Jėgas suvienijo prieš kelerius metus
Ilgą laiką pramoniniu Vilniaus mikrorajonu buvusi Vilkpėdė turėtų atgimti kaip gyvybinga sostinės dalis – 2021 m. patvirtintame miesto bendrajame plane numatyta, kad Vilkpėdę naujam gyvenimui prikels nauji komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) projektai. Žadamų pokyčių laukia ir mikrorajono gyventojai, kurių skaičius po įgyvendintų konversijos projektų turėtų išaugti net 10 tūkstančių. Dar tais 2021 metais Vilniaus miesto valdžia, architektai, urbanistai ir vystytojai svarstė, kaip turi atrodyti Vilkpėdė, kokiu identitetu ji turėtų pasižymėti. Tuomet buvo nutarta, kad nereikia vengti jos dabartinio veido, juk tai – pramoninis rajonas, kuriame ir dabar yra veikiančių ir neveikiančių gamyklų. Būtent tai Vilkpėdę daro išskirtinę ir suteikia galimybę ją paversti patrauklia komerciniams ir išskirtiniams gyvenamiesiems objektams skirta teritorija.
„Turime puikią progą, kurią turime išnaudoti nenuleidžiant kartelės. Čia turime daug industrijos – bokštų, kaminų, fabrikų, geležinkelio bėgių. Tai yra unikalus Vilkpėdės charakteris, kurį būtina integruoti kaip industrinį paveldą naujai vystant esamą teritoriją. Šis rajonas gali tapti unikalus ir vienintelis, kokio Vilniuje dar nėra, – prieš kelerius metus sakė Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis. – Siūlau nusistatyti pagrindines teritorijos vystymo gaires ir jomis vadovautis – perimetrinis užstatymas, gyvos gatvės, miesto centrinei daliai būdingas kvartalų dydis, funkcijų įvairovė, 24/7 gyvybingos teritorijos, upės bei greta esančių miškų integravimas į teritoriją ir visa tai su industrijos prieskoniu.“
Tačiau Vilkpėdė – kontrastų mikrorajonas. „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas tąkart priminė, kad šiaurinę Vilkpėdės dalį užima Vingio parkas, pietuose – gamybinės, pramonės teritorijos, rytuose – septintajame dešimtmetyje statyti stambiaplokščiai gelžbetonio konstrukcijų daugiabučiai, vakaruose – potencialas vidutinės klasės daugiabučiams Neries pakrantėje.
Pašnekovas tęsė, kad Vilkpėdė sulaukia nemažai dėmesio ne tik iš vystytojų, bet ir iš savivaldybės. Siekiama ją transformuoti remiantis Šiaurės miestelio, Paupio, Markučių, Naujamiesčio gerosiomis patirtimis, kai gamybinės teritorijos konvertuojamos į gyvenamąsias bei komercines erdves. Visgi jis buvo įsitikinęs, kad šis virsmo procesas nebus greitas, tačiau, neabejotinai, teigiamai pakeis Vilkpėdės „veidą“.
„Mikrorajono teritorijų konversija prasideda šiaurinėje dalyje, kuri ribojasi su Naujamiesčiu. Sklypai šalia upės bus plėtojami ganėtinai sparčiai, ir šie projektai konkuruos su Naujamiesčio naujais būstais dėl pirkėjų dėmesio. Gyventojams patrauklus turėtų būti ne tik atstumas iki miesto centro, bet ir važiavimo krypčių pasirinkimo galimybės (Geležinio vilko gatvė bei Savanorių ir Laisvės prospektai). Tiesa, automobilių eismas jau ir dabar čia yra intensyvus“, – pažymėjo T. S Kvainickas.
Gerinama infrastruktūra
Ką per kelerius metus pavyko sukurti Vilkpėdėje? Šiemet Vilniaus miesto savivaldybė išplatino pranešimą, kad Vilkpėdėje planuojami bene didžiausi pokyčiai visoje sostinėje. Pirmiausia, planuojamos naujos viešosios eismo infrastruktūros jungtys, kurios padidins mikrorajono susisiekimą su gretimomis miesto dalimis. Didžiausias savivaldybės projektas yra Bukčių tilto rekonstrukcija, leisianti atkurti pėsčiųjų ir dviračių jungtį tarp Vilkpėdės ir Lazdynų. Taip pat nuo tilto, kuris po rekonstrukcijos bus vadinamas Elektrinės tiltu, bus įrengti nauji dviračių takai Eigulių ir Elektrinės gatvėse, sujungsiantys Lazdynus su Senamiesčiu.
Įgyvendinant Vilkpėdės rajono konversiją keliamas tikslas atgaivinti rajoną ne tik naujais NT ir infrastruktūros projektais, bet ir augančiu gyventojų skaičiumi. Pagal Vilniaus miesto bendrajame plane numatytus pokyčius Vilkpėdės gyventojų turėtų padaugėti apie 10 tūkst. Tam prireiks ir tinkamos socialinės infrastruktūros – darželių bei mokyklų, bendro naudojimo zonų.
Kiekvieno rajono gyvybingumą užtikrina tik jame visą parą vykstantis gyvenimas – tam itin reikalingi gyvenamosios paskirties pastatai, su kuriais atsiranda ir viešosios erdvės bei kiti gyvybingo miesto atributai, kaip kavinės ar kita laisvalaikio pasiūla.
Šiaurinėje Vilkpėdės dalyje ant Neries kranto statomas naujų gyvenamųjų daugiabučių kvartalas. Už Vingio parko buvusios gamyklos „Velgos“ teritoriją pakeis konversijos projektas – daugiafunkcinis prekybos ir pramogų kvartalas. Jame, be mažmeninei prekybai ir paslaugų teikimui skirtų patalpų, planuojama įrengti universalią koncertų salę, konferencijų centrą ir viešas rekreacines erdves.
Pirmosios kregždės
Vilkpėdės konversiją gyvai gali stebėti tie, kurie šiuo metu jau yra čia įsikūrę. Vienas naujausių projektų - „Betono fabriko“ konversija, po kurios dviejuose biurų pastatuose įsikūrė pirmosios įmonės. Kaip skelbiama neseniai platintame pranešime žiniasklaidai, pernai pavasarį atidaryti konvertuoti 4.000 kv. m ploto „Betono fabriko“ biurai čia jau atvedė keliolika įmonių ir kelis šimtus darbuotojų, dešimtis privačių renginių ir skatina tolesnę visos 18 ha teritorijos raidą.
Nors visa buvusio kombinato teritorija tebeatrodo kaip gamybinė, į ją jau įsikėlė tokie paslaugų verslai kaip buhalterinės programinės įrangos kūrėjai „RoboLabs“, DO ARCHITECTS studija, apšvietimo sistemų projektuotojai „Energy Green“, kavos ir kavinių sektoriuje dirbančios „Backstage Roastery“, „King Coffee Service“ bei „Huracan Coffee“, viešųjų ryšių agentūra „Idea Prima“, baldų ir interjero dekoro salonai „Šiaurė Shop“ ir ,„Būsto Harmonija“ bei kelios kitos projektavimo ar prekybos bendrovės. Greta „Betono fabriko“ sandėlius įkurdino stambi gėrimų rinkos dalyvė „Red Bull“, o kūrinių saugyklą šiuo metu plėtoja MO muziejus. Augančios „Betono fabriko“ bendruomenės ir kaimynų iniciatyva šiemet netgi buvo pakeistas Naujosios Riovonių gatvės dalies pavadinimas – ji dabar oficialiai vadinasi Betono akligatviu.
Šio projekto iniciatoriais, aktyviausiais ambasadoriais ir didžiausiais nuomininkais galima laikyti „DO ARCHITECTS“ studiją. Ji čia iš Senamiesčio persikėlė su daugiau kaip 50 kolegų.
Pasak pasak studijos vadovės Sabinos Grincevičiūtės, jiems buvo smalsu čia keltis, eksperimentuoti ir būti pokyčio generatoriumi. Ji tiki, kad į rajoną įsikėlus pirmiesiems „drąsuoliams“, teritoriją atrandant renginių organizatoriams bei stiprėjant bendruomenei, kitiems svarstyti apie teritoriją jau bus lengviau.
„Šios teritorijos specifika yra tai, kad kitaip nei verslo centrų rajonuose, čia didelė dalis turto priklauso ne NT bendrovėms, o verslų savininkams. Todėl jiems prioritetas yra jų kasdienis verslas, o ne NT ar juo labiau jo plėtra. Rajono plėtros koncepciją pirmiausia sukūrėme tam, kad keistųsi turto savininkų mąstymas, kad jie šią teritoriją pamatytų naujomis akimis. Tam įvykus, pokyčiai atsiras savaime: galbūt vieni modernizuos patys, kiti parduos, treti ieškos partnerių ir bendraminčių. Kitų didesnių teritorijų konversijos pavyzdžiai rodo, kad pasiekus kritinę masę, pokyčiai tampa nesustabdomi. Tai iššūkis, bet mes prie to kasdien artėjame, o požiūrio į rajoną lūžis daugelio savininkų galvose, atrodo, jau įvyko. Juk pirmiausia pokytį lemia ne valstybė ar miestas, o bendruomenė ir kiekvienas jos narys“, – tiki S. Grincevičiūtė.
Visgi, kaip sakė NT analitikas T. S. Kvainickas, reiktų suprasti, kad tokio didelio ploto rajono kaip Vilkpėdė konversija – ilgas, sudėtingas, įvairiais interesais ir nuomonėmis pažymėtas procesas, tačiau per artimiausius 10 metų jau tikrai galime pamatyti, ar Vilkpėdė pakartos Paupio sėkmę, kurios taip visi tikisi.
