Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, per metus, nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. spalio, iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrą gaminančių vartotojų skaičius mūsų šalyje išaugo daugiau kaip 2,8 karto – nuo 2685 iki 7650. Nors šiuo metu didžioji pagaminamos tvarios energijos dalis Lietuvoje tenka vėjo jėgainėms, sparčiai populiarėja ir pasirinkimas įrengti saulės elektrinę. Skaičiuojama, kad vien per pastaruosius metus saulės elektrinių skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei dvigubai.
Poreikiai keičiasi, galimybės – ne
Saulės elektrinių gamintojų „Solet Technics“ vadovas Andrius Karazinas pranešime spaudai dalinasi realiu Jonavos miesto gyventojo pavyzdžiu, kuris savo nuosavame name norėjo įsirengti 15 kW saulės elektrinę ir iš ESO gavo prijungimo sąlygas su 27419 eurų sąskaita.
„Pasiteiravus ESO, paaiškėjo, kad tuo atveju nebuvo galimybės įsirengti net ir 1 kW elektrinės. Pasirodo, bendras pastotės pajėgumas jau išnaudotas – įtampa tinkle siekia 252 V ir ji jau pasiekusi leistiną maksimalią ribą, tad papildomai prijungti net 1 kW galios elektrinės neįmanoma. Norint tą padaryti tektų didinti pastotės pajėgumą ir už tai sumokėti. Tad be 10-12 tūkst. eurų kainuojančios saulės elektrinės, tektų papildomai mokėti virš 27 tūkst. eurų rekonstruojant tinklą.
Tad iš esmės dabar turime tokią situaciją – kas pirmesnis suskubs įsirengti saulės elektrinę, tas gudresnis. Nes pavėlavimo kaina gali būti keturženklė ar net penkiaženklė“, – komentuoja A. Karazinas.
Jis sako, kad šiuo metu funkcionuojantis elektros tinklas iš esmės yra pritaikytas veikti taip, kad energiją šalyje išskirstytų keli stambūs elektros energijos tiekėjai. Kaip pastebi A. Karazinas, toks modelis buvo visiškai tinkamas anksčiau, tačiau šiandienos poreikiai kitokie. Nuo modelio „keletas stambių elektros energijos gamintojų“ vis sparčiau judama prie „kuo daugiau gaminančių vartotojų“.
Galios ribojimai ilgainiui problemos neišspręs
Labiausiai suklusti verčiantis veiksnys – ribotas tinklo pajėgumas. Elektros skirstymo tinklus valdantis ESO primygtinai rekomenduoja pasitikrinti, ar būsima saulės elektrinė gali būti prijungta prie ESO skirstomojo tinklo ir kokiomis sąlygomis. Kitaip tariant, ar ant namo stogo įrengtos elektrinės pagaminta energija galės būti panaudojama – ar tinklas ją priims.
„Tad gali nutikti taip, kad sprendimas įrengti saulės elektrinę bus bevaisis, nes tinklas, kuris skirsto ribotą elektros galios resurso kiekį, tiesiog negalės priimti pagamintos energijos. Jei jūsų gaminama energija viršytų tinklo galimybių ribas, šis nepajėgtų paskirstyti energijos pertekliaus ir energijos tiekimas būtų nestabilus – tinkle būtų stebimi viršįtampiai. Tokiu atveju, norint įsirengti saulės elektrinę, reikės tinklo plėtros, kuri kainuoja tūkstančius“, – atkreipia dėmesį A. Karazinas.
Tiesa, kaip pastebi A. Karazinas, efektyvesniam tinklo išnaudojimui ESO jau įvedė vienfazių saulės jėgainių galios apribojimus. Nuo šių metų pradžios ši galia privalo neviršyti 3,6 kW ir, kaip savo tinklapyje skelbia tinklų operatorius, šis sprendimas sudaro vienodesnes sąlygas namų ūkiams įsirengti saulės elektrines – kuo mažesnė vieno gamintojo elektrinės galia, tuo daugiau gamintojų gali „tilpti“ į vieną tinklą.
„Vis dėlto ribojimai tėra laikinas sprendimas, nes tinklai nėra „guminiai“, todėl tik laiko klausimas, kada konkretus vietinis elektros tinklas bus visiškai apkrautas“, – pastebi A. Karazinas.
Kita vertus, ne visi gyventojai, norėję įsirengti saulės elektrinę, galiausiai ją įsirengia net ir gavę sąlygas. Tokiu būdu prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpiui atimama galimybė įsirengti jėgainę kitiems ūkiams, kuriems tos sąlygos dėl riboto tinklo pajėgumo nebeišduodamos.
Tiesa, kaip sako A. Karazinas, rizika likti be saulės elektrinės šiuo metu dar nedidelė, tačiau ir toliau augant norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gyventojų skaičiui, problema taps tik dar labiau aktuali, todėl derėtų paskubėti.
