Pinigų trūkumas, laiko sąnaudos, galimi trukdžiai ir lūkesčių galimai neatitinkantys rezultatai lemia tai, kad dažnai remonto darbai pradedami tik kai jau nebėra ką daryti.
Nepriklausomas nuostolių vertinimo eksperto Tauro Mičiudos teigimu, norint, kad būsto remontas nevirstų dideliu galvos skausmu ir būtų atliktas sklandžiai reikia įvertinti keletą svarbių veiksnių. Kokie jie?
Remontas žiemą – būdas sutaupyti
Prasidėjęs ruduo ir artėjantis šildymo sezonas daugeliui asocijuojasi su sustojusiais remonto bei statybos darbais. Priešingai nei šaltuoju sezonu, atėjus pavasariui ir atšilus orams, nemaža dalis gyventojų pasiraitoja rankoves patys arba samdo profesionalus ir ryžtasi atnaujinti namus. Tačiau ar tai yra geriausias pasirinkimas leidžiantis sutaupyti? „Zalos24.lt" vadovas T. Mičiuda įsitikinęs – šaltuoju sezonu remontuoti būstą yra pigiau dėl išaugusios darbuotojų pasiūlos, bet tai supranta ne visi.
„Žmonės planuoja remontus vasarą, nes tada žada išvykti į sodus, sodybas, keliones. Suprantama, kad remontuojamame bute gyventi yra sudėtinga. Tačiau jei remonto darbai būtų planuojami žiemą, samdyti darbininkus bus žymiai pigiau nei vasarą“, – aiškina T. Mičiuda, rašoma įmonės pranešime.
Svarbu įvertinti riziką
Raktas į sėkmingą būsto remontą – profesionalūs ir savo darbą išmanantys statybininkai ir meistrai. T. Mičiudos teigimu, renkantis darbuotojus, būsto savininkai susiduria su tam tikra rizika, kurią privalu įvertinti.
„Darbo jėgą – specialistus, meistrus, esančius rinkoje reikia kažkaip susirasti. Mažiausiai rizikuoja tie, kurie ieško per pažįstamus, remiasi rekomendacijomis. Labiausiai rizikuoja ieškantys meistrų per skelbimus. Į būsimo meistro pasirinkimą reikia būtinai atkreipti dėmesį“, – teigia pašnekovas.
Dar vienas svarbus veiksnys – meistrų ir užsakovų vienodai suprantama atliekamų darbų kokybė. Specialistas taip pat siūlo nevengti susitarimus įtvirtinti raštu taip ateityje išvengiant nesusipratimų.
Nerašyta būsto remonto taisyklė
Prieš pradedant būsto remonto procesą atliekama darbų sąmata paprastai išauga. Tai lemia keletas veiksnių: proceso metu užsakovo pageidaujami pakeitimai, kurių atlikimui yra reikalingos papildomos lėšos, o taip pat – netikėtumo faktorius.
„Tokie atvejai dažniausiai pasitaiko senos statybos namuose, kada patys statybininkai nežino, ką ras atidengę grindis, lubas pastogėje, galbūt ras supuvusias konstrukcijas, kurias reikės keisti. Tai veiksniai, apie kuriuos nežinojo nei savininkas, nei statybininkai vertinę pradinę remonto kainą“, – aiškina ekspertas.
