Paprašyti įvertinti 10 balų skalėje, apklausos respondentai viešosioms erdvėms parašė 6,31 pažymį: labiausiai viešąsias erdves vertina Žvėryno (7,05 balo) ir Naujamiesčio (7,02 balo) gyventojai, mažiausiai situacija patenkinti jaučiasi gyvenantys Naujininkuose (5,2 balo) ir Pilaitėje (5,82 balo).
Tokią statistiką pateikia „Darnu Group“ įsteigtos „Darnaus miesto laboratorijos“ užsakymu atliktas rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ tyrimas.
Rezultatai atskleidė, kad Vilniaus gyventojams ne ką mažiau svarbi pramogų pasiūla (18 proc.), kultūrinė infrastuktūra (12 proc.), tvarūs sprendimai (5 proc.), taip pat – meno kūrinių ir skulptūrų atsiradimas mieste (4 proc.). Būtent šie aspektai padeda formuoti pasitenkinimą rajono bendruomene, o priklausymas jai tiesiogiai susijęs su laimės jausmu.
„Suprantame viešųjų ir meno erdvių, kultūrinės infrastruktūros svarbą. Gyventojams tampa vis svarbiau kurtis aplinkoje, kurioje veiktų aktyvi bendruomenė, tačiau jai suburti reikia išsiaiškinti ir pačių gyventojų poreikius“, – sako bendrovės korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.
Kad bendruomeniškumo jausmo skatinimas turi didelės įtakos pasitenkinimui gyventi tam tikrame rajone įsitikinęs ir architektūros ir urbanistikos inovatorius Donatas Baltrušaitis. Pasak jo, toks siekis – žmogiškas ir natūralus, todėl ir modelį galima taikyti gana universalų.
Funkcinės erdvės suburia gyventojus
D. Baltrušaičio teigimu, žmonėms labai svarbus bendruomeniškumo, socialumo jausmas, tai galioja bet kurio Vilniaus rajono gyventojams. Nepriklausomai nuo vietos, jie nori jaustis teritorijos, kurioje gyvena, dalimi – integruotis į visuomenę, joje vykstančius procesus, galiausiai – didžiuotis savo rajonu. „Tai labai svarbūs pamatiniai dalykai žmogaus laimei, kaip ir svarbūs projektai, skatinantys bendruomenės jausmą“, – tikino pašnekovas.
Matydamas tokius gyventojų poreikius, urbanistas miesto projektuotojams siūlo daugiau dėmesio skirti naujų viešų erdvių atsiradimui, jų puoselėjimui. Tai esą galėtų būti įvairios aikštelės, multifunkciniai paviljonai, poilsio zonos, sporto erdvės su įvairiais treniruokliais, originalūs skulptūriniai sprendimai, galbūt net amfiteatras, nedidelė koncertų salė, lokali bibliotekėlė ar miesto daržas.
„Susitikti, bendrauti siūlančios architektūrinės intervencijos, kuriose būtų galima vykdyti pačią įvairiausią veiklą, galėtų tapti blitz projektais. Tačiau svarbiausia – bandyti suprasti kiekvienos bendruomenės poreikius, išsiaiškinti, ko jiems iš tikrųjų trūksta: gal susitikimo erdvių, o gal – maisto šventės? Jei pastarosios, pirmiausia – įvertinti poreikį pastogei, pažiūrėti, ar yra vieta, kur būtų galima atsisėti“, – kalbėjo D. Baltrušaitis.
Bendra nuosavybė didina atsakomybę
Eksperto teigimu, antras svarbus aspektas imantis tokių erdvių atsiradimo – leisti bendruomenei suprasti, kad šie objektai priklauso jiems patiems. D. Baltrušaitis siūlo bendruomenę įtraukti tiek į kūrybinį procesą galvojant, kokie nauji objektai tam tikroje vietoje galėtų iškilti, tiek į, pavyzdžiui, objektų apsaugos įstatymą – jausdami išskirtinį ryšį su objektais jie labiau juos įveiklintų, labiau juos vertintų.
„Tokiais principais kuriamas bendras nuosavybės jausmas. Kai žmogus nejaučia bendros nuosavybės, jis ignoruoja tą vietą, nesirūpina ja, galbūt neatsakingai numeta kokią šiukšlę. Tuo tarpu priešingu atveju tampa dalinai atsakingas už naują objektą“, – mintimis dalijosi D. Baltrušaitis.
Įtikti naujų kvartalų gyventojams – iššūkis
Jam pritaria ir kitas urbanistas Martynas Marozas. Tačiau nors sėkmingiausiais viešųjų erdvių projektais laikomi tie, kurie kuo tiksliau atitinka bendruomenės poreikius, neretai projektuotojai susiduria ir su atvirkštine problema – kaip elgtis naujos statybos kvartaluose, kai iš anksto nežinia, kokie naujakuriai čia apsigyvens?
„Kuriantis naujiems kvartalams iš anksto nėra aišku, kokia bendruomenė čia apsigyvens, kokie bus jos žmonės, galiausiai – kokie jo poreikiai, todėl adaptuoti iš anksto gali tapti tikru iššūkiu. Kita situacija, jei bendruomenė yra jau susiformavusi ir galbūt savo iniciatyva imasi kažką pasistatyti, adaptuoti“, – kalbėjo M. Marozas.
Kita vertus, gyventojai vis aktyviau domisi kaimynyste, jiems svarbu, kas gyvens šalia, kokie žmonės įsikurs, kaip jiems drauge pavyks kurti malonius bendruomeninius santykius – juk kuo stipresnė bendruomenė, tuo labiau labiau prižiūrima ir saugojama namų aplinka, tuo aktyviau mezgami socialiniai ryšiai.
Tačiau čia susiduriama ir su kita problema, kadangi dalis yra uždari nepažįstamųjų atžvilgiu ir tik maža dalis žmonių imasi megzti artimesnį ryšį su greta gyvenančiais kaimynais. Dėl šios priežasties viešos, bendruomenei skirtos erdvės gali itin pasitarnauti – puoselėjamoje namų aplinkoje atsirandantys įvairūs objektai, viešos bendruomeninės erdvės yra paskata susiburti ir megzti glaudesnius socialinius ryšius.
