėmimai bendrijose. Todėl „Delfi būstas“ paprašė nepriklausomos teisininkės papasakoti, kokiais atvejais bendrijose priimti sprendimai yra teisėti, kokiais – ne.
Pirmiausia Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos Informacinio komiteto pirmininkė, advokatė Lina Alksnienė paaiškina, kada apskritai bendrijos narių susirinkimas yra laikomas teisėtu.
„Aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Tam, kad visuotinio susirinkimo metu būtų galima priimti teisėtus sprendimus, būtina, kad pats visuotinis susirinkimas būtų teisėtas. Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus tada, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu to skaičiaus nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko ir tuomet ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas. Jis bus teisėtas tada, jeigu jame dalyvaus daugiau nei penktadalis bendrijos narių“, – paaiškina L. Alksnienė.
Teisininkė tęsia, kad jeigu susirinkimas yra neteisėtas, visi sprendimai jame bus neteisėti. Tačiau, kad visuotinio narių susirinkimo metu priimti sprendimai būtų teisėti, reikia paisyti ir kitų reikalavimų.
„Tam, kad visuotinio bendrijos narių priimti sprendimai būtų teisėti, būtina, kad už juos balsuotų daugiau nei pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Tais atvejais, kai reikia priimti sprendimus dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo ar bendrijos valdymo organo narių rinkimo atšaukimo, bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo, tada reikalinga daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų“, – paaiškina advokatė.
Reikalavimai balsavimui
Kad sprendimai susirinkimuose būtų teisėti, reikia paistyti ir reikalavimų pačiam balsavimo procesui. Jis gali turėti ne vieną formą.
„Pats balsavimas yra atviras, slaptas balsavimas yra privalomas tada, kai bent koks nors vienas bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Įprastai yra balsuojama gyvo arba nuotolinio susirinkimo metu, bet bendrijos nariai gali tuos sprendimus priimti ir raštu. Jeigu daugiau kaip pusė dalyvaujančių susirinkime narių nubalsavo „už“ kažkokį sprendimą, reiškia, kad siūlytam klausimui pritarta. Jeigu daugiau kaip pusė nubalsavo „prieš“, vadinasi, jų sprendimas yra neigiamas“, – sako L. Alksnienė.
Balsavimas raštu, pasak teisininkės, gali vykti, jį organizuoja bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba, arba revizijos komisija, arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių. Balsavimo organizatorius apie rengiamą balsavimą parengia bendrijos nariams pranešimą ir ne vėliau kaip dvi savaitės iki balsavimo pradžios jį turi paskelbti bendrijos interneto svetainėje arba išsiųsti elektroniniu paštu, paskelbti namo laiptinėje.
„Po skelbimo apie balsavimą raštu yra parengiamas bendrijos narių balsavimo biuletenis ir jis iki balsavimo pradžios datos turi būti įteiktas arba asmeniškai, arba įdedant į pašto dėžutę, arba išsiunčiant korespondencijos adresu, arba išsiunčiant kažkokiu kitu būdu, pavyzdžiui, el. paštu. Tuomet su tuo biuleteniu gali būti pateikta papildoma informacija, pagrindžianti tą siūlomą sprendimą ir laukiamus rezultatus. Gali būti pridedami ir papildomai dokumentai, kurie reikalingi priimant atitinkamą sprendimą. Gali būti ir tiesiog nurodoma, kokiu laiku ir kur bus galima susipažinti su konkrečiais dokumentais.
Tuomet bendrijos narys, gavęs tokį balsavimo biuletenį, pats arba jo įgaliotas asmuo užpildo biuletenį, jį pasirašo (fiziniu arba elektroniniu parašu). Jeigu už balsuojantį asmenį biuletenį pildo įgaliotas asmuo, turi būti pridėtas įgaliojimą patvirtinantis dokumentas. Tie biuleteniai iki balsavimo pabaigos dienos pateikiami vienu iš pranešime apie balsavimą nurodytu būdu – atnešant asmeniškai, įmetant į balsadėžę, siunčiant el. paštu“, – aiškiai procedūras išdėsto pašnekovė.
Jeigu pavėluojama pateikti biuletenį arba įgaliojimą patvirtinantį dokumentą, balsas nebėra užskaitomas. Pasak L. Alksnienės, jeigu įgaliojimas pateikiamas vėliau, toks balsas tame biuletenyje, prie kurio tas įgaliojimas turėjo būti pridėtas, nebegali būti įskaičiuojamas.
„Įgaliojimą patvirtinantys dokumentai taip pat turi būti pateikti laiku kartu su biuleteniu. Jeigu biuletenis yra pateikiamas be įgaliojimą patvirtinančio dokumento, toks biuletenis yra laikomas negaliojančiu, vėliau, po balsavimo pabaigos, pateiktas įgaliojimas prie biuletenio negali būti pridedamas. Įstatymas nenumato, per kiek laiko po balsavimo pabaigos, biuleteniai turi būti suskaičiuoti“, – pažymi teisininkė.
Kokiais atvejais biuletenis negalioja?
L. Alksnienė sako, kad balsavimo biuletenis negalioja šiais atvejais:
- Kai biuletenis yra nepasirašytas;
- Kai prie biuletenio yra nepridėtas įgaliojimas, jeigu jo reikia.
Komisija, pasak teisininkės, neturi teisės duoti daugiabučio gyventojui pataisyti biuletenį, uždėti parašą po balsavimo datos, jeigu jis nebuvo uždėtas ar pan.
„Biuletenis laikomas galiojančiu tada, kai jį pasirašė bendrijos narys arba įgaliojimą turintis asmuo, kuris turi ir pridėjo prie balsavimo biuletenio šią teisę įrodantį dokumentą“, – pabrėžia L. Alksnienė.
Balsavimo rezultatus skaičiuoja organizatoriaus, kuris organizuoja balsavimą, sudaryta komisija. Jos nariai yra tie bendrijos nariai, kurie pareiškė norą tame balsų skaičiavime, būti toje komisijoje. Narys gali pasisiūlyti pats, jį gali pakviesti.
„Bet komisijos nariai yra bendrijos nariai. Jie skaičiuoja ir jie tikrina, kurie biuleteniai yra galiojantys, kurie ne. Balsavimo rezultatus komisija įformina protokolu, ji nurodo, kada skaičiavo balsus, kiek gauta galiojančių biuletenių, kiek negaliojančių, ir turi įvertinti, ar balsavimas įvyko ir kokį sprendimą bendrijos nariai priėmė. Komisijos nariai pasirašo protokolą ir taip patvirtina protokolo teisėtumą“, – paaiškina advokatė.
Dėl renovacijos balsuoja butų ir kitų patalpų savininkai
Kita vertus, pasak teisininkės, sprendimai dėl renovacijos turi būti priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Ne visi savininkai yra bendrijos nariai, todėl visuotinis bendrijos narių susirinkimas nėra kompetentingas priimti tokį sprendimą. Net jeigu name yra bendrija, tokiam sprendimui priimti turi būti šaukiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, o ne visuotinis bendrijos narių susirinkimas, nes sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.
„Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas šaukiamas prieš dvi savaites paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip ketvirtadalis butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotinis susirinkimas šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių“, – pabrėžia L. Alksnienė.
Ji tęsia, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba savivaldybė, arba ketvirtadalis butų ir kitų patalpų savininkų. Visa skelbimo, biuletenio įteikimo, grąžinimo balsavimo organizatoriui, balsų skaičiavimo, biuletenių galiojimo ir negaliojimo tvarka yra tokia pati, kaip ir bendrijose vykstančių balsavimo raštu atveju.
„Skirtumas tik tas, kad balsavimo rezultatus skaičiuojanti komisija sudaroma ne iš bendrijos narių, bet ir butų ir kitų patalpų savininkų ar jų išrinktų atstovų“, – teigia advokatė.
