Pastatų priežiūros ir administravimo bendrovės „House care“ atstovas Vaclovas Stankevičius pranešime žiniasklaidai sako, kad pastatams labiausiai kenkia temperatūrų svyravimai ir drėgmė. Todėl pašalus būtina patikrinti lietaus nutekėjimo vamzdžius, latakus ir įlajas, net jei jos yra šildomos. Ledas gali deformuoti movas ir vamzdžius.
„Temperatūros svyravimai sukelia medžiagų susitraukimą ir plėtimąsi. Tai kenkia, ypač senesniems pastatams. Dėl medžiagų susitraukimo ir plėtimosi susidaro plyšeliai, kuriuose kaupiasi drėgmė. Vanduo, patekęs į juos, šąla ir plečiasi. Taip vis didinama žala pastato konstrukcijai. Kai išjudinama ir supleišėja hidroizoliacija, pažeidžiama terasų danga, bėgant laikui vanduo prateka net į butus, rūsius ir požeminės stovėjimo aikšteles“, – pasakoja ekspertas.
Tokius vidinius pažeidimus, anot jo, dažnai išduoda atšokęs tinkas ar kiti fasado elementai. Todėl, vos pastebėjus pirmuosius ženklus, reikėtų užtikrinti pastato izoliaciją, užtaisyti plyšius ir įtrūkimus, kad vanduo ir šaltis negalėtų patekti į konstrukciją.
V. Stankevičius priduria, kad būtina tinkamai prižiūrėti besivartančius mechanizmus – vartus, langus, duris, stoglangius. Pasibaigus vasaros karščiams, tačiau dar neužklupus ir šalčiams juos reikėtų apžiūrėti, kad būtų sandarūs ir hermetiški. Kitu atveju tarpuose susidaranti drėgmė taip pat gali sukelti pažeidimų.
Saugokitės ledo
„Žiemą dėmesingesni turėtų būti ne tik pastatus prižiūrintys ar juos naudojantys asmenys, bet ir praeiviai bei vairuotojai. Ypač jei yra pratę automobilį statyti šalia pastatų, nes susidaro nuošliaužos ir varvekliai, kurie gali sužaloti žmones ar sukelti žalą konstrukcijoms bei aplinkinių turtui“, – priduria pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad vairuotojams svarbu būti itin atidiems išvažiuojant ir įvažiuojant į garažus, nes tose vietose įvyksta nemažai incidentų, apgadinami automobiliai ir stovėjimo aikštelių vartai.
„Dengtos ar požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vidaus ir lauko temperatūra skiriasi, todėl įvažiavimas dažnai pasidengia ledu. Tad vairuotojams reikia visada vertinti dangą, padangų būklę, nuolydį ir automobilio judėjimo greitį. Apledėjusios ar net šlapios, druskos ir sniego mišiniu padengtos plytelės tampa labai pavojingos, tad reikia žiemą vertinti kiekvieną žingsnį“, – įspėja specialistas.
Pasak jo, geriausia prevencija yra reguliarus pastato būklės tikrinimas, siekiant nustatyti potencialias problemines vietas, ypač prieš žiemą. Taip pat neužmiršti valyti sniegą nuo stogo ir kitų laikančių konstrukcijų, taip mažinant jų apkrovas, šalinti ledą nuo lietaus nuotekų sistemų ir kitų konstrukcijų.
Žiema – gaisrų sezonas
BTA ekspertas Mindaugas Ratkevičius atkreipia dėmesį, kad, įmonės duomenimis, bene daugiausiai žalos žiemą pridaro ne šaltis ir sniegas, bet ugnis.
„Be abejo, kai būna snygis, lūžta stogai, susidaro drėgno sniego nuošliaužos, kurios gali ne tik įkristi už apykaklės, bet ir rimtai sužaloti žmogų. Atlydžio metu dažnai susidaro varvekliai, kurie taip pat kelia pavojų žmonėms ir turtui. Tačiau žiemą taip pat apie 20-30 proc. padidėja gaisrų skaičius, lyginant su vasara, nes dalis privačių namų savininkų, vis dar besišildančių anglimis ar malkomis, nevalo kaminų ir neprižiūri šildymo katilų”, – reziumuoja Mindaugas Ratkevičius, draudimo bendrovės turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.
Gaisrai, anot jo pridaro daugiausiai žalos. Todėl, norint apsisaugoti nuo netikėtumų, prieš šaltąjį sezoną reikėtų išvalyti kaminus ir patikrinti visą šildymo sistemą, įskaitant katilą – geriausia, kad tai padarytų specialistai. Taip pat būtina apsirūpinti dūmų detektoriais ir prisiminti, kad negalima palikti neprižiūrimos atviros liepsnos, įskaitant žvakes.
Anot jo, šiais metais didžiausia bendrovės išmokėta suma už žiemiškų orų sukeltą žalą gyventojų privačiam turtui siekia apie 200 tūkst. Eur. Ekspertas priduria, kad žmonės paprastai renkasi draudimo išmoką, o ne remonto paslaugą.
Šildymo sezono pavojai
Ugniagesiai gelbėtojai skaičiuoja, kad šiemet nuo metų pradžios kilo daugiau nei 850 gaisrų, kurie susiję su nesaugiu kūrenimu ar šildymusi, naudojant kietąjį kurą. kiek mažiau jų kilo dėl neatsargaus dujinių ar kitų panašių prietaisų naudojimo.
Deja, specialistai pastebi, kad prasidėjus šildymo sezonui ne visi sąžiningai patikrina bei paruošia įrenginius, nesilaikoma ir elementarių saugumo reikalavimų.
„Žmonės džiovina malkas ant pakuros, prie pat pakuros durelių taip pat pridėję įvairių degių medžiagų, – tereikia vienos iškritusios žarijos, ir tos medžiagos užsidega“, – DELFI yra sakęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.
Tepalai ir kitos atliekos kenkia
Pastebima, kad problemų kelia ir savadarbiai šildymo įrenginiai, jų patikimumas mažas. Šaltuoju sezonu aktyviau deginama panaudota automobilių alyva arba tepalai, norint apšildyti patalpas.
„Sunku prognozuoti savadarbių prietaisų veikimą, nes įkaitęs tepalas turi visai kitų klampumo savybių. Tepalas pradeda sparčiau tekėti į prietaisą, kaista labiau, daugiau kuro patenka į pakurą ir degimas tampa nekontroliuojamas. Galų gale, įkaitęs prietaisas gali užsidegti, gali užsidegti ir bake esantį alyva“, – paaiškina pašnekovas.
Deginti panaudotą alyvą itin pavojinga ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, nes automobilių alyvoje yra sunkiųjų metalų. Degant šiai medžiagai, į aplinką, o taip pat ir į kvėpavimo takus patenka susidariusios kenksmingos medžiagos.
Kaista elektros instaliacija
Mindaugas Antanaitis, pastatų remonto ir ekspertizės bendrovės „Remeks“ Žalų tyrimo vyriausiasis ekspertas, viena iš svarbiausių rizikų taip pat įvardija gaisrus. Jis atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku padidėja elektros sunaudojimas pastatams šildyti ir kasmet fiksuojama su tuo susijusių įvykių.
„Elektrinis šildymas namuose dažai apkrauna elektros tinklą ir išlenda silpnosios jo vietos. Neretas atvejis, kad paskirstymo dėžutėse ar rozetėse būna oksidavęsi kontaktai. Dėl to, esant dideliam apkrovimui, tos vietos kaista. Daug gaisrų kyla būtent dėl netvarkingos elektros instaliacijos“, – sako ekspertas.
M. Antanaitis pabrėžia, kad negalima be priežiūros palikti kieto kuro katilų, nes esant dideliam šalčiui katilai dirba maksimaliu pajėgumu. Staiga sutrikus automatinio gesinimo sistemai arba nesuveikus slėgio vožtuvams katilas gali sprogti. Pasak jo, tokių atvejų vien „Remeks“ per sezoną fiksuoja apie 12–15.
Be kitų, jau minėtų rizikų M. Antanaitis pabrėžia ir drėgmės daromą žalą.
„Susikaupusi drėgmė, kaip sako fizikos dėsniai, visada nori išgaruoti, todėl juda link šilumos šaltinio. Vasarą, kai lauke yra šilčiau nei viduje, drėgmė pasišalina natūraliai. Tačiau žiemos metu drėgmė juda į vidų. Todėl patalpose atsiranda pelėsiai, gali „prakaituoti“ sienos“, – patirtimi dalinasi specialistas.
Siekiant to išvengti jis siūlo reguliariai valyti sniegą ir ledą nuo pastatų, vėdinti patalpas, sutepti judančius mechanizmus, tokius kaip garažo durys ir patikrinti, ar nekaista elektros instaliacijos jungtys.
