Lazdynai – parodomasis rajonas
Dar 1905 metais Lazdynų mikrorajonas buvo tik kaimas Riešės valsčiuje, kuriame gyveno 65 žmonės. Dabar šis mikrorajonas yra Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante. Tai kalvų ir Neries vingių gana atskirta dalis nuo likusio miesto. Šiaurėje ribojasi su Karoliniškėmis, pietuose–pietvakariuose su Lazdynėliais ir Bukčiais, rytuose Lazdynų tiltu (pastatytas 1969 m.) jungiasi su Vilkpėde, vakaruose Gariūnų tiltas veda link Gariūnų, o šiaurės vakaruose Vilniaus vakarinis aplinkkelis skiria nuo Gudelių ir Girulių miško.
Mikrorajono pastatai išdėstyti kalvotoje vietovėje, mikrorajone palikta nemažai natūraliai ten augusio miško. Lazdynų mikrorajonas pastatytas 1974 m., buvo planuojamas ir statomas kaip parodomasis.
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas pasakoja, kad, kalbant apie Lazdynus visų pirma įsivaizduojama šiaurinė seniūnijos dalis, esanti į viršų nuo Oslo gatvės. 5, 9 ir 12 aukštų daugiausia gelžbetonio plokščių daugiabučiai buvo baigti statyti 1969 – 1972 metais.
„Vėlesniais metais šioje dalyje pastatyta vos keletas naujesnių daugiabučių. Lazdynų mikrorajone vyko labai mažai naujos plėtros, nes dėl teritorijos suplanavimo ypatumų bei gamtinio landšafto ten itin mažai plotų naujai statybai. Ši seniūnijos dalis buvo projektuota kaip keturi mikrorajonai, o Architektų gatvė numatyta kaip vidinė jungianti transporto arterija. Gyvenamosios zonos bei ją kertančių intensyvaus eismo gatvių schema atsikartoja ir Pašilaičių mikrorajone ties Žemynos, Medeinos ir Gabijos gatvėmis ir Pilaitėje. Nors pastarosios gyvenamieji kompleksai yra kur kas mažesni, tankesni bei stokojantys žaliųjų zonų“, – apie Lazdynų suplanavimą pasakoja pašnekovas.
Ką naujakuriai ras Lazdynuose?
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asocijacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, kalbėdamas apie Lazdynus pabrėžia, kad tai – įdomus mikrorajonas, kuriame netrūksta žaliųjų zonų. Anot jo, vertinant Lazdynus kaip platesnę teritoriją, kartu su Lazdynėliais, Būkčiais, šis mikrorajonas yra ir gali būti patrauklus investuotojams į gyvenamąjį NT.
„Tai yra gan žalias, netoli žaliųjų zonų, esantis rajonas, jis gana įdomiai planuotas sovietmečiu, tačiau palikta nemažai erdvės naujai plėtra. Ji, matyt, daugiausiai yra tokiuose rajonuose kaip Būkčiai, Lazdynėliai. Ten, pirmiausia, ir krypsta vystytojų žvilgsnis. Pačiuose Lazdynuose tankinimo galimybės nėra pilnai išnaudotos, bet kol kas žvalgomasi į aplinkines zonas. Prie pasakų parko vienas prieš turbūt daugiau nei 10 metų vystomas projektas, šalia Lazdynų ligoninės yra naujų daugiabučių kvartalas. Yra dabar didelė teritorija komercinių objektų, vystomas biurų miestelis Lazdynų papėdėje“, – sako M. Statulevičius.
Pasak pašnekovo, vystomi projektai įrodo, kad Lazdynai turi gerą infrastruktūrą, taip pat mokyklų ir darželių tinklą, sporto infrastruktūrą.
Tiesa, M. Statulevičius pabrėžia, kad ta gera infrastruktūra jau yra senstelėjusi, nes daugiausiai jos įrengta taip pat dar sovietmečiu. Taip pat nerimą kelia senieji daugiabučiai ir jų būklė, priežiūra.
„Infrastruktūra yra senstelėjusi. Tai yra vienas iš tų vyresniųjų Vilniaus mikrorajonų, atstumas iki miesto didesnis, bet mikrorajonas susietas greito susisiekimo gatvėmis. Yra Laisvės prospektas, Narbuto gatvė, Oslo gatvė, Geležinio Vilko gatvė. Yra pastatyti viadukai, apvažiavimai, šalia aplinkkelis. Tikrai tą Lazdynų mikrorajoną priartino prie centrinių miesto dalių. Galbūt reiktų kalbėti apie pastatų fizinę būklę, kad juos reikėtų atnaujinti. Problema galėtų būti pastatų priežiūra, kuri kels daugiau iššūkių“, – sako tikina pašnekovas.
Kas yra Lazdynų gyventojas? Lazdynuose, vis dėlto, anot M. Statulevičiaus, daugiausiai gyvena vyresnio amžiaus žmonės, kurie čia kėlėsi pirmieji, kai rajonas dar tik statėsi. Tiesa, pasak pašnekovo, Lazdynai yra vienas iš tų rajonų kaip Karoliniškės, Pilaitė, kuriuose žmonės, jeigu jiems patinka ta vieta, perka būstą savo vaikams.
„Jeigu atsiranda nauji projektai, tai žmonės persikelia ten gyventi. Nauja statyba, kuri čia yra, gyventojai jau daugiau jaunesnių žmonių. Išplanavimai būtų ten geresni ir visiškai šalia yra poilsio zonos, miškai, parkai ir pan.“, – sako M. Statulevičius.
Tiesa, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas T. Kvainickas sako, kad vertinti Lazdynus galima dvejopai. Anot jo, mėgstantys šią miesto dalį, jos senbuviai pabrėš mažesnį pastatų tankumą, žaliąsias erdves, didesnį butų plotą ar net virtuves, suprojektuotas atskirai nuo gyvenamųjų zonų. Kita vertus, dėl sąlyginio teritorijos baigtumo čia nevyksta tolesnė plėtra.
„Tikėtina, kad nauji pastatai sunaikintų pirminę architektūrinę idėją, tačiau mikrorajono stagnacija ir senėjimas atsiliepia jo patrauklumui. Dauguma jaunų žmonių, šeimų pageidauja gyventi naujos ar bent naujesnės statybos namuose, todėl į Lazdynus net nesižvalgo. Vidutinis mikrorajono gyventojų amžius didėja, tai taip pat neigiamai veikia jaunesnių žmonių pasirinkimą, todėl geresniu variantu jiems tampa, pavyzdžiui, Lazdynėliai“, – pabrėžia NT analitikas.
Kainos, anot T. Kvainicko, Lazdynuose kinta tolydžiai, augant sostinės nekilnojamojo turto kainoms. Prieš dešimt metų kvadratinis metras buto šiame mikrorajone kainavo apie 800 eurų. Šiuo metu – apie 1200 Eur/kv.m. Parduodamų butų plotas paprastai siekia apie 60 kv.m.
„Po trečdalį pasiūlos yra 2 – 3 kambarių butai, 1 ir 4 kambarių butai siūlomi dvigubai rečiau“, – tikina NT analitikas.
M. Statulevičius priduria, kad Lazdynuose gan populiaru nuomoti būstą studentams, nes nuoma ten nebrangi, antrinė būsto rinka susiformavusi. Tad rajonas tikrai nėra sustojęs, tačiau turi ir privalumų, ir trūkumų.
