Statybos – vienas didžiausių CO2 šaltinių
Tokiam įsitikinimui yra išties nemažai pagrindo. Europos komisijos paskaičiavimais, pastatai suvartoja maždaug 40 proc. visos pagaminamos energijos ir lemia daugiau nei trečdalį visos šiltnamio dujų emisijos. Tai išties reikšminga dalis, kurią sumažinus ar eliminavus būtų galima svariai prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.
„Pastatai ir jų statyba neišvengiamai turės tapti vis tvaresni. Kuo sparčiau nekilnojamojo turto vystytojai bei visas statybų sektorius žengs žaliąja kryptimi, tuo reikšmingiau prisidės prie klimato balanso atstatymo. Tam reikia peržiūrėti statybų procesus, naudojamas medžiagas, taikomus metodus ir ieškoti racionaliausių bei tvariausių sprendimų“, – pranešime spaudai sako K. Vanagas.
Emisijos mažinimo tikslus kelia ir ES, ir Lietuvos NT vystytojai
Tvaresnius sprendimus ir medžiagas taikantis statybų sektorius, K. Vanago įsitikinimu, gali padėti pasiekti Paryžiaus susitarime ir Europos Žaliajame kurse iškeltus CO2 emisijos mažinimo tikslus, kurie tampa vis ambicingesni. Praėjusių metų pabaigoje Europos Vadovų Taryba patvirtino naują išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą. Siekiama ne vėliau kaip 2030 metais grynąjį šiltnamio dujų efektą, lyginant su 1990 metais, ES valstybėse sumažinti ne mažiau kaip 55 proc. Iki 2050 metų ES siekia tapti klimato požiūriu neutralia – kitaip tariant, užtikrinti, kad į aplinką būtų išmetama ne daugiau CO2 nei absorbuojama.
Statant svarbu galvoti apie pastatų eksploataciją
Kartu didelis dėmesys privalo būti skiriamas ne tik statybos darbų, bet ir pačių statomų pastatų tvarumui, draugiškai aplinkai, jų eksploatacijai. To, anot K. Vanago, siekiama statyboms naudojant tvaresnes medžiagas, kurių gamybos metu išskiriama mažiau CO2 bei mažiau energijos naudojančius sprendimus.
„Būtent pastato eksploatacijos metu išskiriama didžioji jam tenkančios CO2 emisijos dalis. Apskaičiuota, kad 4000 tūkst. kv. m ploto pastatas, įskaitant statybų ir eksploatacijos CO2 pėdsaką, iš viso į aplinką per metus išskiria maždaug 14,2 tūkst. tonų šiltnamio dujų. 85 proc. šio kiekio išskiriama pastatą eksploatuojant, 13 proc. emisijos tenka statybos medžiagų gamybai ir tiekimui į statybų aikštelę ir vos 2 proc. pačiam statybos darbų etapui. Kitaip tariant, kuo daugiau dėmesio projektavimo metu skiriama tvariai būsimo pastato medžiagiškumui ir įrangai, tuo labiau galima sumažinti jo poveikį aplinkai“, – sako K. Vanagas.
Į statybas sugrįžta mediena
Plėtojant gyvenamuosius namus, verslo centrus ir kitus pastatus šiandien didelis dėmesys skiriamas jų energiniam efektyvumui, pažangioms šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemoms bei kitiems „žaliesiems“ sprendimams.
„Ne mažiau svarbus dalykas yra statyboms naudojamos medžiagos. Daugiausiai CO2 emisijos tenka pastatų betoninėms horizontaliosioms konstrukcijoms – perdangoms, sijoms, todėl vis dažniau pasirenkamos tvaresnės medžiagos – pavyzdžiui, mediena, kurios apdirbimo technologijos yra stipriai patobulėjusios. Į madą sugrįžtanti mediena palieka mažesnį CO2 pėdsaką nei daugelis kitų statybinių medžiagų ir gali būti panaudojama ilgaamžėms statinių konstrukcijoms arba kaip apdailos detalė. Tad labai realu, kad ateityje matysime vis daugiau visuomeninės ir administracinės paskirties statinių būtent iš medinių konstrukcijų“, – sako K. Vanagas.
Tvarūs pastatai – švaresnei planetai ir laimingesniems žmonėms
Anot jo, pastatuose užtikrinat tvarumo kriterijus, tuo pačiu kuriama ir geresnė gyvenamoji aplinka, užtikrinami mažesni pastatų eksploatacijos kaštai. Be to, statybos medžiagų pasirinkimas turi įtakos ir patalpų mikroklimatui, reikiamos temperatūros ir drėgmės jose užtikrinimui.
„Investicijos į pastatų tvarumą ne tik prisideda prie klimato kaitos stabdymo, bet ir suteikia papildomą vertę jų naudotojams. O juk įvairiuose pastatuose žmogus praleidžia apie 90 proc. savo laiko! Tad kuo pastatai ir miestai bus tvaresni, tuo geriau bus tiek jų gyventojams, tiek visai mūsų planetai“, – sako K. Vanagas.
