Gimusi tiekti elektrą
Elektrėnų komplekse yra veikiantys du senieji po 300 MW galios elektros energijos gamybos blokai ir vienas naujesnis – 445 MW galios kombinuoto ciklo blokas. Senieji blokai atlieka labai svarbią tretinio rezervo funkciją ir gali būti paleisti tada, kai Lietuvai pritrūks elektros energijos ar įvyks elektros sistemos sutrikimas.
Kaip pasakoja bendrovės „Ignitis gamyba“ Gamybos direktorius ir valdybos narys Darius Kucinas, pirmasis elektrinės blokas buvo paleistas 1962 metais. Po metų paleistas antras, dar po metų trečias ir po tokio pat laikotarpio – 4 blokas. Taip buvo sumontuoti ir paleisti 4 blokai, kiekvienas jų buvo po 150 megavatų galios.
„Elektra buvo tiekiama į bendrą Lietuvos energetinę sistemą. Ir tuo pačiu iš šių blokų buvo tiekiama šiluma Elektrėnų miestui. Toliau 1967 metais pradėjo veikti jau du kartus galingesnis 300 MW galios penktasis blokas ir tokių blokų iki 1972 metų buvo sumontuoti keturi“, – skaičiuoja D. Kucinas. Paleidus aštuntą bloką Elektrėnų elektrinė pasiekė 1800 MW galią ir elektrinės statybos buvo užbaigtos.
Taip Elektrėnuose pastatyti 8 elektrą gaminantys blokai, naudojantys gamtines dujas arba mazutą. Vėliau mazuto, kaip taršaus kuro, buvo atsisakyta.
Priėmus sprendimą uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, pradėta svarstyti, kaip Lietuva kompensuos būsimą elektros energijos deficitą. Todėl 2009 metais Elektrėnų komplekse pradėtas statyti naujas kombinuoto ciklo blokas. Jis buvo galingesnis ir beveik du kartus efektyvesnis nei senieji mažieji blokai, taip pat pastatytas naudojant naujausias technologijas. Be to, Elektrėnų komplekse 2015 m. pradėjo veikti biokuro katilinė. Iki tol šilumą, kaip jau D. Kucinas sakė, gamino mažieji elektrinės blokai. Atsiradus kitoms alternatyvoms, mažieji blokai tapo nebereikalingi ir, pasak D. Kucino, pradėti jų išmontavimo darbai.
„Po truputį mažieji blokai po vieną buvo demontuoti. Jie tapo nebereikalingi, nes mes šilumos gamybai Elektrėnų miestui ir komerciniam vartotojui šiltnamių kombinatui „Kietaviškių gausa“ pasistatėme biokuro katilinę. Biokuro katilinė padėjo sumažinti šilumos kainą ir kai ji buvo pastatyta, mažieji blokai tapo nebereikalingi ir nebeefektyvus. Jų poreikio energetinei sistemai nebebuvo, nes atsirado galingiausias Lietuvoje kombinuoto ciklo blokas – 445 megavatų“, – paaiškina pašnekovas.
Pastačius kombinuoto ciklo bloką, sumažėjo ir dviejų elektrą gaminusių didžiųjų blokų poreikis. Todėl jie taip pat buvo išardyti. Taip Elektrėnų elektrinėje liko du blokai – 7-asis ir 8-asis, teikiantys avarinio tretinio rezervo ir izoliuoto tinklo darbo sistemines paslaugas, ir kombinuoto ciklo blokas, kuris komerciškai elektrą gamina susiklosčius rinkoje palankioms sąlygoms. Kombinuoto ciklo blokas be komercinės gamybos taip pat teikia izoliuoto tinklo darbo paslaugą perdavimo sistemos operatoriui.
„Mes dujas perkame iš biržos, ir jei regione kyla elektros energijos kaina, jeigu komerciškai apsimoka, KCB įjungiamas į tinklą“, – paaiškina pašnekovas.
Pažadino miegantį milžiną
Kaip aiškina D. Kucinas, šalyje elektros energijos esamu metu turi būti tiek, kiek jos reikia. Didesnė jos dalis yra importuojama iš kaimynių šalių, mūsų atveju, daugiausiai iš Skandinavijos, ir kita dalis, kurios trūksta, pagaminama Lietuvoje (vėjo, saulės, vandens įrenginiais, taip pat kogeneracinėse elektrinėse, kombinuoto ciklo bloke).
„Bet tokiu atveju, kai yra suplanuota gamyba ir atsitinka kažkoks trikdis, pavyzdžiui, atsijungia, kabelis iš Skandinavijos ir mes importuojame mažiau nei buvo paskaičiuota, atsiranda deficitas. Poreikis yra, bet elektros energijos trūksta. Tuomet yra aktyvuojamos avarinį rezervą teikiančios elektrinės. Tokia Lietuvoje yra Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, kurioje sumontuoti 4 hidroagregatai po 225 MW galios, bet 2 iš jų yra visą laiką pasirengę teikti antrinį avarinį rezervą. Įvykus trikdžiui energetinėje sistemoje, elektrinė įsijungia per dvi minutes ir atstato deficitą. Kruonio HAE turi sukauptą ribotą vandens kiekį, kurio pakanka tam, kad elektrinė 12 val. teiktų antrinį rezervą. Jeigu rezervo reikia ilgesniam laikui, turime tretinio rezervo paslaugą. Tad jeigu atsirastų deficitas, šie blokai būtų aktyvuojami ir jie toliau teiktų elektros energiją“, – pasakoja ekspertas.
Pašnekovas tęsia, kad tretinio rezervo elektrinės jungti iki šiol kol kas nereikėjo, tačiau blokai kiekvienais metais išbandomi. Delfi apsilankymo elektrinėje metu pirmą kartą vyko unikalus bandymas. 8-ąjį bloką buvo bandoma paleisti ne per 12, o per 8 valandas.
„Įprastai tretinio rezervo paslauga pagal įsipareigojimus turi būti paleista per 12 val. Darbų prieš tai nemažai: reikia užpildyti kondensatorių ir katilą vandeniu, pagaminti garą kuris bus tiekiamas į garo turbiną prieš tai užtikrinus jo kokybinius parametrus, išsibandyti automatikos įrenginius, sinchronizuoti generatorių į 330 kV elektros tinklą. Ką mes dabar darome, ko niekada nesame darę, tai norime pamėginti, ar gali šis blokas būti paleistas greičiau nei per 12 val.“, – sako D. Kucinas.
Toks bandymas reikalingas norint sužinoti, ar elektrinė atitiks įsigaliosiantiems techniniams reikalavimams po sinchronizacijos su kontinentine Europa. Nuo 2023 metų dar labiau griežtės oro taršos reikalavimai. Tam, kad juos atitiktų, elektrinės senieji septintas ir aštuntas blokai galės gaminti šiek tiek sumažinta galia. Todėl bandymo sėkmingumas lems, ar elektrinė galės tinkamai veikti griežtėjant aplikosauginiams ir elektros gamybos pajėgumų įsijungimo į tinklą greičio reikalavimams. Į darbo dienos pabaigą paaiškėjo, kad energetikų bandymas buvo sėkmingas – greičiau nei per 8 val. buvo pasiekta 200 MW galia ir įrodyta, kad šis blokas gali „tilpti“ į 2023 m. įsigaliosiančius taršos reikalavimus.
