Toliau moteris išduoda vieną nepaprastą savo mamos ryto įprotį, kuris pakeitė visos šeimos gyvenimą ir buitį.
Pasak S. Combiths, apsigyvenus savo pačios būste, jos įpročiai pasikeitė.
„Įpročiai, kuriuos man įdiegė mama, paliko gilų įspaudą ir užvaldė mane taip, jog daugelį jų praktikuoju ir šiandien.
Kai kurie iš šių įpročių buvo metodiškai išmokyti, pavyzdžiui, kas vakarą šveisti plautuvę valymo milteliais arba ištuštintą dulkių siurblio turinį užkloti drėgnu popieriniu rankšluosčiu. Kitų įpročių išmokau stebėdama mamos elgesį, pavyzdžiui, neužkloti užtiesalu patalynės, kad ji prasivėdintų, arba apskritai palaikyti tvarkingus namus.
Vienas ryškiausių klasikinių mano vaikystės prisiminimų apie mamą – kaip ji kiekvieną rytą pareigingai atitraukia žaliuzes. Šis įprotis tiesiog įaugo man iki kaulų smegenų. Negaliu pakęsti šviesiu paros metu užtrauktų žaliuzių ar storų užuolaidų, todėl, kad ir kur bebūčiau, atsikėlusi iškart jas atitraukiu. Dėl dieną užtamsintų langų jaučiuosi pridusinta, uždaryta ir tiesiog atjungta.
Atitrauktos žaliuzės tikrai yra mūsų prioritetas, tačiau pasirodo, jog kas rytą atidengdamos langus, mudvi su mama pataikėme į patį dešimtuką. Kaip rašoma šiame „Science Daily“ straipsnyje, kuriame pristatomas atviros prieigos žurnale „Microbiome“ publikuotas tyrimas, įleisdami saulės šviesą į namus, mes gauname daug privalumų.
Pirma, atitraukus žaliuzes ir įsileidus saulės spindulius, namuose sumažėja bakterijų. Akivaizdu, kad dulkėse veisiasi bakterijos, galinčios sukelti kvėpavimo takų ligas. (Tarsi reikėtų daugiau priežasčių nekęsti dulkių!). Oregono universiteto mokslininkų atliktas eksperimentas parodė, kad „pro langus patenkant saulės šviesai, dulkėse gyvenančios bakterijos žūva“. Mokslininkai nustatė, kad tamsiuose kambariuose knibždėjo 12 proc. bakterijų, kurios buvo gyvos ir galėjo daugintis, o saulės nutviekstuose kambariuose tokių bakterijų buvo tik 6,8 proc.
Atitraukus žaliuzes ar storas užuolaidas, galima sumažinti ne tik dulkėse gyvenančių bakterijų kiekį (ir tai yra pakankama priežastis taip elgtis), bet ir energijos sąnaudas. Karštomis vasaros dienomis, kai pro langus plieskia kaitri saulė, užtrauktos žaliuzės ar kiti langų uždengimai padeda palaikyti vėsą, tačiau gali būti ir priešingai: vėsesniu metų laiku atitraukus žaliuzes ir įsileidus saulės spindulius, namai gali sušilti.
Pasirodo, kad mano mamos įprotis, tapęs ir vienu iš mano pačios įpročių, turėjo kur kas daugiau reikšmės, nei ji suprato. Negaliu sulaukti, kada galėsiu jai tai pranešti, o aš pati dabar turiu kur kas daugiau priežasčių nei bet kada anksčiau dienomis gyventi su atidengtais langais.“
Dienos šviesos nauda įrodyta mokslininkų
Šį paprastą ryto įprotį galime naudoti kiekvienas iš mūsų, ypač artėjant tamsiam metų laikui – rudeniui ir žiemai, kai rytais saulė pakyla vėliau, o leidžiasi anksčiau. Mokslininkų teigimu, dienos šviesa turi tiesioginę įtaką mūsų darbingumui. Dienos šviesos stygius tamsiuoju periodu, anot psichologės, Depresijos gydymo centro įkūrėjos Aušros Mockuvienės, gali sukelti sezoninį afektinį sutrikimą, nuo kurio kenčia apie penktadalis gyventojų. Todėl psichologijos specialistė pataria, kaip saulę pasitelkti geresnei emocinei savijautai. Jai antrina ir kokybiškos namų aplinkos kūrimo ekspertai, kalbantys apie tinkamą asmeninės erdvės pritaikymą natūralaus apšvietimo teikiamai naudai. Ji apie tai yra pasakojusi kiek anksčiau „Delfi būstas“ siųstame pranešime.
Psichologė teigė, kad žmogaus kūnas, nors ir besitaikantis prie kitokių sąlygų, išsaugojo poreikį dienos šviesai, kuri lemia daugybę funkcijų. Ji veikia nuotaiką, darbingumą, alkį, miego ritmą: visą mūsų vidinį mechanizmą.
„Akyse yra specialūs receptoriai, matuojantys, kiek ryškios saulės šviesos gauname per dieną. Žiemą jos būna mažiau, kitu laiku – daugiau. Ryški šviesa subalansuoja kūną, priderina jo procesus prie 24 valandų paros ciklo, nes vidiniai laikrodžiai nebūtinai atitinka paros laikotarpį. Negavęs saulės, organizmas pats gali išsiderinti. Tuomet jis nebeprisitaiko prie 24 valandų ciklo. Galime atsikelti ryte, tačiau nebūti darbingi, alkani, energingi – vadinasi, kūnas dar miega, gyvena nakties režimu. Šviesa yra vienas iš elementų, kuris įjungia ir išjungia vidinius laikrodžius. Vakare, kuomet jos mažėja, pradeda skirtis melatoninas – hormonas, lėtinantis medžiagų apykaitą, besigaminantis miegant, o ryte turi išsisklaidyti. Ryški šviesa yra vienas iš komponentų, lemiančių šį procesą, organizme įjungiančių darbingumo režimą“, – apie tai, kad natūralus apšvietimas yra svarbi vidinių procesų dalis, kalbėjo A. Mockuvienė.
