„Iki šiol mažų butų neleido statyti ir projektuoti, nebuvo reikalingų teisės aktų. Dabar tai legalu ir vystytojams nereikia ieškoti kelių, kaip apeiti įvairius draudimus. Be to, ne visi gali pirkti naują ir erdvų būstą. Dažnai pirkėjas nusprendžia atsisakyti erdvaus senos statybos būsto vardan mažesnio naujo“, – aiškina „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Ekspertas pabrėžia, kad gana dažnai pirkėjai tokiame būste net neplanuoja gyventi. Juos perka kaip investiciją ir gyvenimo kokybė pačiam pirkėjui nerūpi. Kol kas nuomininkų užtenka ir šis verslo modelis sukasi toliau. Tuo pačiu didėja tokių butų skaičius naujuose projektuose.

Tačiau tokie butai suka ir kainų spiralę. Skaičiuojant kvadratiniais metrais, jie visada brangesni nei tokios pat kategorijos dideli butai, dažnai netgi parduodami tame pačiame name. Kuo daugiau tokių butų, tuo didesnis rinkos vidurkis.

Sąlyginai pigūs

„Mažų butų bumas kilo dėl dviejų priežasčių. Pirma – žmonėms dažnai nereikia didelių butų, kur yra kambariai vaikams, miegamieji, nes žmonės gyvena po vieną ar du. Kita priežastis kaina. Mažas butas sąlyginai pigesnis už didelį. Tiesiog dėl jo mažumo bendra pinigų suma mažesnė nei perkant didelį“, – aiškina „Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas.

Įdomi dalis ta, kad maži butai teoriškai didina ir vidutinę kainą, nes jie pigūs tik sąlyginai. Skaičiuojant kiek kainuoja vienas kvadratinis metras, dideliame bute už šį ploto vienetą reikės mokėti mažiau.

Pasak M. Vanago, tai natūralu, nes pastatyti du mažus 25 kvadratinių metrų butus kainuoja daugiau nei vieną 50 kvadratinių metrų butą. Tiesiog papildomas santechnikos mazgas, daugiau langų, durų, privalomai priskiriama automobilio parkavimo vieta, kuri vystytojui paprastai nuostolinga arba parduodama už savikainą.

Mindaugas Vanagas

Pavojaus nemato

„Maži butai tai atskiras segmentas. Jų statoma pakankamai daug. Jie skirti jauniems žmonėms. Pilaitėje statome kotedžus ir matome, kad juos perka žmonės, kurie nebetelpa mažame būste. Dabar lietuviai nebe taip prisiriša prie savo nekilnojamojo turto kaip anksčiau“, – apie pokyčius aiškina M. Vanagas.

Ekspertai kol kas pavojų nemato.

„Investuotojams kol kas maži butai patrauklūs ir atsiperka. Kaip jiems seksis toliau priklauso nuo įvairių aplinkybių, kurios nuo mūsų nepriklauso“, – pasakoja S. Vagonis.

Kiek tokie butai bus paklausūs priklauso nuo to, kokia bus vidinė ir išorinė migracija. Tokiame būste gyvena jaunimas, poros be vaikų, kuriems nereikia didelio komforto, poros, imigrantai, pradedantys kurti savo gyvenimą Vilniuje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (57)