Maži nameliai stovi visur. Žiniasklaidoje daug apie juos rašyta, socialinėje žiniasklaidoje jie turi milijonus gerbėjų. Amerikoje tokie nameliai nesurašinėjami, bet po Didžiosios recesijos jie sparčiai išpopuliarėjo. Mažus namelius pradėjo gaminti Amerikoje, vėliau jie išpopuliarėjo Kanadoje, Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Maži nameliai siūlomi kaip alternatyva tradiciniams namams ir paskoloms. Bet pradėjus jais nuodugniau domėtis, išaiškėjo sudėtingų ir prieštaringų dalykų.
Kaip rašo straipsnio autorius, jis lankėsi mažų namelių festivaliuose, kalbino nemažai juose gyvenančių žmonių. „Tyrimas vedė mane per Ameriką, pradedant mažučiu tarp dviejų didelių namų įspaustu nameliu Steiteno saloje, baigiant bendruomene Floridoje, kurioje stovėjo daug ryškiai išdažytų mažų namukų“, – rašo jis.
Tyrimas atskleidė tris esminius dalykus:
1. Maži nameliai ir neaiški jų padėtis nekilnojamojo turto rinkoje
Apie 2000-uosius gimusių žmonių požiūris į namus komplikuotas. Dažnai jie nori namų, bet negali įsigyti būsto taip, kaip jų tėvai, taigi neretai vadinami nuomotojų karta.
Visi apie 2 000-uosius gimę mažų namelių savininkai sako, kad ateityje norėtų didesnio namo. Mažas namelis jiems – laikinas variantas, teikiantis galimybę taupyti. Kelios jaunos poros planavo keltis į didesnį namą, kai susilauks vaikų, o mažą namelį parduoti arba paversti svečių nameliu.
Žmonės laiko mažučius namus laikinu variantu, bet tai nereiškia, kad vėliau bus paprasta juos realizuoti. Jau nekalbant apie tai, kad dideliam namui reikia sutaupyti nemažą sumą, yra kita kliūtis – mažus namelius ne taip lengva parduoti, nes jie nuvertėja. Be to, jie neturi pamatų, taigi visada kyla klausimas dėl jų stovėjimo ilgalaikėje perspektyvoje.
2. Laikinumo pojūtis
Dažnai maži nameliai statomi yra ant ratų – taip siekiama apeiti minimalų būstą apibrėžiančius įstatymus. Bet dėl to tokių namelių gyventojai jaučiasi tarsi ne iki galo įsikūrę. Pamenu, gyvendamas mažame namelyje jausdavau, kad po manimi yra ratai, o kai šokdavau nuo laiptelių, vedančių į aukštai įtaisytą lovą, grindys visada sujudėdavo.
Vienas su partnere mažą vaiką auginantis mažo namelio Vašingtono valstijoje savininkas teigė: „Neatrodo, kad po mumis – žemė. Atrodo, lyg esame pakilę nuo žemės, nes po mumis – ratai. Ta nuolat primindavo neapibrėžtą mūsų padėtį.“
Dauguma kalbintų mažų namukų savininkų ateityje troško gyventi įprastame name. Viena jauna mergina už mokslams skirtus pinigus įsigijo mažą namelį ir dailiai jį įrengė, bet jautėsi taip nesaugiai, gyvendama ant ratų, kad ėmė ieškoti pirkėjų.
Tai rodo, kad vertėtų keisti taisykles ir leisti mažus namelius statyti ant pamatų. Pvz., Teksase, Spur mieste įstatymus jau pakoregavo, norėdami pritraukti daugiau mažų namelių savininkų, mažėjant miesto populiacijai.
Bet apskritai teisėsaugos aktai, susiję su mažais nameliais, tebėra komplikuoti, tiek JAV, tiek kitose šalyse, šis gyvenimo būdas turi įvairių apribojimų. Pvz., Britanijoje galimi nesutapimai su planavimo įstatymais, reikalaujantys, kad naujuose būstuose būtų daugiau nei viena miegamojo lova. O Bristolio miesto taryba atšaukė taisykles, leidusias statyti priemiesčio namo su terasa galiniame kieme mažą namelį – taip norėta užkirsti kelią namų pirkimo krizei.
3. Maži nameliai nėra mažų sąnaudų garantas
Dažnai akcentuojama, kad mažas namelis – taupesnis variantas. Iš tiesų mažam namui reikia mažiau energijos, statybinių medžiagų ir daugelio kt. dalykų nei dideliam namui. Tačiau kalbant apie mažesnį poveikį aplinkai, ne viskas taip paprasta ir vienareikšmiška, kaip teigia dalis gamintojų.
Buvo tokių namelių, kurių savininkai laikė viduje netelpančius daiktus išorėje pastatytose spintose. Viena pašnekovas pavadino tai tamsia mažo namelio paslaptimi, kita teigė norėjusi pasilikti daiktus iš anksčiau turėto namo, nes jų gali prireikti, jei ji nutartų įsigyti įprastą namą.
Apie pusė pašnekovų buvo gyvenimo be nereikalingų daiktų propaguotojai, t. y. įsigiję vieną naują daiktą, vieną seną atiduodavo. Viena amerikietė pasakojo turinti savotišką priklausomybę pigių daiktų tinklo „TK Maxx“ prekėms: „Kas kelis mėnesius prisiperku krūvą daiktų, tada grįžtu namo ir sprendžiu, ko iš jau turimų daiktų atsisakyti.“
Nors daugelis mažų namelių savininkų yra tikri entuziastai, dauguma negalvojo apie tvarumą, priešingai – jiems tai buvo laikinas sprendimas. Regis, nepakanka pakeisti vien namo dydžio, norint pakeisti mažuose nameliuose gyvenančių žmonių mentalitetą.
