Kas trečias Europos vaikas – pavojuje
18–22 laipsnių vidaus temperatūra bei 35–60 proc. santykinė oro drėgmė. Tokius gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato reikalavimus nustatanti higienos norma šalies sveikatos specialistų yra patvirtinta šaltajam metų sezonui. Minėti standartai numatyti ne veltui, kadangi tyrimais įrodyta, kad šios šilumos ir oro drėgnumo sąlygos užtikrina puikią savijautą bei sveikatą.
Priešingu atveju, pastebi specialistai, patalpose gali atsirasti ir daugintis įvairūs mikroorganizmai bei virusai. Pastarieji yra tiesioginiai ligų sukėlėjai, besivystantys esant žemesnei patalpų temperatūrai ir išaugus drėgmei jose. Todėl tokios netinkamos namų mikroklimato sąlygos gali sukelti aibę rūpesčių. Pavyzdžiui, gyventojams pasireikšti dusuliu, kosuliu, astmos paūmėjimo rizika, įvairiomis alerginėmis reakcijomis.
Šiuos sveikatos negalavimus sukelia skirtingi alergenai, sporos, kitos žalingos medžiagos, kurios ir dauginasi šaltose bei drėgnose patalpose. Iš kitos pusės, anot specialistų, savijautai gali pakenkti ir pernelyg išsausėjęs namų oras. Tuomet, tikėtina, gyventojai ims skųstis akių bei nosies gleivinės pažeidimais, kitomis panašiomis problemomis.
Tai, kad tokie sveikatos negalavimai yra dažni bei lydi daugelio europiečių kasdienybę, tik įrodo didžiausio stogo langų ir jų priedų gamintojo pasaulyje „VELUX Grupės“ atlikto tarptautinio „Sveikų namų barometro“ tyrimo pastarųjų metų rezultatai. Ekspertai nustatė, kad beveik 6 mln. Europos gyventojų gyvena namuose, kuriuose šilumos yra per mažai.
„Todėl rūpintis tinkamu gyvenamųjų patalpų mikroklimato užtikrinimu yra prioritetinės svarbos klausimas. Antraip šalia pandemijos turėsime ir daugiau sveikatos sunkumų. Juolab, kad tyrimas rodo, jog vos dešimtadalis namų Europoje atitinka A ar netgi B energinio naudingumo klases. Likusi dalis europiečių gyvena nekokybiškomis sąlygomis, o net 40 mln. jų kasdien susiduria su dilema – pinigus skirti maistui ar būsto šildymui. Be to, kas trečias vaikas Europoje auga namuose, kuriuose mikroklimatas – prastas, trūksta šviesos, yra per drėgna ar per šalta. Tai išties verčia sunerimti, mat šiemet šildymo kaštai jau siekia rekordines aukštumas, sukeldami vis daugiau iššūkių kiekvienam“, – pranešime spaudai sako VELUX generalinis direktorius Baltijos šalims Dmitrijs Astašonoks.
Didžiausias dėmesys – vėdinimui
Pasirūpinti vidaus patalpų temperatūra, oro drėgme, jo kiekiu bei tinkama cirkuliacija. Anot D. Astašonoks, į tai verta atsižvelgti visiems, norintiems šildymo sezonu namuose gyventi sveikai, kokybiškai ir komfortiškai. Todėl ekspertas siūlo keletą praktiškų patarimų, kurie ir užtikrina tokias tinkamo patalpų mikroklimato sąlygas.
„Namuose šiuo metu laiko praleidžiame ypač daug, todėl čia turėtume jausti komfortą. Nesušalti, bet ir neperkaisti. Tai padaryti leidžia optimali – 40–60 proc. – oro drėgmė kambariuose. Ją matuoti galima specialiais drėgmės matuokliais, o perviršį panaikinti pastarosios rinkikliais. Kai namuose per sausa, verta panaudoti praktišką gudrybę – ant radiatorių kabinti garinimo indus. Taip pat galima įsigyti oro drėkintuvą. Jis sumažina ir sauso kosulio, dažnai lydinčio šildymo sezoną, tikimybę. Kartu svarbu paminėti sveikatos specialistų tyrimus. Pastarieji rodo: kuo sausesnis oras, tuo jame palankesnės galimybės plisti virusams, įskaitant ir COVID-19“, – pažymi D. Astašonoks.
Kita eksperto siūloma išeitis – reguliariai vėdinti patalpas. Taip, anot jo, iš kambarių bus pašalinamas anglies dvideginis, kuriuo virsta iškvepiamas deguonis. Priešingu atveju, tikina D. Astašonoks, gali sumažėti darbingumas, rastis galvos skausmas, sumažėti miego kokybė.
„Tik namus vėdinti būtina tinkamai. Geriausia tai daryti trumpai, bet intensyviai, bent triskart per dieną. Pavyzdžiui, po 10 minučių ryte, tada pietaujant ir, galiausiai, prieš miegą. Kokybiška oro cirkuliacija ypač svarbi ir dėl to, kad daugumos namuose langai yra plastikiniai. Todėl vertėtų pasirūpinti tinkamai įrengta vėdinimo sistema, nuolatos praverti orlaides“, – pataria ekspertas.
Sukuriame neįtikėtiną dulkių kiekį
Užsiminęs apie priežastis, lemiančias netinkamo patalpų mikroklimato susidarymą, D. Astašonoks atkreipia dėmesį ir į nuolatinį namų palydovą – dulkes. Jos, eksperto teigimu, atsiranda nuo odos, gyvūnų pleiskanų, augalų. Taip pat – plaukų ar maisto.
„Įdomu tai, kad vieno vidutinio žmogaus mirusios odos dalelės kas savaitę sukuria apie 10 g dulkių. Sudėjus šias dulkes su visomis, kurios atsiranda iš kitų šaltinių, turėsime tikrai nemažą jų kiekį. Todėl namus reiktų nuolatos valyti. Geriausia – tiek sausuoju, tiek šlapiuoju būdais. Drėgna šluoste turėtume valyti grindis, lentynas, baldus, o specialiomis priemonėmis – kompiuterius, kitą techniką. Tuomet sumažinsime dulkių erkučių, kurios sukelia įvairias alergijas, riziką“, – teigia pašnekovas.
Dėl to, pasak įmonės atstovo, minėtas patalpų vėdinimas yra toks aktualus. Tačiau jis užtikrina ne tik tinkamą dulkių bei anglies dvideginio pasišalinimą. D. Astašonoks pastebi – kuo aukščiau įrengti namų langai, tuo garantuojamas didesnis temperatūrų skirtumas bei efektyvesnis vėdinimo procesas.
