Po netikėtų potvynių – kapitalinis remontas
Nors netikėtose vietose patvinstančios upės, išskyrus Pamario kraštą, Lietuvoje nėra dažnas reiškinys, tačiau atodrėkio metu yra patvinęs Nevėžis ties Panevėžiu, Nemunas ties Kaunu. „Upių vanduo pakyla tiek, kad jis patvinsta ne tik rūsiuose, bet ir pirmuosiuose aukštuose“, – pranešime žiniasklaidai sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Žalų ekspertė rekomenduoja esant potvynio rizikai kelti daiktus aukštyn. „Jei namo apdaila ir bus sugadinta, pavyks apsaugoti namuose esantį turtą. Per potvynius vienas namų ūkis patiria kelias dešimtis tūkstančių eurų siekiančius nuostolius“, – informuoja ji.
Jos teigimu, potvyniai neretai prasideda naktį, tad gyvenantiems upių užliejamose potvynių rizikos zonose verta pasiruošti iš anksto, esant galimybei – galbūt net išvykti iš namų kelioms dienoms.
Vairuotojai turėtų pasirūpinti automobiliais
Artėjant potvyniui apsaugokite ir automobilius, nepalikite automobilių kiemuose, aikštelėse, kurių paviršiaus lygis yra žemesni nei aplinkui esančios teritorijos.
Jei liūtis pasitaikys labai didelė, daugiabučių namų lietaus nuotekų sistemos nesusitvarkys ir po daugiabučiais namai įrengtos požeminės stovėjimo aikštelės gali būti apsemtos. Todėl reikėtų, esant galimybei, automobilius bent jau nakčiai palikti saugesnėse vietose.
Pasak V. Katilienės, važiuojant apsemtomis gatvėmis reikia būti itin dėmesingiems. „Jei tenka važiuoti keliu, kuriame pakilęs vandens lygis, pasirinkite mažą ir pastovų greitį. Greitis turi būti pakankamas, kad priekine automobilio dalimi stumtumėte susidariusią bangą taip, jog ji automobilio neužpiltų. Stebėkite priekyje važiuojančias transporto priemones, kad jų sukelta banga neužlietų jūsų automobilio“, – pataria ekspertė.
Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas, taip pta pranešime žiniasklaidai teigia, kad draudimo taisyklėse potvynio rizika yra viena iš pagrindinių, įeinančių į bet kurią pasirinktą draudimo apsaugos apimtį. Svarbu, kad pagal taisykles dėl šios rizikos nėra atlyginami nuostoliai teritorijose, kurios Aplinkos apsaugos agentūros yra įtrauktos į padidintos potvynių grėsmės ir rizikų žemėlapį. Taip pat patirti nuostoliai dėl potvynio rizikos nebus atlyginami, jeigu draudimo sutartis bus sudaryta jau po įvykio.
„Šiuo metu esame gavę kelis pranešimus būtent dėl potvynio Vakarų Lietuvoje. Įvykių skaičiaus augimas priklausys nuo to, kaip toliau vystysis potvynis, kokios bus oro sąlygos šiame regione. Jeigu gyventojas turi sudaręs būsto draudimo sutartį ir jo turtas nukenčia nuo potvynio, svarbu nedelsiant apie tai pranešti draudimo bendrovei ne tik dėl nuostolių atlyginimo, bet ir dėl galimos žalos mažinimo priemonių taikymo“, – sako M. Balinskas.
Svarbiausia – skubus reagavimas
Artėjant liūčiai, veikite greitai ir imkitės visų įmanomų veiksmų stichijai suvaldyti. Paprastos priemonės gali tapti svarbiu ginklu, gelbėjant savo turtą bei išliekant saugiems. Pirmiausia pasirūpinkite savimi ir artimaisiais:
1. Panaudokite smėlio maišus. Jie padės suvaldyti didžiuosius vandens srautus. Kaip rodo patirtis, tinkamai sukrauti maišai jau ne sykį yra padėję nukreipti liūties vandenis saugia kryptimi.
2. Išjunkite elektrą. Neišjungus elektros, kyla pavojus žmonių saugumui, liūtis ar žaibai gali sugadinti įrangą ar net sukelti gaisrą.
3. Patikimai uždarykite garažo vartus. Jei įmanoma, pasirūpinkite jų sandarumu. Kitu atveju liūtis gali ne tik sugadinti garaže esantį turtą, bet gali jį nuplukdyti neprognozuojama kryptimi.
4. Vertingus daiktus suneškite į viršutinius būsto aukštus. Dokumentus, asmenines vertybes, verta sudėti į plastikinius maišelius ir saugoti lengvai pasiekiamoje vietoje.
5. Įkraukite mobiliuosius telefonus. Įsitikinkite, kad jūsų mobilieji telefonai pakrauti iš anksto, ir,
esant būtinybei, galėsite šauktis pagalbos.
6. Apsaugokite elektros įrangą. Jei įmanoma, perneškite į saugią vietą šią įrangą iš garažų ir rūsių arba bent jau ją išjunkite. Tai padės apsaugoti tiek kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tiek Jus pačius.
7. Atverkite kelią vandeniui nutekėti. Stiprios liūties atveju galite atidaryti lietaus kanalizacijos angų dangčius ar groteles. Tai padės greičiau nutekėti vandens srautui.
8. Įvertinkite, kas gali būti po pakilusio vandens danga. Stipriai pakilus vandens lygiui, nerekomenduojama mėginti pervertinkite, kas gali būti po pakilusio vandens danga.
Klimatologas pateikė ilgalaikę prognozę: ekstremalūs orai pasiekė ir Lietuvą, laukia pokyčiai
Klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius penktadienį feisbuke pasidalijo naujausia pasaulio orų apžvalga ir prognozėmis. Jo teigimu, artimiausia savaitė pasižymės sausais ir šaltais orais. Klimatologas įvardijo ir ką sako ilgalaikės orų prognozės.
„Galingos audros, kurios praeitą savaitę pasiekė Vakarų Europą ir sukėlė didelių materialių nuostolių, nepraėjo be pasekmių ir mūsų rajonui. Silpdamos audrų centrinės dalys (ciklonai) besipildydamos lėtai slinko į rytus ir pasiekė Baltijos regioną. Nors tokiu metų laiku gilūs ir aktyvūs ciklonai užslinkę ant sausumos greitai silpsta ir pildosi, šie daugiausia judėjo virš jūrinių akvatorijų ir išlaikė kai kurias savybes, kurios lėmė ekstremalius orus Lietuvoje.
Pirmiausia – tai šių ciklonų atmosferos frontai, kurie judėjo lėtai ir užsibūdami ilgesnį laiką virš tam tikros teritorijos lėmė neįprastai didelį šiam laikotarpiui kritulių kiekį.
Kita savybė – tai didelis atmosferos nepastovumas šių ciklonų užnugaryje, kuris susidarė „įsiurbus“ šaltas oro mases nuo Šiaurės rytų Kanados ir Grenlandijos ant santykinai šilto vandenyno paviršiaus. Šių ciklonų užnugaryje formavosi intensyvi konvekcija, liūtiniai krituliai bei perkūnijos“, – reiškinius feisbuke apibūdino klimatologas.
Pasak jo, tokia nepastovi oro masė su jau minėtais nepaslankiais atmosferos frontais pasiekė rytinę Baltijos pakrantę ir šiaurės vakarinę Lietuvos dalį.
„Vietomis lietus „pylė“ beveik nenustodamas, tik keisdamas intensyvumą ir pobūdį 1,5 paros, lapkričio 8 dieną Vakarų Lietuvoje griaudėjo perkūnija.
Vakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje per nepilnas dvi paras iškrito nuo pusės iki mėnesio ir daugiau kritulių normos, staigiai patvino Vakarų Lietuvos upės.
Greičiausiai sureagavo Akmena–Danė bei Minijos aukštupys, o daugiausia nuostolių šie poplūdžiai atnešė Kretingos miestui ir apylinkėms“, – rašė G. Stankūnavičius.
Jo teigimu, šiuo metu Akmenos lygis ties Kretinga jau sparčiai krenta, o poplūdžio banga nusiritusi iki Klaipėdos ir lėmusi užtvindymus Danės slėnyje ir kitur taip pat bei pradėjo mažėti.
„Poplūdžio bangos maksimumas Minijos upe taip pat nukeliavo į žemupį ir ties Kartena vandens lygis jau neviršija stichinio lygio atžymos. Tiesa, Klaipėdoje būtų buvę žymiai didesnio masto užliejimai, jeigu vyrautų stiprus (iki štorminio) vakarų rumbų vėjas. Tuomet susisumuoja iškart dvi priežastys: didelis nuotėkis Danės upėje ir upės žiočių patvanka nuo jūros“, – aiškino klimatologas.
Pasak jo, po kelių labai aktyvių ir greitai besivystančių ciklonų bei vieno gilaus ir seno ciklono „atakų“ prieš Europą „galiausiai susidarė viena didelė žemo slėgio sritis – depresija virš Šiaurės jūros, o jos inicijuota cikloninė cirkuliacija apėmė didesnę Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Europos dalį“.
„Ši žemo slėgio sritis – tai aukštas (siekia tropopauzę), pripildytas poliarinio oro ir mažai judrus darinys. Tačiau virš Šiaurės Atlanto ir toliau formuojasi labai gilūs cikloniniai dariniai (vienas toks yra šiek tiek į rytus nuo Niūfaundlendo), kurie dinamiškai pajėgūs išjudinti minėtą didelę nejudrią žemo slėgio sritį virš Europos“, – teigė jis.
Anot klimatologo G. Stankūnavičiaus, šios žemo slėgio srities atmosferos frontai šeštadienį dar veiks Lietuvos ir aplinkinių regionų orus.
„Daug kur palis, daugiausiai Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, o jau sekmadienį šios silpstančios depresijos energijos likučius perims aktyvus pietinis ciklonas, susidarysiantis virš šiaurės vakarinės Juodosios jūros dalies.
Pastarasis ciklonas, kaip prognozuojama, sparčiai gilės ir jau kaip pietinis ciklonas greitai judės į šiaurę link Rusijos šiaurės vakarinių rajonų. Šis ciklonas, prognozuojama, paveiks ir Lietuvos orus: vėjas pasisuks iš šiaurės, šiaurės vakarų, daugiausia lis rytiniuose ir centriniuose rajonuose, orai palaipsniui vės“, – orų prognozėmis dalijosi klimatologas.
Pasak jo, jau pirmadienį vėjas silps, pietinio ciklono kritulių zona trauksis link šiaurės rytų ir kai kur gali iškristi šlapdriba, nors didžiausia jos tikimybė Rytų Latvijoje.
„Antradienį orai apsiniaukę ir vėsūs – oro temperatūra tiek dieną, tiek naktį sieks 2 –7 laipsnius šilumos . Trečiadienį orai dar labiau atvės, naktį vietomis oro temperatūra kris žemiau 0. Nors kritulių daug neprognozuojama, tačiau jų fazinė sudėtis bus įvairi: lietus, šlapdriba, sniegas.
Savaitės viduryje stiprės Skandinavijos anticiklonas, kuris pirmiausia lems šaltus ir sausus orus Suomijoje, Estijoje ir šiaurinėje Švedijos dalyje. Todėl nuo trečiadienio slėgis kils ir Lietuvoje ir, jeigu neliks poinversinio debesų sluoksnio (labai tikėtina), tai naktimis jau spaus šaltukas (nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio), o dienomis oro temperatūra svyruos apie 0. Tokie šalti ir sausi (bet ne anomalūs šiam metų laikui) orai turėtų išsilaikyti iki kitos savaitgalio pabaigos“, – teigė klimatologas.
Anot jo, ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad vidutinė oro temperatūra Lietuvoje ir gretimuose rajonuose lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje vėl bus aukštesnė už daugiametę.
Pasak G. Stankūnavičiaus, šiltesni orai traukiasi ir iš Viduržemio jūros regiono.
„Ten prasideda aktyvi cikloninė veikla, dėl kurios laukiami gausūs krituliai Apeninų kalnuose bei Balkanų pusiasalio vakarinėje dalyje. Tiesa, pakankamai šilta dar bus Artimuose Rytuose, tačiau ten vykti ilsėtis šiuo metu nepatartina“, – feisbuke rašė klimatologas G. Stankūnavičius.
