Jaučiasi apgautas
„Jaučiuosi apgautas“, – taip pokalbį pradeda Pranciškus, iš vieno didžiausių buitinės technikos ir elektronikos pardavėjų pirkęs televizorių ir papildomą draudimą jam.
Vyras pasakoja televizorių pirkęs tėvams, todėl norėjo užtikrinti, kad jeigu jam kas nors atsitiks, prietaisas bus taisomas arba keičiamas net ir praėjus numatytam nemokamam draudimo laikotarpiui. Tad įsigijo papildomą 3 metų garantiją.
„Tuo metu pirkau ir daug neklausinėjau, nes maniau, kad viskas aišku: visą laikotarpį, kol turėsiu draudimą, TV bus taisomas, o jei jo bus nebeįmanoma taisyti, pakeičiamas į kitą. Ir tada nepagalvojau paklausti, kas bus, jei TV bus keičiamas dar nesibaigus garantijos laikotarpiui – ar garantija bus perkeltas naujam TV. Ir papuoliau“, – sako Pranciškus.
Vilniečio pirktas TV sugedo po 4,5 metų. Nemokamas privalomasis garantija jau buvo pasibaigęs, tačiau galiojo papildomai pirktas.
„Nuvežiau televizorių, man pasakė, kad nebegamina šio medelio TV dalių, todėl gali man pasiūlyti jį pakeisti į kitą naują. Jeigu išsirinksiu brangesnį, tai su mano priemoka. Aš sutikau, mane tai tenkino, išsirinkau TV, kuris buvo 50 eurų brangesnis nei maniškis prieš daug metų. Primokant tuos pinigus manęs paklausė, ar norėsiu šiam naujam TV pirkti papildomą garantiją. Tada aš sutrikau. Juk maniškis, pirktas anksčiau, dar galioja. Tačiau man paaiškino, kad garantija nebegalioja vos tik juo pasinaudoju. Kitaip tariant, jis vienkartinis“, – sako pašnekovas.
Jis tęsia, kad pasijuto apgautas: sumokėjo pinigus tikėdamasis, kad jo TV bus rūpinamasi dar puse metų, tačiau to, už ką jis manę mokantis pinigus, negavo.
„Kodėl perkant tą garantiją niekas to nepaaiškina? Norėjau pasižiūrėti, kas parašyta garantijos sutartyje. Bet pasirodo, aš tokios net neturiu. Man perkant davė kažkokį draudimo sertifikatą, kuriame jokios informacijos apie garantijos sąlygas nėra. Jaučiuosi apvogtas ir apgautas“, – teigia Pranciškus.
Komercinė garantija – sudėtingesnė situacija
Be abejonės, prieš perkant papildomą garantiją bet kokiam pirkiniui reikia išsiaiškinti jo galiojimo sąlygas. Geriausia, jeigu jos surašytos raštiškai. Paaiškinti, kokių garantijų rūšių Lietuvoje gali būti ir kaip nepasimauti ant pardavėjų pažadų, „Delfi būstas“ paprašė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Ji akcentuoja atkreipianti dėmesį į dvi skirtingas garantijų rūšis – garantiją pagal įstatymą ir komercinę garantiją. Įstatyminę garantiją užtikrina teisės aktai kiekvienam pirkėjui nepriklausomai nuo pardavėjo valios. Visais atvejais vartotojas dėl atsiradusių prekės trūkumų turi teisę per 2 metų laikotarpį kreiptis į pardavėją. Šis privalo laikytis įstatyminės garantijos įpareigojimų: pašalinti prekės trūkumus, pakeisti prekę, o tam tikrais atvejais, jei pataisyti ar pakeisti prekės neįmanoma – grąžinti sumokėtus pinigus ar sumažinti prekės kainą.
Pranciškaus atveju, kaip rašoma atsakyme, jau galiojo komercinė garantijos sutartis, todėl situacija kiek sudėtingesnė.
„Šiuo konkrečiu atveju vartotojas yra įsigijęs komercinę garantiją. Kadangi ši komercine (sutartinė) garantija yra kaip papildoma, greta kurios visada yra taikoma garantija pagal įstatymą, tai joje gali būti nustatytos konkrečios sąlygos, kurioms ši garantija gali būti taikoma, tačiau komercinė garantija nepanaikina ir neapriboja vartotojo teisių, kurias jam garantuoja įstatymas, t. y. garantija pagal įstatymą“, – pažymima VVTAT atsakyme.
Tęsiama, kad komercinę garantiją gali suteikti pardavėjas arba gamintojas, o vartotojas komercinės garantijos galiojimo metu dėl prekės trūkumų, aptarnavimo turi kreiptis būtent pagal tas sąlygas, kurios numatytos komercinėje garantijoje ir, dėl kurių šalys susitarė. Šalys yra laisvos nusistatyti sutarties sąlygas, tačiau nustatomos sutarties sąlygos neturi prieštarauti imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją apie komercinę garantiją bei jos sąlygas. Jeigu informacija suteikiama neišsamiai, klaidinančiai, verslininkas turi atlyginti vartotojui iš to kylančius nuostolius. Todėl ir šiuo atveju, reikėtų įvertinti, ką konkrečiai šalys susitarė: kokie yra terminai, kai vartotojas gali reikšti reikalavimus dėl prekės trūkumų, kokie vartotojo reikalavimai numatyti, kokiais atvejais komercinė garantija (papildomas draudimas) negalioja ir pan.“, – teigiama atsakyme.
Dažniausiai skundžiasi dėl prekės kokybės
Skundai dėl garantinio aptarnavimo pagal komercinę garantiją nėra labai dažni VVTAT praktikoje, bet vyrauja buitinių prietaisų ir elektrotechnikos prekių garantinis aptarnavimas. Vartotojai, kaip teigiama atsakyme, skundžiasi dėl atliktos paslaugos kokybės. Taip pat pasitaiko atvejų, kai abi šalys nesilaiko komercinėje garantijoje su sutartų sąlygų, ir dėl to kyla ginčas. Pavyzdžiui, pagal komercinę garantiją galimas tik remontas, o vartotojas prašo pinigų, arba vartotojas nesilaiko komercinės garantijos sąlygų, susijusių su galimais gedimais, bet prašo kitas numatytas sąlygas taikyti ir pan.
„Taigi, jei vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos tiek dėl įstatyminės garantijos, tiek dėl komercinėje garantijoje nustatytų sąlygų nesilaikymo, ir šios problemos negali išspręsti su verslininku, jis gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Vartotojams patariama atidžiai skaityti informaciją, ypač atkreipti dėmesį į sąlygas, kurios numatytos komercinėje garantijoje“, – rašoma VVTAT atsakyme.
