Saulės elektrinę ant savo stogo įsirengusi vilniečių šeima pataria nekartoti jų klaidos: įvertinkite tai iš anksto

Padidinti saulės elektrinės galią pavyko tik simboliškai

Vilniečio Mindaugo Civilkos šeima prieš dvejus metus ant namo stogo įsirengė 11,7 kW galios saulės elektrinę, bet iš karto žinojo, kad visam elektros poreikiui patenkinti tokios galios nepakaks.

„Naudojame oras – vanduo kombinuoto su dujomis šilumos siurblį, elektrinę viryklę, daug kitų elektros prietaisų, taigi vidutinį elektros poreikį apskaičiavome apie 16 000 - 18 000 kilovatvalandžių per metus. Iš karto supratome, kad viso elektros poreikio nepatenkinsime, paprasčiausiai moduliams ant namo stogo nebuvo tiek vietos“, – sako M. Civilka.

Po poros metų vilniečių šeima nusprendė papildomų saulės modulių sumontuoti ant terasos stogo ir šį pavasarį elektrinės galingumą padidino 1,3 kW. „Bendra saulės elektrinės galia dabar siekia 13 kW, bet ir toks elektros kiekis patenkina apie 85 proc. mūsų poreikio. Esame keturių asmenų šeima, vaikams augant elektros naudojimas taip pat didėja, buityje nuolat atsiranda naujų elektros prietaisų. Jei ateityje įsigytume elektromobilį, elektros sąnaudos padidėtų dar maždaug 2000 kilovatvalandžių“, – skaičiuoja vilnietis.

Padidinti saulės elektrinės galią šį kartą Civilkų šeimai nebuvo sudėtinga: pakako suderinti galios didinimą su ESO, leidimą gavo greitai, paslauga kainavo tik kelias dešimtis eurų. Papildomos išlaidos – modulių ir įrengimo kaina. Vis dėlto ne visiems saulės elektrinių savininkams noras padidinti saulės elektrinės galią gali būti lengvai įgyvendinamas.

© DELFI / Andrius Ufartas

Planuojamą galios didinimą reikėtų numatyti įsirengiant saulės elektrinę

Saulės energetikos įmonės „Solet Technics“ vadovas Andrius Karazinas pastebi, kad dažnai poreikį praplėsti saulės elektrinės galią gyventojai pajunta įvertinę ženkliai sumažėjusias sąskaitas. „Įsitikinę, kad sąskaitos akivaizdžiai sumažėjo ir planuodami didesnį elektros poreikį, pavyzdžiui, keisdami šildymo sistemą arba įsigyti elektromobilį, gyventojai kreipiasi prašydami padidinti galią. Deja, dažnai įrengiant pirminę saulės elektrinę nebūna numatyta galimybė praplėsti galią: įrengtas per mažos galios keitiklis, nepakanka bendro tinklo ar namo elektros įvado galingumo. Be to, neretai nepavyksta pritaikyti identiškos charakteristikos saulės modulių, vizualiai skirtingi moduliai darko bendrą namo vaizdą“, – sako A. Karazinas.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad elektros poreikis nuolat didėja dėl vis daugiau buityje naudojamos elektroninės įrangos ir populiarėjančių elektromobilių. „varstantiems apie elektromobilį reikėtų įvertinti, kad naudojant tokią transporto priemonę kasdienėms kelionėms mieste, per mėnesį įkrovimui sunaudojama apie 2-3 kW saulės elektrinės galios.

Vilniečių Civilkų šeimai dar kartą didinti jėgainės galios nepavyks, nors viso šeimos poreikio nepatenkina net padidinto galingumo elektrinė.

„Mūsų jėgainės inverteris didesnio galingumo negalėtų aptarnauti, taigi tektų pirkti naują inverterį, o tai yra kone ketvirtadalis visos saulės elektrinės kainos. Be to, paprasčiausiai nebeturime laisvo ploto ant stogų saulės moduliams. Šiuo metu moduliai jau gaminami galingesni, tačiau visa įranga pritaikyta mažesnei galiai, taigi iš esmės tektų išmontuoti šiuo metu veikiančią įrangą ir ją keisti visiškai nauja, bet įranga brangi, montuojama bent dešimtmečiui, taigi keisti nauja anksčiau paprasčiausiai neapsimoka“, – sako vilnietis.

© Shutterstock

Norintiems įsirengti saulės elektrinę M. Civilka pataria planuoti bemaž ketvirtadaliu didesnę galią nei vidutinis suvartojamas energijos kiekis.

„Jaunų šeimų, kuriose daugėja narių arba auga vaikai, elektros vartojimas tikrai augs. Be to, svarbu įvertinti ir modulių nusidėvėjimą, ilgainiui pagaminamos elektros kiekis natūraliai mažės. Žinoma, už energijos perviršio atidavimą į tinklą ir saugojimą tenka susimokėti, bet vėliau bandant padidinti saulės elektrinės galią, toks projektas veikiausiai kainuos žymiai daugiau pinigų, laiko ir nervų“, – pataria M. Civilka.

Elektros pasaugojimo mokestis, pasak A. Karazino, dabar siekia 0,04477 eur/kWh, o elektros rinkos kaina – apie 0,3 eur/kWh.

„Kaina skiriasi apie 7 kartus, taigi pasaugojimas ekonomiškai naudingesnė alternatyva nei kelis tūkstančius siekiančios papildomos išlaidos įrangos keitimui, kai reikia padidinti elektrinės galią“, – sako pašnekovas.

© Shutterstock

Mažos galios elektrinių paklausa beveik išnykusi

„Solet Technics“ duomenimis, dažniausiai gyventojai įsirengia 10kW galios saulės elektrines. Panašus ir vidutinis namų ūkio suvartojamos elektros vidurkis.

„Mažos galios, vienfazių, iki 3,6 kW, elektrinių gyventojai nebesirenka. Jei nepakanka vietos visą elektros poreikį tenkinančiai elektrinei ant stogo, labiau apsimoka rinktis alternatyvą: įsigyti dalį saulės parko. Ši naujovė rinkoje labai greitai išpopuliarėjo. Įsirengiant mažos galios elektrinę ant stogo už įrengimą ir pačią įrangą tenka sumokėti nemažą sumą, o investicijos atsiperka per ilgesnį laiką ir greito efekto gyventojai nepajunta“, – sako A. Karazinas.

© DELFI / Josvydas Elinskas

Pasak pašnekovo, šiuo metu įsirengti 10 kW galios saulės elektrinę, priklausomai nuo stogo dangos ir pasirinktos įrangos, kainuoja apie 9 000 – 11 000 eurų. Investicijos į saulės jėgainę atsiperka per 5-6 metus, o jei pasinaudojama valstybės skiriama parama, išlaidos įrengimui atsiperka dar greičiau – per 3-4 metus. Anot A. Karazino, smarkiai išaugus elektros kainoms, daug gyventojų apsisprendžia įsirengti saulės jėgainę be paramos, dalis rezervuoja įrangą ir laukia ateinančio kvietimo paramai.

„Per pirmus keturis šių metų mėnesius gavome tiek užklausų, kiek per visus trejus praėjusius metus. Sutarčių sudarėme 4 kartus daugiau nei per visus praėjusius metus. Daug klientų pasirengę laukti paramos dalinimo termino kone pusę metų, naudojasi mūsų suteikiama galimybe fiksuoti iš anksto užsakytos įrangos kainą, atsiskaityti dalimis. Yra nemažai ir tokių, kurie apsisprendžia elektrinę įsirengti be paramos“, – sako „Solet Technics“ vadovas.