Atsakomybė pasiskirsto
Visus sukrėtusi nelaimė sostinėje nerimo pasėjo ir vilnietės Zitos galvoje. Ji neslepia iš kitų girdėjusi pamąstymų, kad įvykis galėjo būti susijęs su dujų nuotėkiu. Dėl šios priežasties moteris nutarė kreiptis į redakciją, norėdama išsiaiškinti, kas prižiūri daugiabučio, kuriame ji gyvena, dujų sistemas.
„Aišku, visokių minčių dabar kyla. Neramu. Norėjau išsiaiškinti, o kas atsakingas už dujų sistemų priežiūrą, kas užtikrina, ar jos veikia tinkamai. Turbūt tikrai kažkas turi prižiūrėti, bet aš nesu mačiusi, kad kažkas tuo rūpintųsi“, – savo mintimis dalinosi vilnietė.
Lietuvos būsto rūmai prezidentas Algis Čaplikas primena, kad dujos yra tiekiamos centralizuotai, todėl kiekvienas būsto savininkas turi sutartį su ESO, kuri ir atlieka dujų sistemų priežiūrą. Tą patvirtino ir Ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė.
„Gyventojas to veiksmo gali net nepajusti ir nematyti, specialistai tiesiog nuosekliai atlieka savo darbą. Juk žmonės už tai moka pinigus, kaip ir už kitas paslaugas – vandenį, elektrą“, – sakė A. Čaplikas.
R. Juodkienė sako, kad pagal Skirstomųjų ir vartotojų dujų sistemų eksploatavimo taisykles už vartotojo sistemos priežiūrą atsakingas sistemos savininkas, tačiau Išpirkimo aprašas nurodo, kad Skirstymo sistemos operatorius turi atlikti daugiabučių bendro naudojimo dujų sistemos techninį patikrinimą.
Kitaip tariant, už vartotojo dujų sistemos priežiūrą atsakingas pats buto savininkas, bet ESO atlieka bendrą naudojimo sistemos patikrą kas 5 metus.
„ESO atlieka periodinį daugiabučių namų dujų sistemos patikrinimą, šis patikrinimas dujų vartotojams ar administratoriui papildomai nekainuoja. Turime paruoštus grafikus, sekame terminus ir patikras atliekame nustatytu periodiškumu. Daugiabučio namo administratorius, jeigu pageidauja, gali sudaryti papildomą sutartį dėl priežiūros ir patikras daryti dažniau nei tai numato taisyklės. Patikrinimo periodiškumą reglamentuoja Skirstomųjų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų eksploatavimo taisyklės“, – sako R. Juodkienė.
Anot jos, labai retais atvejais į ESO kreipiasi administratoriai ar bendrijos dėl papildomo daugiabučių dujų sistemų patikrinimo.
„Šiuo metu esame gavę prašymų suteikti informaciją, kada buvo atliktas patikrinimas, kada suplanuotas kitas patikrinimas viename ar kitame daugiabutyje“, – sakė pašnekovė.
Iš viso ESO turi 500 tūkst. klientų ir per metus patikrina apie 100 tūkst.
Pasak A. Čapliko, gyventojai klaidingai gali mąstyti, kad už dujų sistemos priežiūrą yra atsakingos bendrijos ar namo administratoriai, tačiau jie šiame veiksme gali dalyvauti kaip „nekaltas“ tarpininkas.
„Įvykus gedimui jie gali paskambinti ESO, jeigu gyventojai patys nežino, kur kreiptis. Žmonės taip įpratę nuo senų laikų pirmiausia kreiptis į namo administratorius“, – sakė pašnekovas.
Daugiabutyje patikra atlikta neseniai
Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje dėl nelaimės Viršuliškėse esančiame daugiabutyje Vilniaus meras Valdas Benkunskas tikino esant natūralu, kad daugiabučių gyventojai nerimauja dėl savo saugumo. Tačiau, anot jo, nereikia daryti skubotų išvadų, kol vyksta tyrimas ir nelaimės priežastis nėra aiški.
„Mūsų tikslas yra kuo greičiau pateikti informaciją ir išsklaidyti nerimą. Bet, matyt, turi tam praeiti kažkiek laiko. Nereikėtų kelti panikos, kad visas Vilnius gali išlėkti į orą ir panašių problemų gali kilti. Specialistai dirba savo darbą: kai turėsime išvadas, darysime ir sprendimus“, – kalbėjo sostinės meras.
R. Juodkienė sakė, kad Viršuliškių daugiabutyje namo dujų (vartotojo) sistemos sandarumo patikra vyko praėjusių metų kovą.
„Tikrinta nuo įvado į namą iki dujinių prietaisų esančių butuose. Sistema buvo sandari. Patikrinimo metu taip pat tikrinami ir apskaitos prietaisai“, – patikino ji.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ Dujų tinklo eksploatavimo departamento vadovas Marius Rindokas ELTAI sakė, kad tokio masto sprogimo ir gaisro, koks antradienį įvyko daugiabutyje Viršuliškėse, įprastas dujų nuotėkis sukelti negalėjo
„Mano, kaip specialisto vertinimu, tokios apimties sprogimo ir vėliau gaisro paprastas buitinis dujų nuotėkis negalėjo sukelti“, – ketvirtadienį sakė M. Rindikas.
Jis nesiėmė svarstyti, kokios kitos priežastys galėjo sukelti tokios apimties sprogimą, esą tai paaiškės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bei policijai atlikus tyrimą.
Patarimai, ką daryti patalpoje pajutus dujų kvapą:
nosį ir burną užsidenkite drėgnu audeklu ir nosine;
užsukite dujų ir dujų prietaiso čiaupą;
plačiai atidarykite langus, duris ir, sukėlę skersvėjį, vėdinkite patalpas;
nedekite ugnies, nerūkykite;
nejunkite elektros prietaisų ir jungiklių;
užuodę dujų kvapą, būtina praneškite Dujų avarinei tarnybai telefonu 1804;
telefonu naudokitės tik neuždujintoje aplinkoje ir ten, kur nėra dujų kvapo;
jeigu dujų kvapas juntamas daugiabutyje, perspėkite kaimynus, kad jie nesinaudotų atvira ugnimi ir elektriniais skambučiais;
pasirūpinkite, kad žmonės, esantys butuose arčiausiai dujų nutekėjimo vietos, skubiai išeitų į lauką.
