Renkantis parketlentes pirmiausia reikia atkreipti dėmesį – jos dvisluoksnės ar trisluoksnės. Dvisluoksnės parketlentės yra sudarytos iš medžio faneros plokštės ir dengiamojo kietmedžio, paprastai jos siauresnės ir gali būti tik klijuojamos. Trisluoksnės parketlentės turi dar ir tarpinį sluoksnį, jos gali būti įvairių dydžių, jas galima arba klijuoti, arba tiesiog tiesti ant pakloto.
Pagrindinis skirtumas, kuris lemia parketlenčių pasirinkimą, yra jų viršutinio sluoksnio – kietmedžio – storis. Kuo storesnis šis paviršius, tuo ilgiau parketas tarnaus. Trisluoksnių ir dvisluoksnių parketlenčių viršutinis sluoksnis gali būti nuo 2,5 iki 5 mm, dažniausiai naudojamas 3,5 mm.
Dėmesys kietmedžiui
Parketo viršutinis sluoksnis gaminamas tik iš pačių kiečiausių medienų. Daug pasakoti kodėl – nereikia: tokia mediena yra atspari smūgiams, įbrėžimams, įlenkimams. Pati stipriausia mediena – ąžuolo, tačiau rinkoje populiarios ir buko, uosio, klevo, vyšnios ir riešutmedžio grindys.
Šios grindys pasižymi geru kainos ir kokybės santykiu, tačiau norintiems aukštesnės klasės, iš egzotiškų medžių – tikmedžio, eukalipto ar merbau – pagamintų grindų, teks pakloti didesnę sumą. Taupyti renkantis parketą nepatartina, mat pigiausia spygliuočių mediena yra kartu ir pati minkščiausia, greičiausiai susidėvinti, o ir rinkoje dėl menkos paklausos tokių – mažuma.
Didžiausios Europoje parketo ir kitų kietmedžio grindų gamyklos „Bauwerk Boen“, įsikūrusios Kietaviškėse, prie Elektrėnų, pardavimų direktorius Valdas Tekorius atskleidžia, kad per metus čia pagamina 7 mln. m2 parketo, 90 % šio kiekio – su ąžuolo paviršiumi.
„Tokie pagaminamų ąžuolinių grindų kiekiai daug ką pasako. Ąžuolas yra universalus, stiprus medis, be to, jis labiau nei kiti tinka šildomoms grindims. Dėl to žmonės jį ir renkasi“, – paaiškina specialistas.
Šildomoms parketo grindims: „Taip“
V.Tekorius sako, kad apie šildomas parketo grindis sklando daugybė mitų. Vienas pagrindinių, – kad medinės grindys apskritai negali būti šildomos.
„Medis yra puikus laidininkas, kuris tolygiai paskirsto šilumą, todėl šildomos medinės grindys yra puikus sprendimas namams. Pavyzdžiui, visos „Boen“ parketo grindys gali būti šildomos“, – teigia jis.
Šiuolaikinis parketas yra gaminamas taip, kad kiekvienas žingsnis basomis būtų malonus tiek dėl parketo tekstūros, tiek dėl šildymo galimybių. Lygindamas grindinį šildymą su radiatoriais, V. Tekorius pabrėžia, kad grindinis yra tolygesnis, o ne sukoncentruotas į vieną teritoriją. Be to, šildomų medinių grindų temperatūra yra artima žmogaus kūno temperatūrai, tai namams priduoda jaukumo, o kai šilta kojoms – šilta ir visam kūnui.
Dar vienas mitas, kurį V.Tekoriui dažnai tenka paneigti, kad nuo šildomų grindų labiau kyla dulkės. „Grindys toli gražu taip neįkaista, kaip radiatoriai, todėl švariuose namuose tokių problemų neturėtų kilti“, – paaiškina specialistas.
Svarbiausia – viršutinis sluoksnis
Lakas arba alyva medinėms grindims reikalingi ne tik dėl blizgaus paviršiaus. Teisingai pasirinkta danga sutvirtina medieną, padaro ją atsparesnę smūgiams ir nešvarumams. Danga medinėms grindims yra svarbi dar ir todėl, kad apsaugo nuo drėgmės, kuri ilgainiui gali sugadinti medieną.
Anot specialisto, pasiūlyti vieną iš dviejų – laką ar alyvą – galima tik išsiaiškinus kliento poreikius. „Alyva suteikia natūralumo pojūtį, juo padengto medžio struktūra labiau matoma. Lakas, ypač naudotas prieš dešimtmetį ar net keletą metų, tarsi įvelka parketą į laminatą, parketas labiau spindi, praranda natūralumą“, – paaiškina jis.
Kalbėdamas apie šių dviejų medžiagų savybes, V. Tekorius pabrėžia, kad alyva dengtas grindis lengviau atnaujinti remonto metu: alyva tam tikromis medžiagomis yra išplaunama ir užtepama iš naujo. Lakuotų grindų restauravimas remonto metu užims kiek daugiau laiko: laką reikia nušveisti, kartu nusitrina ir parketo sluoksnelis. Šveičiant laką ir lakuojant iš naujo grindys gali prarasti ir pirminę spalvą.
Vis dėlto lakas yra praktiškesnė danga: lakuotas grindis nebaisu apipilti ar ištepti, purvas lengvai nusivalo. Lakas apskritai yra patvaresnis, todėl judresnes namų vietas ir tas teritorijas, kuriose yra pavojus grindims stipriai išsitepti, pavyzdžiui, prie baro ar virtuvėje, rekomenduojama lakuoti. Be to, galima rinktis matiniu laku degtas grindis. Anot V. Tekoriaus, šiuo metu tai pati populiariausia danga.
„Boen“ komanda, atsiliepdama į klientų poreikius ir matydama, kad kartais jiems sunku apsispręsti dėl dangos, sukūrė „Live Pure“ laką, kuris medienai suteikia natūralumo pojūtį tarsi alyva, bet kartu ir stipriai apsaugo grindis nuo trinties ar purvo. Jis pagamintas vandens pagrindu, todėl yra natūralesnis už įprastus „cheminius“ lakus, neturi ilgai išliekančio nemalonaus kvapo.
„Šiuo naujos kartos laku parketas gamykloje dengiamas daugiau kartų nei įprastu. Be to, skiriasi ir pati padengimo technologija: prieš lakuojant parketo paviršius sušiaušiamas, tad pasidengia tik pats pašiauštasis viršus, bet ne grioveliai. Šio lako apsauga žymiai stipresnė nei alyvos ar net įprasto lako, taigi tai sprendimas tiems, kurie nori natūralumo, o kartu ir visavertės apsaugos“, – pasakoja V. Tekorius.
Į klausimą: ką geriau rinktis – brangesnio kietmedžio parketą, ar kokybiškesnį laką, specialistas konstatuoja, kad abu šie veiksniai svarbūs, jei norime, kad parketas tarnautų ilgai ir reikalautų kuo mažiau priežiūros.
„Tiems, kurie ieško optimalaus sprendimo dėl priežiūros, o kartu nori ir natūraliai atrodančių grindų, visuomet rekomenduoju rinktis ąžuolinį parketą ir vieną iš gamyklos siūlomų lako sprendimų. Tokios grindys – ilgaamžės, gali būti šildomos, jomis lengva rūpintis“, – konstatuoja specialistas.
