Langus besirenkančiam nespecialistui svarbu žinoti: kuo šilumos perdavimo skaičius mažesnis, tuo langas šiltesnis, tuo mažiau šilumos pro jį pabėgs į lauką ir pigiau kainuos namo šildymas žiemą.
Tam tikru reikalavimų etalonu šiltiems langams laikomi pastaraisiais metais populiarėjantys pasyvūs – mažai energijos naudojantys – namai. Tokiems namams galima naudoti langus, kurių šilumos laidumo koeficientas ne didesnis kaip 0,8 W/m2K, t. y. jie dar gali būti pusantro karto „šaltesni“ nei pasaulyje rekordiniai šilti langai. Beje, kitiems būstams dažniausiai naudojami beveik du kartus „šaltesni“ langai, kurių šilumos laidumo koeficientas apie 1,1 W/m2K.
Tad daugiau kaip 25 metų langų gamybos patirtį sukaupusio specialisto, šiltų langų gamintojos „Doleta“ įkūrėjo Vytauto Silevičiaus teiraujamės apie langus prieš ketvirtį amžiaus, šiandien ir kokie jie bus ateityje.
– Ar terminas „šiltas langas“ Lietuvoje buvo aktualus vos atkūrus šalies nepriklausomybę, kai jūsų sukurta įmonė tik pradėjo gaminti langus?
– Prisiminę pastarųjų dešimtmečių langų gamybos senajame žemyne istoriją šiandien galime didžiuotis, kad Lietuva ir „Doleta“ buvo šiltų langų pionierė Europoje. Dar mokykloje gerai išmaniau fiziką, todėl įkurtoje langų gamykloje nuolat ieškojome, kuo išsiskirti iš kitų šalies bei Europos gamintojų ir tam pasitelkėme mokslo žinias. Kai 1994 m. pradėjome siūlyti langus su 3-is stiklais, daug kas atvirai pasišaipydavo, bet mes tikėjome, kad tik tokie šiltesni langai turi ateitį. Juk iki tol buvo įprasta gaminti langus su 2 stiklais.
Įsimintiniausias įvykis, susijęs su šiltais langais, nutiko Maskvoje 1999 m., kai su užsakovu sutarėme pagaminti langus to meto brangiausiam daugiabučiui. Jame šildymo ir vėdinimo sistemas įrenginėjusi vokiečių kompanija paprašė mūsų langų charakteristikų, kad galėtų parengti tinkamą projektą. Kai nusiuntėme siūlomų medinių langų ne skaičiuojamąsias vertes, o realiai patikrintas, vokiečiai užsakovams pasakė, kad mes juos apgaudinėjame, nes... net Vokietijoje tokių šiltų langų mediniais rėmais niekas negamina. Vykau į Maskvą pasirašyti asmeninės garantijos, kad skaičiuotų namo šilumos poreikius pagal mūsų pateiktas šiltų langų charakteristikas. Įgyvendinus šį projektą ir eksploatuojant namus pasitvirtinus mūsų deklaruotai langų kokybei, „Doletos“ langus mediniais rėmais imta vertinti kaip etaloną, užsienio užsakovai ėmė tvirtinti, kad Lietuvoje, o ne Vokietijoje, reikia ieškoti geriausių langų.
– Kaip kito šilto lango supratimas ir charakteristikos per pastaruosius dešimtmečius?
– Prieš 25 metus šiltas langas buvo laikomas su 2-jų stiklų paketu, iš kurių vienas paprastai buvo šilumą atspindintis, o šilto lango šilumos laidumo koeficientas buvo beveik pora kartų prastesnis nei reikalaujama šiandien. Maždaug 2000–2010 m. stipriai gerėjo stiklo charakteristikos ir tai iš esmės padėjo gerinti langų savybes. Dabar stiklai kinta rečiau ir jų savybės gerėja labai nedaug.
Šiandien šiltas langas turi mažiausia 3-jų stiklų paketą, kurių išoriniai stiklai dar pasižymi šilumą sulaikančiomis savybėmis. Taip pat pasikeitė ir rėmas, kuris gaminamas storesnis ir šiltesnis, į varstomus langus dedama ne mažiau kaip 2–3 tarpinės, langai šiandien paprastai montuojami namo sienos apšiltinamajame sluoksnyje, kad būtų išvengta šalčio tiltelių. Juk pro langus netenkama net 30–40 proc. būsto šilumos, todėl ypač svarbu ne tik atsakingai pasirinkti langus, bet ir tinkamai juos sumontuoti būste.
– Ar šiltam langui apibūdinti užtenka minėtų skaičių – techninių charakteristikų, ar yra ir kitų svarbių kriterijų, savybių, reikalavimų?
– Tik techninės charakteristikos apibūdina šilto lango savybes. Pažymėtina, kad skaičiuojamosios lango šiluminės charakteristikos yra labai apibendrintos, neapima smulkių detalių ir yra geresnės nei faktinės pagal tyrimus. Įdomiausia, kad gamintojams neprivaloma nustatyti lango šiluminės vertės tyrimo Uw, o pakanka deklaruojamų verčių.
– Kuriose šalyse užsakovai pageidauja šilčiausių langų?
– Gal nuskambės keistai, bet daugiausiai šiltų langų išvežame į Airiją ir Estiją. Pastaruosius keletą metų tokių langų paklausa auga ir Lietuvoje.
– Jei žmogus šiandien statosi būstą, kokius langus jam rekomenduojate rinktis ir kodėl?
– Jei pastate langų plotas sudarys daugiau kaip 50 kv. m, rekomenduočiau rinktis langus su 4-ių stiklų paketais. Suprantama, tokie langai kainuos brangiau nei kol kas populiariausi su 3-jų stiklų paketu, bet jie atsipirks ne tik dėl mažesnių išlaidų šildant ar vėdinant būstą, bet ir pasiekto nepalyginamai aukštesnio komforto, kurio pinigais neįmanoma įvertinti. Tai įrodo ir realių langų tyrimai, pvz., 98 mm mediniame rėme 4-ių stiklų paketo langas yra apie 16 proc. šiltesnis nei 3-jų stiklų, o kainuoja tik apie 30–50 proc. brangiau, t. y. atsiperka per kelis šildymo sezonus, o jei būste vasarą veikia kondicionieriai – dar greičiau.
Renkantis šiltus langus mediniais rėmais juos iš išorės patartina užsakyti dengtus aliuminiu – toks langas tarnauja ilgus dešimtmečius nereikalaudamas, kad savininkas jį kas keleri metai perdažytų.
Šiandien besirenkantiems langus patariu atkreipti dėmesį ne tik į langų stiklus, rėmus ir jų medžiagas, varstymo mechanizmus, t. y. į plika akimi matomus dalykus. Langas – vienas svarbiausių namo elementų jį eksploatuojant, o jo galutines charakteristikas lemia ne tik matomos sudėtinės dalys, bet ir gamintojo naudojamos technologijos, kokybės kontrolės sistemos, patirtis bei ją patvirtinantys įrodymai, suteikiamos garantijos. Galiausiai – svarbu ir gamintoją lydintys vartotojų atsiliepimai.
– Kaip šiltas langas atrodys po kelerių metų, o gal ir dešimtmečių?
– Tikiu, kad stiklą pakeis kažkokia itin skaidri, bet lengva ir kieta medžiaga. Dėl to langas palengvės ir paketai bus gaminami su 5 ar 6 stiklais. Tokių langų šiluminės charakteristikos nuo šiltų sienų skirsis ne apie 6 kartus kaip dabar, o tik 2–3.
