Spartūs statybų tempai – naujų technologijų pasekmė
Per metus iškylantis naujas muziejus, vos keli mėnesiai viešbučio priestato statyboms – tokie šiuolaikinių statybų tempai stebina daugelį. Tačiau specialistai sako, kad pagreitį statyboms visų pirma suteikia ne tik auganti paklausa, bet ir itin sparčiai besivystančios technologijos.
„Technologijos statybas pakeitė neatpažįstamai, dabar jos vyksta daug tiksliau, daug greičiau, o ir procesai daug sudėtingesni. Viena labiausiai pasikeitusių sričių – projektavimas. Trimatė grafika ir projektavimo programos leidžia itin tiksliai suprojektuoti pastatus, juos stumdyti erdvėje ir lengvai transformuoti. Kompiuteryje galima „pastatyti“ ištisus rajonus ir perstatinėti juos tol, kol bus rastas tinkamiausias sprendimas“, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.
Tačiau už vizualinius skaitmeninių statybų laimėjimus kur kas svarbesni konkretūs technologiniai sprendimai.
„Pradedant tuo, kad 3D projektas yra labai tikslus, leidžia labai tiksliai apskaičiuoti medžiagų poreikį, baigiant kompiuterinėmis simuliacijomis. Pavyzdžiui, programos leidžia tiksliai numatyti, kokios bus šildymo sąnaudos pasukant pastatą pasaulio krypties atžvilgiu, didinant ar mažinant langus. Tai itin aktualu statant komercinės paskirties pastatus – šiandien jau galime užsakovui iškart pateikti projektinį sprendimą su tiksliai apskaičiuotais pastato eksploatacijos kaštais“, – pasakoja D. Gedvilas.
Kompiuteriai leis išvengti potvynių
Trimatis projektavimas šiais laikais jau leidžia spręsti ir kompleksines infrastruktūrines problemas. Pavyzdžiui, atlikti sudėtingas transporto ir pėsčiųjų srautų, oro sąlygų simuliacijas. Po kiekvienos didesnės liūties didžiųjų miestų vairuotojai skundžiasi vandens užlietomis ir nepravažiuojamomis gatvėmis. Šiemet parodų ir kongresų centre „Litexpo“ balandžio 24 – 27 d. vyksiančioje didžiausioje statybų parodoje RESTA LSA pristatys skaitmeninį Vilniaus Geležinio vilko gatvės rekonstrukcijos projektą, kur galima simuliuoti oro sąlygas.
„Mes parodysime, kas nutiktų vykstant liūčiai, kur, atsižvelgiant į landšaftą, kaupsis lietaus vanduo, ir kartu siūlysime sprendimus, kaip būtų galima tokių potvynių išvengti, kaip situacija keistųsi pritaikius vienus ar kitus inžinerinius sprendimus. Galimybės beveik neribotos. Galime pamatyti, kaip keisis transporto srautai vienoje ar kitoje vietoje pastačius naują pastatą ir pagal tai projektuoti privažiavimus, kad būtų kuo mažesnės spūstys“, – pasakoja LSA prezidentas.
Dar vienas technologijų indėlis į statybų procesą – skaitmeninės informacijos kaupimas. Dabar pildomas statybų žurnalas, kuriame kaupiama visa informacija apie pastato konstrukcijas, paslėptus mazgus.
„Iškilus problemai užtenka sėsti prie kompiuterio, peržiūrėti paslėptų darbų nuotraukas, susipažinti su įgyvendintais sprendimais ir galima numatyti, kas nutiko bei ką reikia daryti, norint ištaisyti padėtį“, – dalinasi D. Gedvilas.
Vilniečius sieks grąžinti į miestą
Skaitmeninė statyba keičia ne tik statybų greitį, bet ir padeda atsakyti į klausimą kaip keisis miestų veidas. Ar ir toliau išliks toks pat didelis statybų poreikis? Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis teigia, kad taip.
„Lyginant su Vakarų Europos miestais, sostinėje gyvenamasis plotas turėtų augti trečdaliu, net jei nesikeis gyventojų skaičius. Bet Vilniuje gyventojų daugėja, tad vien gyvenamųjų būstų plotas turi gerokai padidėti, kad pasiektume vakariečių komforto lygį. Nekalbant apie komercinių pastatų trūkumą“, – pasakoja M. Pakalnis.
Pasak Vilniaus vyr. architekto, sostinėje artimiausiu metu statybininkams ir investuotojams įgyvendinti savo projektus ir planuoti investicijas taps dar paprasčiau.
„Yra numatytos aiškios vizijos, pateiksime tikslius skaičius, kur koks užstatymo tankumas, aukštingumas planuojamas, kur žalieji plotai, kur gyvenamosios, o kur – komercinės zonos. Jei anksčiau projektuotojams reikdavo interpretuoti projektavimo sąlygas pagal bendruosius aprašus, dabar sąlygos ir galimybės bus žinomos aiškiai“, – pasakoja M. Pakalnis.
Viena ryškesniu tendencijų, kurių bus siekiama Vilniuje – sukurti tokį komfortą mieste, kad jo teikiami privalumai nusvertų gyvenimo privačiame name užmiestyje naudas.
„Vietoje kiemo siūlome gyventojams sutvarkytas žaliąsias zonas, gerą infrastruktūrą, darželius, poliklinikas šalia namų, įrengtus kiemus, funkcionalų miesto transportą. Miestiečių grįžimas į miestą padėtų spręsti ir vieną didžiausių problemų – transporto grūsčių klausimą. Skaičiuojama, kad bute gyvenančiai šeimai paprastai pakanka 1 automobilio, kai name gyvenanti šeima turi 2-3 automobilius, o juk pagrindinė kamščių priežastis – itin didelis automobilių skaičius, – sako M. Pakalnis.
