Nuostoliai siekia milijonus
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad per praėjusius dvejus metus dėl sniego slėgio sukeltų žalų gyventojams buvo išmokėta bendra 1 mln. eurų suma, o vidutinė tokios išmokos suma siekė apie 700 eurų.
„Esant storai sniego dangai gyventojai dažniausiai į draudikus kreipiasi dėl sugadinto turto. Kaip taisyklė, neatlaiko ūkinių ir komercinių pastatų stogai, lūžta pavėsinės, būna apgadintos stoginės, šiltnamių konstrukcijos. Lūžtančios medžių šakos taip pat apgadina automobilius ir kiemuose esantį turtą“, − pranešime, platintame žiniasklaidai sako minėtos draudimo bendrovės žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Pasak draudimo eksperto, ilgametė praktika rodo, kad patiriamų žalų skaičius ypatingai išauga atodrėkio metu, kai sniego slėgis drastiškai padidėja.
„Skaičiuojama, kad esant šaltam orui, kai sniegas išlieka purus, jis paviršių gali slėgti 20 kg/m3 jėga. Tačiau esant kitokioms sąlygoms, kai prasideda atodrėkis, lijundra, ir sniegas sudrėksta, jo paklotė gali spausti net iki 9 kartų smarkiau, tai yra 180 kg/m3 jėga. Nors vizualiai sniego danga gali atrodyti tokio paties storio, tačiau keliais kartais išaugęs sniego slėgis tampa kritiniu, ir pastatų dangos ir konstrukcijos nebeatlaiko“, − komentuoja A. Juodeikis.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad jei ant pastatų susikaupė daug sniego, reikia nedelsiant pasirūpinti sniego valymu nuo paviršių. Jei tai neįmanoma – pasistengti sutvirtinti konstrukcijas jas paremiant. Sniegas ir nuo jo slėgio lūžtančios medžio šakos kelia grėsmę ir automobiliams, laikomiems lauke, taip pat gali nutraukti elektros tiekimo laidus.
„Nemažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į stogo nuolydžio kampą – esant stačiam kampui, dalis sniego gali tiesiog savaime nuslinkti žemyn. Tokiu atveju būtina nepamiršti apsaugoti savo turto, esančio ant žemės, pavyzdžiui, automobilių, lauko baldų ir, žinoma, svarbiausia saugoti savo bei aplinkinių sveikatą.
Horizontalūs ar mažo nuolydžio stogai gali sukaupti kur kas didesnį kiekį sniego, tad jais pasirūpinti reikia labiau. Be to, dideli nuostoliai gali kilti dėl vandens prasiskverbimo į pastatų vidų per išorines konstrukcijas, nes atlydžio metu įvairiose stogo vietose susiformuoja vandens sankaupos“, − pastebi A. Juodeikis.
Stebėkite stogo būklę
Stogų konstrukcijų bendrovės „Eternit Baltic“ atstovas Donatas Bosas pabrėžia, kad šaltuoju laikotarpiu privalu valyti ant mažo nuolydžio stogų susikaupusį sniegą, kadangi mažą nuolydį turinčios stogų konstrukcijos įlūžta greičiau. Tuo tarpu ant didenio nuolydžio šlaitinio stogo esančios sniego sankaupos gali netikėtai šliuožti žemyn ir pridaryti žalos greta pastato esančiam turtui, o kartais – sužeisti žmones ar gyvūnus.
„Pirmasis sniegas žiemą – didžiausias rūpestis namų savininkams, turintiems plokščius arba mažo nuolydžio stogus, pasvirusius 7–15 laipsnių kampu, kadangi ant jų susikaupęs sniego ir ledo sluoksnis gali sukietėti ir imti trupėti. Mažiau problemų kyla su naujos statybos namais, kuriuose iš anksto apskaičiuojamos stogo apkrovos ir parenkamos tinkamo atsparumo medžiagos ir konstrukcijų matmenys“, – sako D. Bosas.
Anot jo, svarbu nuolat stebėti sniego tekstūrą ir atsižvelgti į oro temperatūrą. Purus sniegas didelio pavojaus nekelia, tačiau ant stogo jis drėksta ir sunkėja – ore besikaupianti drėgmė ir krituliai į sniegą susigeria tarsi į kempinę.
Kuo ilgiau delsiama ir sniegas nuo stogo nenuvalomas, o temperatūra laikosi neigiamoje termometro stulpelio pusėje, tuo labiau sniegas linkęs sukristi, jo tankis didėja. Jei iškrinta dar daugiau kritulių – apkrova stogo konstrukcijoms dar labiau išauga.
„Kai dieną sniegas tirpsta, o naktį – šąla, prasideda sluoksniavimosi procesas. Būtent šiomis sąlygomis ant stogo susikaupęs sniegas gali pridaryti daugiausia žalos. Apie 30 - 40 cm šlapio sniego ant stogo jau yra didelė rizika – toks sniego sluoksnis kelia grėsmę ne tik pastato konstrukcijai, bet ir žmonių saugumui“, – įspėja D. Bosas.
Gresiančių nemalonumų atsikratykite saugiai
99 proc. privačių namų savininkų stogo valymą atlieka savarankiškai, todėl, anot eksperto, svarbiausia atliekant šį darbą laikytis saugumo reikalavimų. Valant stogus labai svarbu pasirinkti tinkamą sniego valymo įrankį. Anot eksperto, sniegui valyti tikrai nereikėtų naudoti aštrių kastuvų, nes taip galima pažeisti stogo dangą.
Jis pabrėžia, kad sniegas tirpdamas gali pradėti skverbtis pro mažus tarpelius į pastato vidų ir pridaryti papildomos žalos.
Prasidėjus šalčiams, net jei ir nepastebite didelio snygio, stogo lietaus nuvedimo sistema gali užšalti. Dėl to susidaro ledo gabalai, kurie trukdo lietaus sistemų latakams tinkamai funkcionuoti. O jei jie nėra dažnai valomi, gali būti pažeista ir visa sistema.
Visgi pašnekovas nerekomenduoja eksperimentuoti lipant ant stogo ir vengti valyti sniegą patiems, nes tokiu būdu paprasta susižeisti. Geriausia išeitis – stogo valymo darbus patikėti patyrusiems specialistams, turintiems prieigą prie specializuotos įrangos.
Vidutinė finansinė žala – virš 700 eurų
Bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ taip pat pranešime žiniasklaidai informavo, kad praėjusio šaltojo sezono metu gavo 130 pranešimų apie sniego padarytą žalą. Vieno gyventojo patirtos žalos dydis vidutiniškai siekė apie 730 eurų.
Mindaugas Balinskas, bendrovės Žalų departamento vadovas, teigia, jog gyventojų patiriama žala yra susijusi su privačių gyvenamųjų ir jų teritorijoje esančių pagalbinių statinių išorinėmis konstrukcijomis.
„Dažniausiai sniegas pažeidžia lietaus nuotekų sistemas, terasų ir įėjimo į pastatą stogelius, gali užkristi ant gretimais kieme esančio turto“, – sako M. Balinskas.
Stogo tvirtumas priklauso ne tik nuo paties namo konstrukcijos ir jos būklės, bet ir nuo to, kaip reguliariai buvo vykdoma statinio priežiūra. Todėl draudimo bendrovės atstovas ragina gyventojus pastebėjus ant stogų besikaupiant sniegą nedelsti – organizuoti stogų valymą ir iš anksto išvengti finansinių ir kitų rūpesčių.
Kaip išvengti nelaimių?
Siekiant išvengti žalos turtui ir žmonių sveikatai, A. Juodeikis rekomenduoja atlikti šiuos darbus. Visų pirma, valyti ne tik pastatų stogus, bet ir:
- Stiklinius ir polikarbonatinius šiltnamius;
- Pavėsines, stogines, stogelius prie įėjimų;
- Ūkio paskirties pastatus, tentinius angarus, daržines ir kt.
- Jei dar užsilikę nuo šiltojo metų laiko, surinkti medžiagines ar polikarbonatines laikinas pavėsines, saulės skėčius;
- Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į automobilių apsaugą:
- Nestatyti arti pastatų, nuo kurių gali nuslinkti sniegas;
- Nestatyti po spygliuočiais, ant kurių kaupiasi sniego sluoksnis, kuris gali nulaužti šakas.
- Būtina nudaužyti varveklius, kurie formuojasi oro temperatūrai keičiantis iš pliusinės į minusinę:
- Aktualiau miestų gyventojams, ypač pastatus administruojančioms bendrovėms ar jų savininkams, kad nebūtų sužaloti praeiviai ir automobiliai. Dėl nepriežiūros kilusi žala užtraukia civilinę atsakomybę;
- Dideli varvekliai gali pakenkti ir stogo konstrukciniams elementams, latakams, lietvamzdžiams.
