Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, šiandien Lietuvoje renovuota 12 proc. šalyje esančių senos statybos daugiabučių. Tad akivaizdu, kad renovacijos tempai Lietuvoje labai maži. Vis tik yra ir sėkmingų įvairių daugiabučių modernizavimo pavyzdžių.
Bendrija įsirengė saulės elektrines ant daugiabučio stogo
Vilniuje esančios Rukeliškių g. 30 bendrijos gyventojai pernai pakeitė vietinį centrinį šildymo būdą į individualų. Laiptinėse įrengė elektrinius radiatorius, taip pat atnaujino senus kiemo ir gatvės apšvietimo stulpus ir pajungė apšvietimą. Tačiau modernizavę problemas keliančias vietas jie susikūrė dar vieną – 455 proc. išaugo bendrosios elektros sąnaudos.
Todėl gyventojai susirinkime nusprendė įsirengti saulės elektrinę. Kaip pasakoja jų atstovas, žmonės užpildė paraišką APVA ir gavo paramos patvirtinimą: 1 kW – 440 Eur. Buvo surengtas konkursas ir iš keturių tiekėjų gauti pasiūlymai.
„Planavome iki 10 kW elektrinei išleisti iki 9000 Eur su PVM. Keturi rangovai pateikė pasiūlymus nuo 898 iki 1063 Eur už 1 kW įrengtos galios saulės elektrinės. Vienas rangovas jau turėjo patirties įrengiant saules elektrines daugiabučiuose ir pateikė 8100 Eur pasiūlymą, juo nusprendėme ir pasinaudoti“, – pasakoja minėtos bendrijos pirmininkas.
Taigi, ant vieno iš daugiabučio namo stogų buvo sumontuota maksimaliai telpanti 9,43 kW elektrinė. Bendrijos pirmininkas, paklaustas, su kokiais iššūkiais susidūrė bendrija atlikdama šiuos darbas, sako norintis pabrėžti tai, kas jį maloniai nustebino.
„Po elektrinės sumontavimo ESO per 3 darbo dienas pakeitė (perprogramavo skaitiklį) ir jau galima buvo pradėti saulės energijos gamybą savo reikmėms. Pasirinkome planą, pagal kurį 12 proc. pagamintos energijos atiduodame ESO ir gauname 0 Eur sąskaitas už suvartotą elektros energiją. Tikimės, jau šiais metais sukaupti pakankamai elektros energijos, kad „nulinės“ sąskaitos mus pasiektų ir visus metu“, – pasakoja pašnekovas.
Taip pat bendrija jau pateikė paraišką Energetikos Agentūrai ir gavo paramos patvirtinimą dėl elektromobilių įsirengimo daugiabučio kieme.
„Planuojame įsirengti 20 elektromobilių stotelių, kurios bus priskirtos daugiabučio gyventojams ir patalpų savininkams. Šiuo metu sprendžiame įsiterpusios valstybinės žemės prijungimo klausimus su Nacionaline žemės tarnyba ir Vilniaus miesto savivaldybe“, – ir apie iššūkius užsimena bendrijos pirmininkas.
Parama sužavi ne visus
Apie saulės elektrines ant daugiabučių stogų „Delfi būstas“ jau yra rašęs. Jų įsirengimui APVA skelbia konkursus gyventojams, pavyzdžiui, remiantis šių metų kovo 8 dienos APVA duomenimis, saulės elektrinių įrengimo išlaidų kompensavimui pateiktos 28 paraiškos už 255633 Eur. Iš didmiesčių daugiausiai paraiškų pateikė Vilniaus gyventojai – 5 paraiškos. Šiauliai ir Kaunas yra pateikę po vieną paraišką saulės elektrinėms ant daugiabučių stogų, Panevėžys. Šiandien šie skaičiai gali būti ir didesni.
Tąkart apie saulės elektrinių montavimą ant daugiabučių stogų kalbintas Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas, „Solet“ direktorius Andrius Karazinas sakė, kad standartiniame Lietuvos daugiabutyje paprastai galima įrengti apie 10-15 kilovatų elektrinę. Bet kokiai elektrinei ant stogo, pasak pašnekovo, reikia numatyti nemažą laisvą plotą.
„Norintieji įsirengti saulės elektrines ant daugiabučio stogo, turėtų žinoti, kad rekomenduojama turėti bent 100-120 kvadratinių metrų laisvo stogo ploto. Žinoma, kiekvienas atvejis individualus. Tiesa, nedraudžiama saulės modulius montuoti ir ant namo fasado, tačiau iš praktikos galime pasakyti, kad tai nėra efektyviausias sprendimas, be to, ilgai užtrunka derinimo procesai – pirmiausia reikia gauti statybos leidimą keisti namo fasadą“, – teigė saulės energetikos ekspertas.
Prašymų daugėja
Šiandien jis sako, kad saulės elektrinių montavimas ant daugiabučių namų stogų jau nėra naujas dalykas ir per mėnesį bendrovė įrengia apie 2-3 elektrines nes norima atitikti A++ būsto reikalavimus naujam statiniui.
Jo teigimu, prašymų įrengti elektrines jau pastatytuose daugiabučiuose po truputį daugėja, tačiau statistikos iš esamų duomenų daryti dar negalima. APVA priemonė kompensacijai gauti yra (ji, beje, tebegalioja) ir dalis aktyvesnių daugiabučių pirmininkų domisi tokia galimybe.
„Daugiabutyje įsirengti saulės elektrinę paprastai užtrunka ilgiau negu privačiai. Gyventojai pirmiausia turi išreikšti poreikį, jiems reikia paaiškinti, organizuoti susirinkimą, balsuoti. Taip pat reikia turėti sukaupus lėšų bendrijos sąskaitoje projektui finansuoti.
Paraiškas APVA galima pildyti iki šių metų pabaigos arba kol baigsis lėšos. Tad dabar pats metas ruoštis ir tikrai yra pakankamai laiko iki kitų metų saulės energijos sezono pražios, tai yra kovo mėnesio, sutvarkyti reikiamus dokumentus ir įsirengti elektrinę. Dar palankiau tai daryti šiuo metu, nes saulės elektrinių komponentų kainos dabar apie 30 proc. pigesnės nei buvo metų pradžioje“, – pabrėžia A. Karazinas.
Paklaustas, su kokiais iššūkiais galima susidurti įrengiant saulės elektrines ant daugiabučių stogų, pašnekovas sako, kad iššūkių atsiranda montuojant saulės elektrines Vilniaus Naujamiesčio ir Senamiesčio objektuose.
„Tokiais atvejais susiduriame su kur kas daugiau derinimo su atsakingomis institucijomis, tokiomis kaip Kultūros paveldo departamentas. Bet kuriuo atveju, viskas tikrai sutvarkoma, tik ilgiau užsitęsia, priklausomai nuo kiekvieno namo individualios situacijos. Apskritai galime sakyti, kad bent mes tikrai matome, jog tiek gyventojai, tiek atsakingos institucijos palankiai vertina tokias iniciatyvas ir stengiasi tokių projektų nevilkinti“, – teigia jis.
