Atviros daugiabučio, kuriame sausio 2 dieną įvyko sprogimas, konstrukcijos uždengtos tik po 7 dienų. Didžiausius žiemos šalčius kai kurie butai, kurie sprogimo buvo sugriauti, šalčius sutiko dalinai atviri, ir tik sausio 9 dieną jie buvo uždengti, kad į vidų nepatektų daugiau drėgmės, šalčio, vandens.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros dėstytojas docentas dr. Arnoldas Šneideris sako, kad vanduo, šaltis ir ledas paveiks bet kurio pastato konstrukcijas. Gelžbetonis nėra išimtis, tačiau, pasak mokslininko, gali būti ir blogiau. Pavyzdžiui, jeigu pastatas pastatytas iš plytų ir dar yra be apdailos. Tokiu atveju dėl drėgmės jos įmirksta ir ima skilti, trupėti.
„Plytos yra įvairios – keraminės, keraminės skylėtos, silikatinės, silikatiniai blokai ir pan., bet tai yra medžiagų įvairumas, kiekviena medžiaga reaguoja skirtingai“, – teigia doc. dr. A. Šneideris.
Pažeisti gelžbetoninio pastato konstrukcijas, mokslininko teigimu, yra sunkiau, nes jis mažiau įgeria drėgmę. Bet jeigu drėgmė pakliūna į gelžbetonio mazgus, vanduo ima juos ardyti.
„Tokiu atveju bet kuriam elementui, jeigu į jungtį, kuri yra tuštuma, pribėgs vandens, yra atvira konstrukcija ir didelis šaltis, tai ledas yra plėtrus, vanduo šaldamas gali sukelti nemažai įvairių pažeidimų, pavyzdžiui, pastumti konstrukciją, ją nuskelti. Bet pažeidimo mastas priklauso nuo vandens kiekio, pažeidimo dydžio, paviršiaus įmirkimo“, – pažymi pašnekovas.
Doc. dr. A. Šneideris teigia, kad konkrečiu Viršuliškių daugiabučio atveju jo stogas yra likęs, namo langai, pro kuriuos galėtų pakliūti vanduo, šiuo metu jau yra uždengti, tad nuo išorinės drėgmės pastatas yra apsaugotas. Visgi, pastate likusi drėgmė yra po gesinimo ir iš trūkusių vamzdynų.
„Matome, kad šiuo atveju daugiau yra paviršinio nutekėjimo, vanduo nutekėjo, mažiau įsiskverbė į konstrukcijas, tai tas vanduo, drėgmė, šąla paviršiuje. Tai nėra ilgalaikis konstrukcijos įmirkis. Paviršinis nutekėjimas, drėgmė, greitai stingta ir susidaro papildoma apkrova, svoris konstrukcijoms nėra gerai, bet pastatas tuščias“, – paaiškina A. Šneideris.
Delfi primena, kad „Grinda“ sausio 9 dieną ėmė dengti Viršuliškėse po sprogimo degusį daugiabutį.
Kaip jau skelbta, pirmadienį posėdžiavusi savivaldybės komisija nutarė imtis neatidėliotinų veiksmų, sutvirtinant Viršuliškėse degusio daugiabučio konstrukciją. „Avarijos tyrimo komisijoje nuspręsta imtis neatidėliotinų veiksmų dėl esamų daugiabučio konstrukcijų tvirtinimo, užkertant kelią galimai tolesnei jų griūčiai. Pastato viduje tarp aukštų bus dedamos atraminės sijos, jų planuojama panaudoti apie 200. Taip pat svarstoma sutvirtinti pastatą iš išorės, kad griūties atveju konstrukcijos virstų į vidų, o ne į išorę, taip minimizuojant poveikį aplinkai“, – Eltą informavo savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas.
„Avarijos tyrimo komisija toliau ketina svarstyti, ar sprogimo ir gaisro padariniai nebuvo sukelti savavališkos statybos atvejų“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Viršuliškių gatvėje Vilniuje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Tarnybų duomenimis, gaisras išsiplėtė į keturis butus ketvirtame ir penktame aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.
