Stogą šiltinkite iš vidaus

„Prieš planuojant bet kokius statybos darbus geriausia pasitarti su specialistais, kad jie įvertintų konkrečią situaciją. Taip, dažnu atveju šiltinimas iš vidaus nėra geriausias pasirinkimas. Tačiau kartais nėra kitos išeities, jei, tarkime, gyvenate daugiabutyje kuriam neplanuojama atlikti modernizacija ar pastate, kur fasadas yra saugoma vertybė. Nors yra pastatų, kur šiltinimas iš vidaus – geriausias sprendimas“, - pranešime spaudai sako Marius Kačinauskas, „Kingspan Insulation“ atstovas Lietuvoje.

Viena konstrukcijų, kurios dažniausiai papildomai šiltinamos būtent iš vidaus – šlaitinis stogas. Žinoma, taip prarandama šiek tiek būsto aukščio, tačiau lupti stogo dangą, aukštinti jį ir vėl dengti stogą yra brangu ir neracionalu.

„Per stogą patiriami vieni didžiausių šilumos nuostolių, nes šiluma kyla į viršų. Rasime ne vieną senos statybos pastatą, kur stogo apšiltinimo sluoksnis siekia vos 15 centimetrų, kai naujesniuose namuose jis siekia mažiausiai 25 centimetrus. Tad šią vietą tikrai galima šiltinti iš vidaus. Tai, greičiausiai, bus net racionaliausias sprendimas“, - tikina M. Kačinauskas.

Siekiant, kad aukščio nuostoliai būtų kuo mažesni, geriausia naudoti modernias šiltinimo medžiagas, kurių kone dvigubai plonesnis sluoksnis suteiks tą patį efektą. Dar vienas tokių plokščių privalumas – jos neįgeria drėgmės, tad gali tarnauti kaip vidinė garo izoliacija.

Ką svarbu žinoti – prieš šiltinant stogo konstrukciją iš vidaus, būtina pašalinti jau įrengtą garo izoliaciją, kad tarp naujo ir seno šilumos izoliacijos sluoksnio galėtų cirkuliuoti oras ir nesikauptų kondensatas.

Taip pat iš vidaus racionalu šiltinti karkasinės statybos namų sienas. Žinoma, prarasime dalį vidinio ploto, tačiau tai bus pigiau nei įrengti naują fasadą. Šiuo atveju taip pat prieš šiltinant svarbu nepamiršti pašalinti jau įrengtą garo izoliaciją.

Medžiagos turi „nebijoti“ vandens

Jei iš vidaus nusprendėte apšiltinti mūro ar analogiškos konstrukcijos sieną, geriausia prieš tai pasitarti su specialistu, kuris su specialia programa apskaičiuos, koks apšiltinimo storis bus optimalus.

„Pasitaiko atvejų, kai apšiltinimas iš vidaus yra racionalus, o kartais net vienintelis galimas sprendimas. Tačiau labai svarbu įvertinti, kur papildomai apšiltintoje sienoje susidarys rasos taškas, kad nepakenktumėte sienos konstrukcijai ir kad namuose nesusidarytų palankios sąlygos pelėsiui“, - pastebi M. Kačinauskas.

Kaip ir karkasinės konstrukcijos atveju, geriausiai šiltinimui tinka vandens nebijanti ir jo neįgerianti sintetinė medžiaga, o jei norite sutaupyti kuo daugiau vietos, idealiai tiks moderni labai aukštomis šilumos izoliacijos savybėmis pasižyminti plokštė.

Šiuo atveju geriausia šiltinimo medžiagą prie sienos tvirtinti klijais, kurie atsparūs pelėsiui ir drėgmei. Tarp šiltinimo medžiagos ir sienos neturėtų būti likę jokių galinčių pelyti medžiagų, tad įvertinkite, kuo siena buvo padengta prieš ją šiltinant.

Taip pat nerekomenduojamos medinės šiltinimo medžiagą laikančios konstrukcijos. Jei nuspręsite vis tik įrengti medinį rėmą, jį nuo sienos būtina izoliuoti kapiliarinei drėgmei atspariu izoliacijos sluoksniu, o pačią medieną impregnuoti antiseptinėmis priemonėmis.

„Jei viską teisingai padarysite, namuose tikrai pajusite daugiau komforto. O jei jūsų būste įrengta individuali šilumos apskaitos sistema, tuo pačiu sutaupysite pinigų. Tai tapo ypač svarbu pastaraisiais metais, išaugus šildymo kainoms“, - apibendrina M. Kačinauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją