Iš tikrųjų kiekvienas žmogus turi unikalų mikrobų rinkinį, ir naujausi tyrimai rodo, kad pagal šį bakterijų „pirštų atspaudą“ net galima identifikuoti žmones, taip pat jų namus ar daiktus.
Tačiau mūsų namuose ir viešojoje aplinkoje neabejotinai yra vietų, kuriose daug dažniau tūno potencialūs patogenai. Nors nė vienam tyrimui nepavyko nustatyti, kurie paviršiai būna labiausiai užteršti, įdomių išvadų pateikė 2011 metais Nacionalinio mokslo fondo atliktas Mikrobų tyrimas.
„Mikrobiškiausios vietos namuose“ titulas priklauso virtuvei, nes čia bakterinė tarša yra daug dažnesnė nei, pavyzdžiui, vonios kambaryje:
- bakterine tarša pasižymi virtuvės šluostės, rankšluosčiai ir kempinėlės;
- taip pat – kriauklės kanalizacija, plautuvė ir stalviršiai;
- didelio užterštumo vietomis taip pat buvo pripažintos pjaustymo lentelės, kavos filtrai, indaplovės ir šaldytuvo sandarinimo gumos.
Taigi daug bakterijų knibžda tose vietose, kur dažnai būna drėgna ir liečiasi su rankomis bei maistu. Bakterijų plėvelėmis gali būti užterštas net vandens maišytuvo filtras. Šios išvados rodo, kad šiuos paviršius reikėtų valyti daug dažniau.
Nuo virtuvės mažai atsilieka ir vonios kambarys. Bakterijomis gali būti užteršti net trečdalis dantų šepetėlių laikiklių. Nešvarios yra ir vonios kambario vandens maišytuvų rankenėlės. Vonios paviršių užterštumas daug didesnis viešuosiuose tualetuose. Vienas neseniai atliktas tyrimas parodė, kad net muilo dozatoriai yra puiki terpė bakterijoms veistis. Ant vonios kambario paviršių net buvo aptikta tokių virusų kaip žmogaus papilomos virusas ir pūslelinės (herpeso) virusas.
Nors ant sausų, kietų paviršių kolonizuojasi mažiau bakterijų, ant tų namų vietų ir daiktų, kuriuos dažnai liečia žmogus, paprastai aptinkama bakterijų, kurios gyvena ant mūsų odos. Tarp tokių daiktų yra patalynė, baldų paviršiai ir šviestuvų jungikliai.
Nepamirškite elektronikos! Mobilieji telefonai ir kiti prietaisai yra vieni dažniausiai liečiamų daiktų, kuriuos turime. Nenuostabu, kad daugybė tyrimų parodė, jog mobilieji telefonai, kaip ir televizoriaus nuotolinio valdymo pulteliai, dažnai būna tikras bakterijų knibždėlynas. Vienas neseniai atliktas tyrimas taip pat nustatė, kad kur kas daugiau bakterijų aptinkama ant moterų mobiliųjų telefonų ir tų prietaisų, kurie nešiojami ne kišenėje, o rankinėje!
Kiek laiko mikrobai gyvena aplinkoje?
Ne visi mikrobai yra vienodi: kai kurie iš jų yra gyvybingesni už kitus. Daugumą įprastų šeimos ligų sukelia virusai. Dauguma virusų, įskaitant ir tuos, kurie sukelia viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, ant sausų aplinkos paviršių gali išgyventi vos kelias valandas. Bakterijos, kita vertus, esant tinkamoms sąlygoms, mūsų namuose gali gyventi ištisus mėnesius!
Ką galime padaryti?
Gera žinia ta, kad laikydamiesi paprastų higienos principų, šių ligų galime išvengti.
Pirma, nekiškite rankų prie veido. Daugelis virusų nuo paviršių patenka ant rankų, o tuomet – nuo rankų ant veido. Tyrimai rodo, kad žmonės per valandą vidutiniškai paliečia savo veidą nuo 4 iki 18 kartų.
Antra, veiksminga kliūtis mikrobų kolonizacijai yra dažna rankų higiena, naudojant muilą ir vandenį arba alkoholio pagrindu pagamintą dezinfekavimo priemonę.
Dar vienas veiksmingas žingsnis – kuo dažniau valyti virtuvės, vonios kambario ir kitus dažnai liečiamus paviršius, kas tris dienas keisti virtuvės rankšluosčius ir šluostes.
Labai svarbu dezinfekuojančiomis priemonėmis išvalyti plautuvių nutekamuosius vamzdžius, kavos filtrus, vandens maišytuvus ir kitas vietas, kuriose kaupiasi drėgmė. Ir negailėdami meskite lauk senas kempinėles.
Taip pat nepamirškite nuvalyti savo išmaniuosius prietaisus drėgna, pūkelių nepaliekančia šluoste arba retkarčiais pasitelkite specialiai šiems prietaisams skirtas dezinfekavimo priemones alkoholio pagrindu.
