aA
Vienas svarbiausių įrenginių aukštesniuose pastatuose – liftas. Tačiau taip pat tai gali būti viena nesaugiausių alternatyvų laiptams, jeigu yra neprižiūrima arba prižiūrima netinkamai. Pasak ekspertų, avarinės būklės liftai – pavojus žmonių gyvybei, tačiau gyventojai remontuoti ar keisti šių įrenginių neskuba. Kodėl, aiškinasi „Defi Būstas“.

Sprendimo priėmimui reikėjo trijų mėnesių

Lietuvoje senos statybos daugiabučiuose iš viso įrengta apie 4500 liftų. Bendrovės „Baltijos liftai“, prižiūrinčios didžiąją dalį šalies liftų, duomenimis, apie 20 proc. liftų senos statybos daugiabučiuose yra avarinės būklės. Tai reiškia, kad jie pavojingi žmonių gyvybei ir sveikatai. Anot minėtos bendrovės vadovo Manto Romaškos, liftai avarinės būklės paprastai tampa būtent dėl amžiaus. Jo teigimu, daugiau nei pusė, net 60 procentų, senos statybos daugiabučiuose įrengtų liftų yra 40–50 metų amžiaus, o lifto tarnavimo laikotarpis – iki 25 metų.

Pasak M. Romaškos, Vilniuje yra apie 51 proc. visų Lietuvoje esančių liftų, todėl, natūralu, kad ir prastos būklės liftų daugiausia yra sostinėje. Toliau rikiuojasi Kaunas, trečioje vietoje – Klaipėda. Ir senuose, ir naujuose pastatuose esantys liftai privalo būti tikrinami ir prižiūrimi. Kaip aiškina M. Romaška, liftą prižiūrinti bendrovė įrenginio apžiūrą atlieka kartą per mėnesį. Liftų techninės būklės tikrinimą akredituotos potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas taip pat atlieka įrenginio apžiūrą – ne rečiau kaip kartą per metus. Būtent tokios apžiūros metu Vilniuje, Buivydiškių gatvėje esančio daugiabučio gyventojams pranešta, kad rastas rimtas lifto gedimas. „Delfi“ komanda domisi, kokie lifto gedimai praneša apie išlaidas.

Šie avarinės būklės įrenginiai daugiabučiuose kelia pavojų gyvybei, bet jų tvarkyti neskubama: laukia ir 3 metus
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Senasis liftas buvo įrengtas 1980 metais, jam jau buvo 40 metų, kai gamintojo numatytas tarnavimo laikas yra 25 metai. Tad dėl savo senumo jis jau tapo netinkamu naudoti. O lifto istorija tokia, kad pernai metų birželio mėnesį valstybės akredituotos įstaigos potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo ekspertas, atlikdamas metinę lifto techninės būklės patikrą, nustatė, kad lifto suktuvo sliekinės sparos laisvumas yra 34 laipsniai, kai leidžiama norma yra 36 laipsniai. Tai liftas jau pernai metais buvo kritinės būklės ir jau numanėme, kad kitos patikros metu jis gali būti sustabdytas“, – pasakoja M. Romaška.

Pasak pašnekovo, apie lifto kritinę būklę ir galimus sprendimus buvo informuoti daugiabučio gyventojai. Tačiau jokių veiksmų jie nesiėmė ir po metų vėl atlikus privalomąją kasmetę lifto techninės būklės patikrą nustatyta, kad liftas yra nebetinkamas naudoti. Nepriklausomas a akredituotas potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo ekspertas įpareigojo savininkus liftą išjungti. Gegužės mėnesį išjungus nebetinkamą naudoti įrenginį, liftus prižiūrinti bendrovė daugiabučio gyventojams pateikė pasiūlymus, ką daryti su nebetinkamu naudoti liftu: keisti visą liftą, jį modernizuoti, renovuoti. Kad priimtų tinkamiausią sprendimą, žmonėms prireikė trijų mėnesių.

„Tą laiką vyko įvairūs susirinkimai, balsavimai, dėl aktyvumo trūkumo ar kitų priežasčių sprendimo procesas užtruko net iki trijų mėnesių. Tik rugsėjo mėnesį buvo paskelbtas konkursas lifto įsigijimui, nes gyventojai vis tik pritarė įsigyti naują liftą, mes tą konkursą laimėjome ir rugsėjo 25 dieną pradėjome lifto montavimo darbus“, – sako M. Romaška.

Šie avarinės būklės įrenginiai daugiabučiuose kelia pavojų gyvybei, bet jų tvarkyti neskubama: laukia ir 3 metus
© DELFI / Andrius Ufartas

Gyventojams likus be lifto, pasipylė skundai. Tačiau, pasak M. Romaškos, lifto išjungti galbūt būtų ir neprireikę, jeigu gyventojai būtų buvę aktyvesni prieš metus, dar tik pateikus rekomendacijas įrenginį tvarkyti.

„Dažnai reiškė nepasitenkinimą, tačiau, kaip minėjau, informacija buvo pateikta ir turbūt pritrūko aktyvumo, tai parodo, kad būtinas visų gyventojų įsitraukimas“, – tikina pašnekovas.

Šiuo metu įrenginys jau yra beveik pakeistas. Kaip pasakoja Mantas Romaška, pirmasis darbas, kurį atlieka meistrai – senojo lifto išmontavimas. Tuomet paruošiama darbo aikštelė: įrengiami naujo lifto montavimui reikalingi mechanizmai. Jie užtikrina montuotojų ir dar nesumontuotos įrangos saugą. Tačiau nustačius, kad liftas yra varinės būklės, nebūtina jį keisti. Gyventojai gali priimti sprendimą atlikti kapitalinį lifto remontą. Pasak M. Ramoškos, tokie lifto būklės gerinimo darbai kainuoja apie 30 proc. mažiau nei lifto keitimas. Kita vertus, atliekant lifto kapitalinį remontą, pakeičiamos saugą užtikrinančios konstrukcijos, kitos lifto dalys lieka nepakeistos ir, tikėtina, kad labai greitai ir joms prireiks remonto, vadinasi, ir dar daugiau papildomų investicijų.

Naujo ir seno skirtumai

Toje pačioje Buivydiškių gatvėje yra dar vienas daugiabutis, kuriame vienas iš dviejų pastate esančių liftų jau yra pakeistas. Kitas liftas vis dar senas, kol kas nesustabdytas, tačiau, pasak M. Romaškos, ekspertai mato pirmuosius gedimo ženklus. Šiame daugiabutyje galima labai aiškiai matyti ir seno bei naujo liftų kabinų, ir vidinių konstrukcijų skirtumus. Pastato viršutiniame aukšte yra patalpa, kurioje sumontuoti pagrindiniai lifto agregatai: suktuvai. Vienas jų – senas, senojo lifto, kitas – naujas, naujojo lifto. Pasak M. Ramoškos, suktuvai skiriasi ne tik savo amžiumi ir saugumu, bet ir kitais parametrais: naujasis dirba tyliau, naudoja mažiau elektros energijos.

M. Romaška, paklaustas, ar kažkuris iš šių liftų gali nukristi, sako, kad tai – neįmanoma, nes visi liftai turi savo apsaugos nuo kritimo sistemas – saugos mazgus. Jiems suveikus, liftas tiesiog sustoja judėti, kitaip sakant – užstringa.

Šie avarinės būklės įrenginiai daugiabučiuose kelia pavojų gyvybei, bet jų tvarkyti neskubama: laukia ir 3 metus
© DELFI / Domantas Pipas

Lyginant seno ir naujo lifto kabinas, pasak M. Romaškos, reikėtų atkreipti dėmesį, kad naujųjų liftų kabinos paprastai būna didesnės, o šachtų pločiai labai skirtingi. Todėl montuojant liftus atliekami papildomi šachtų remonto darbai.

„Praplėsti senuose daugiabučiuose esančių šachtų galimybių nėra. Šachtų matmenys daugiabučiuose nėra vienodi. Jie skirtingi netgi pagal rajonus. Tais laikais, kai liftai buvo įrenginėjami, liftų kabinų matmenys buvo vienodi. Tai tais laikais tam tikrų tvirtinimų pagalba buvo dirbtinai susiaurinami šachtų matmenys. Kai mes montuojame naują liftą, turime galimybę tiesiog tam tikrus techninius sprendimus, leidžiančius lifto kabinos matmenis padidinti“, – aiškina M. Romaška.

Delsia dėl finansų ir nesutarimo

Tvarkingas ir patikimas liftas užtikrina juo besinaudojančių žmonių saugumą. Tačiau gyventojai priimti sprendimo keisti ar remontuoti lifto neskuba. Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų asociacijos prezidentas Sigitas Čirba sako, kad pagrindinė delsimo priežastis – finansai. Taip pat nesugebėjimas susitarti.

„Ir bendrijos, ir daugiabučius namus administruojančios įmonės susiduria su minima problema, ypač tie daugiabučiai, kurie yra pastatyti sovietmečiu. Jų labai daug Karoliniškėse, Pilaitėje, Viršuliškėse, Naujamiestyje, matome, kad baigiasi liftų techninis resursas ir kadangi tai yra padidinto pavojingumo įrenginiai, jie negali būti eksploatuojami, kai jie yra nesaugūs. Lifto keitimas nėra pigus, lifto pakeitimas kainuoja nuo 46 tūkst. iki 48 tūkst. eurų. Tai butų savininkams, kurie nekaupia lėšų lifto remontui, yra reikšminga suma“, – paaiškina S. Čirba.

Šie avarinės būklės įrenginiai daugiabučiuose kelia pavojų gyvybei, bet jų tvarkyti neskubama: laukia ir 3 metus
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak S. Čirbos, būna ir taip, kad daugiabutyje yra mažiau mokių arba nemokių gyventojų, kurie negali skirti papildomų lėšų lifto remontui ar pakeitimui. Tokiu atveju bendrijai reikia tartis, kokį sprendimą priimti. Taip pat vis dar atsiranda tokių, kurie gyvendami pirmuose dviejuose daugiabučio aukštuose, už lifto pakeitimą ar remontą mokėti nesutinka. Pašnekovas prisimena, kad vieno daugiabučio gyventojai dėl lifto remonto nesutarė net trejus metus.

„Pirmų dviejų aukštų gyventojai nelabai nori, kad už jų lėšas būtų remontuojamas ar keičiamas liftas, nors turiu pabrėžti, kad pagal daugiabučių namų įstatymą lifto keitimas yra bendros įrangos keitimas ir turi prisidėti visi gyventojai. Dėl to pirmo ir aukšto gyventojai labiau linkę remontuoti seną liftą, o ne montuoti naują. Bet įstatymų yra pakankamai. Kita vertus, dauguma bendrijų neturi apyvartinių lėšų arba sukaupę apie 40 tūkst. savo sąskaitoje. Administratoriai turi apyvartinių lėšų ir gali rangovams iškart sumokėti avansą“, – tikina S. Čirba ir priduria, kad tie gyventojai, kurių daugiabutyje yra liftas, turėtų taupyti pinigus jo remontui, nes net kartą pakeitus liftą, po kelių dešimčių metų jį taip pat vėl reikės arba remontuoti, arba keisti nauju.

Šie avarinės būklės įrenginiai daugiabučiuose kelia pavojų gyvybei, bet jų tvarkyti neskubama: laukia ir 3 metus
© DELFI / Domantas Pipas

Gyventojų delsimą investuoti į lifto remontą ar keitimą gali lemti ir nepasitikėjimas šį įrenginį tikinančiomis ir prižiūrinčiomis bendrovėmis. Liftų ir kitų konstrukcijų inspektavimo bendrovės „Kiwa inspecta“ vadovas Mantas Andriuškevičius sako, kad siūlymą stabdyti lifto veikimą teikia nepriklausomi inspektoriai – ekspertai, o jį stabdo – savininkai arba, jei liftas kelia pavojų žmonių gyvybei, yra nebetinkamas naudoti, liftą prižiūrinti bendrovė.

„Sprendimas yra savininko pareiga. Jis priimamas tuo atveju, jei liftas pripažįstamas netinkamu naudoti. Jeigu liftas yra nesaugus, savininkas privalo liftą išjungti. Tą gali padaryti ir liftą prižiūrinti bendrovė. Ekspertas, kuris liftą patikrina, jei mato, kad liftas yra nesaugus, jis tik pateikia išvadą, kad liftas nesaugus ir jo naudoti negalima“, – paaiškina M. Andriuškevičius.

Pašnekovas tęsia, kad kasmetinę lifto patikrą ekspertai turi atlikti vadovaudamiesi teisės aktais: „Lifto tikrinimas yra skirtas įsitikinti, ar liftas yra saugus, ar galima jį eksploatuoti. Tai visa patikrinimo procedūra vyksta remiantis saugumo reikalavimais, yra nacionaliniai teisės aktai, lifto naudojimo taisyklės, kuriose yra parašyti pagrindiniai principai, kaip reikia prižiūrėti liftą ir ekspertas pagal savo procedūrą atlieka patikrinimą ir įsitikina, ar liftas yra saugus. Mes tikrinime ne išvaizdą, o saugumą“, – pažymi M. Andriuškevičius.

Lifto keitimas ar remontas reikalauja tikrai daug papildomų išlaidų. Todėl daugiabučio, kuriame šio įrenginio būklė yra prasta ir teko jį išjungti, gyventojams reikia priimti didelį ir svarbų sprendimą, ar investuoti, ar priprasti gyventi be lifto.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.4286

Pamirštos daugiabučių konstrukcijos vėl grįžta: ką reikia žinoti (10)

Renkantis gyvenamąjį būstą dažniausiai yra atsižvelgiama į būsto lokaciją, prieinamumą, namo...

Siūlo įsigyti prestižinius apartamentus po žeme: tokios prabangos tradiciniame būste nerasite (21)

2020-ieji vėl visus privertė galvoti apie pasaulio pabaigą. Tik ar galima ją išgyventi? Viena...

Patarimai, kaip sumažinti sąskaitą už elektrą: šias klaidas darome kasdien (8)

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų gyvena 2-3 kambarių dydžio butuose ir tai yra pati populiariausia...

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš pradedant statyti namą: klaidos kainuos (46)

Pati statybų pradžia: jau radote, kas išlies pamatus, palikote avansą, ieškote geriausios...

Gyventojai nerimauja dėl šildymo sąskaitų: radiatoriai „pleška“, administratoriaus neprisišauksi (65)

Nesklandumai pradedant šildymo sezoną gali pasireikšti ne tik nešylančiais, bet ir pernelyg...

Top naujienos

Socialdemokratai jau ruošiasi naujo lyderio rinkimams – iššūkį Paluckui gali mesti Olekas (308)

Lietuvos socialdemokratų partija ( LSDP ) pradeda ruoštis naujo partijos pirmininko rinkimams....

Maistas prieš miegą: ar žinote, ką valgyti ir ko reikėtų vengti? (43)

Kai manęs klausia nuo ko pradėti dieną, sakau, kad nuo vakarienės. Klausytojai nustemba, kad...

Karbauskis: turiu nuvilti tuos, kurie džiaugėsi, kad nebebūsiu Seime (989)

Antradienį oficialiai Seimo nario mandato atsisakęs Ramūnas Karbauskis sako, kad pagrindiniu jo,...

Čempionų lyga: vengrų akibrokštas prieš Ronaldo, gražus „Man United“ lyderio gestas ir Haalando spindesys (2)

UEFA Čempionų lygoje prasidėjo grupės etapo antrojo rato kovos. Antradienio vakarą sužaisti dar...

Orai: šiltasis atmosferos frontas atgins rudenišką šilumą (5)

Trečiadienio dieną šiltasis atmosferos frontas žada debesuotus orus. Nedideli pragiedruliai...

Nauja turizmo era: anksčiau apie tokias keliones galėjome tik pasvajoti (25)

Milijonai pingvinų. Jūros drambliai. Banginiai. Poliarinės meškos. Antarktida ir Arkties...

Žurnalistė savo kailiu pajuto, ką reiškia „ilgasis“ COVID-19: susirgo kovą, o lapkritį vargiai pakyla iš lovos (114)

Gydytojai sako, kad COVID-19 trunka porą savaičių. Tačiau ne visiems taip pasiseka. Ir tokių...

Teisės profesoriai įvertino Dobrovolskos kandidatūrą: ji visa galva aukščiau už prieš tai buvusius (1203)

Laisvės partijos pasiūlyta kandidatė į teisingumo ministres, Evelina Dobrovolska , viešojoje...

Negalią turinčiam Nojui liko vos pusantrų metų, kai reabilitacija gali duoti didžiausią naudą: tėvai dėl sūnaus pasiryžę viskam (62)

Prieš tris su puse metų į šį pasaulį atėjęs Nojus, apvertė savo tėvų gyvenimą aukštyn...

Švedijos čempionus įveikęs „Vytis“ – tarp 32 stipriausių Europos komandų (3)

UEFA Futsal Čempionų lygos starte stipriausia Lietuvos komanda Kauno „Vytis“ 3:1 nugalėjo...

|Maža didelių žinių kaina