aA
Nuo šių metų pradžios 15 proc. išaugusios elektros ir dujų kainos vartotojams kelia nerimą, juo labiau, kad net 70 proc. visos energijos namų ūkiuose Lietuvoje išnaudojama būtent šildymo reikmėms. Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai teigia, kad mažesnės sąskaitos šildymo sezonu įmanomos nebent užmirštant centrinį šildymą ir renkantis visiškai naujus šildymo būdus.
Šildymas
Šildymas
© Adobe Stock

Skaičiuojama, kad šiuo metu net 55 proc. vartotojų Lietuvoje naudojasi centralizuoto šildymo sistema, dar 25 proc. namus šildo biokuru, 12 proc. gamtinėmis dujomis, dar 5 proc. naudoja kietąjį kurą, o likusieji šildosi elektra, rašoma pranešime spaudai.

Remiantis Eurostato 2016 m. duomenimis, būsto šildymui Lietuvoje iš visos namų ūkiams reikalingos energijos 1,2 proc. sudaro elektra, 1,3 proc. – nafta ir jos produktai, 5 proc. – kietasis kuras, 9,2 proc. – dujos.

Vystytojai ieško naujų sprendimų

Vartotojų jautrumas šildymo kainoms keičia ir NT vystytojų požiūrį, skatina investuoti į ekonomiškus ir inovatyvius sprendimus. Turint omenyje, kad nuo 2018 m. visi naujai statomi objektai privalėjo būti A energinės klasės, o nuo 2019 m. klasė privalomai keliama iki A+, NT rinkoje jau dabar stebimi pokyčiai, kurie ilgainiui keis bendrą Lietuvos būstų šildymo paveikslą.

„Didžiausią dalį, arba 70,8 proc. visos namų ūkiuose sunaudojamos energijos, nukreipiama būtent būsto šildymui. Eurostato pateikiamais 2016 m. duomenimis, būsto šildymui tenka net 38,8 proc. pagamintos ir centralizuotai patiektos šilumos dalis. Ji gali būti išgaunama iš dujų, kietojo kuro ar atsinaujinančių šaltinių – akivaizdu, kad brangstančių žaliavų kontekste vartotojų tai nedžiugina, o vystytojus skatina ieškoti patrauklių šildymo sistemų alternatyvų“, – sako NT vystymo bendrovės „Rewo“ direktorius Edvinas Malevskis.

Viena naujesnių daugiabučių šildymo tendencijų – daug investicijų reikalaujantį geoterminį šildymą keičia anksčiau beveik vien tik individualiems namams taikyta aeroterminė šildymo sistema, kuriai naudojama oro energija.

„Perėjimas prie aukštesnės energinės klasės reikalavimų NT vystytojams reiškė ne tik persiorientavimą, bet ir daugiau investicijų ir lankstumo. Tačiau tokios investicijos pasiteisino, o vartotojų jautrumas elektros ir gamtinių dujų kainoms, noras pasiūlyti ekonomišką ir funkcionalų sprendimą NT vystytojus paskatino atsigręžti į aeroterminį šildymą. Matome, kad iki šiol dažniausiai individualių namų šildymui naudotos sistemos Lietuvoje vis dažniau pradedamos taikyti ir daugiabučiams namams“, – pokyčius komentuoja didmenine šildymo sistemų prekyba užsiimančios įmonės „Viessmann UAB“ atstovas Gytis Mikelaitis.

Šildymas
Šildymas
© Adobe Stock

Pasak jo, vystytojai jau spėjo įsitikinti, kad ši Vakarų Europoje paplitusi praktika ilgalaikėje perspektyvoje reiškia subalansuotas investicijas bei sumažėjusias šildymui reikalingos energijos sąnaudas.

Nori mokėti mažiau

Vienas pirmųjų projektų, kuriuose taikomas aeroterminis šildymas, – sostinėje plėtojamas butų kvartalas „Nok Nok Home“.

„Energetinių išteklių kainų svyravimai gyventojus paskatina labiau domėtis šildymo sistemomis bei potencialiomis išlaidomis. Savo ruožtu vystytojams svarbu, kad siūlomas projektas būtų patrauklus pirkėjui ne tik savo lokacija, infrastruktūra, išplanavimu, bet ir mažomis išlaidomis šildymui. Mūsų skaičiavimais aeroterminis šildymas 80 kv. m buto savininkui šalčiausią mėnesį vidutiniškai kainuos apie 20 eurų. Autonominis šildymas tėra paskutinė, jau daugeliui naujo būsto pirkėjų įprasta grandis, tačiau sąskaitose juk atsispindi, kiek energijos sunaudojama šilumai pagaminti, o tai tiesiogiai priklauso nuo pasirinktos šildymo sistemos“, – teigia E. Malevskis.

Pasak E. Malevskio, vartotojams energetinio efektyvumo klausimas, ypač įsigyjant nuosavo namo tipo kotedžą, yra vienas jautriausių, o jį vis dar kausto daug mitų.

„Pirkėjai tikrai tapo išprusę, ieško ne tik ekonomiškų, bet ir aplinkai draugiškų šildymo sprendimų, siekia, kad sistema būtų patogiai ir lengvai eksploatuojama ir ja nereikėtų rūpintis. Tai iš esmės koreguoja ir vystytojų požiūrį, tad kalbant apie tai, kokių pokyčių tikėtis vartotojams, galima sakyti, kad pirmiausia tai daugiau komforto namuose ir nuo kainų pokyčių beveik nepriklausančios šildymo sąskaitos“, – įsitikinęs E. Malevskis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Patarimai, kaip taupiai atnaujinti studento bendrabučio kambarį, kad į jį būtų jauku sugrįžti (1)

Jaukiai įrengti nedidelį studentų bendrabučio kambarį yra savotiškas iššūkis: vietos yra...

Būdai sušilti namuose, kol radiatoriai nešyla (5)

Itin vėsus rugsėjis privertė iš lentynų traukti pledus, plonas striukes keisti storomis ir...

Lietuvos gyventojai elektrą taupo ne tik dėl pinigų: įvardijo 3 priežastis (2)

Lietuvos gyventojai taupo elektros energiją vedini skirtingų motyvų. Daugiausia, arba 60 proc.,...

Mokslininkai išsiaiškino, koks ryšys slypi tarp poros seksualinio gyvenimo ir namų tvarkymo (15)

Kai kurios poros, siekdamos paįvairinti seksualinį gyvenimą, įkvėpimo mėgina ieškoti,...

Nuo ko pradėti tvarkyti kambarį: svarbu visada laikytis pagrindinės taisyklės (4)

Kadangi žmonės skirtingi, skiriasi ir jų tvarkymosi stiliai. Vieni susitvarko laukdami svečių,...

Top naujienos

Šimonytė: karantino įvesti neplanuojame (341)

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl privalomo apsauginių kaukių dėvėjimo viduje, tačiau tam,...

NT rinką siūlo vėsinti dvigubai didesniu pradiniu įnašu perkantiems antrą būstą papildyta (44)

Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms, o...

Vis giliau į juodąją COVID-19 zoną – sergamumas koronavirusu savivaldybėse skiriasi dešimtis kartų (1)

Per praėjusią parą Lietuvoje buvo nustatyta dar 1225 nauji koronaviruso atvejai, mirė 11 asmenų,...

Parodė, kaip gyvens į Vilnių atkeltos neteisėtų migrantų šeimos: nuotraukose – jų kambariai (141)

Į Vilniuje, Naujininkuose įkurtą pabėgėlių priėmimo centrą pradėtos kelti pirmosios...

Vilniuje spūstys užsitęsė iki neįtikėtinos valandos: kaltė tenka viso labo vienam šuliniui (145)

„Nevažiuokite pro Geležinio Vilko gatvę“, „Stovime jau ilgą laiką“, „Eismas vos...

Paaiškino, kodėl Karbauskis taip kimba prie Šimonytės: priežastis viena ir labai aiški (374)

Valstiečiai ir vėl skundžiasi, kad Ingridos Šimonytės Vyriausybė ignoruoja jų šešėlinę...

Šimonytė: dabartinis elektros kainos padidėjimas yra rinkoje sukeltas šokas (1)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad dabartinis elektros kainų šokas kilo dėl...

LRT milijonai pakibo ant plauko – dėl vieno tarpelio skubiai keičia įstatymą (5)

Tik šiemet įsigaliojo naujas Nacionalinio radijo ir televizijos ( LRT ) įstatymas, numatantis...

Tiesioginė transliacija / Tiesiogiai – iš Prezidentūros: susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio komentaras (4)

Po Prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, Prezidentūra...

Tiesioginė transliacija / Delfi tema. Kaip įkalbėti nesiskiepijančius? (19)

Išlaikydami dabartinį tempą, 70 proc. populiacijos būsime pasiekę gruodžio 13 d. Statistikos...