Deklaruojama, kad taip bus padedama jaunoms šeimoms.
Stabdo investuotojus
Andrius Palionis, vienas iš NT mokesčio kartelės mažinimo iniciatorių, įstatymo lydinčiajame rašte rašo:
„Pastaraisiais metais neproporcingai darbo užmokesčio didėjimui auganti nekilnojamojo turto kaina skatina didelės investicinės grąžos iš nekilnojamojo turto lūkesčius, skatina investicijas į nekilnojamąjį turtą ir tuo pat metu nepagrįstai didina nekilnojamojo turto kainą.
NT mokesčio įstatymo projektu siekiama sumažinti maksimalią neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertę ir tokiu būdu skatinti atsakingas ir tinkamai pasvertas fizinių asmenų investicijas į nekilnojamąjį turtą, įsigyjamą tikintis investicinės grąžos.
Maksimalios neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertės sumažinimas sumažins fizinių asmenų nekilnojamojo turto įsigijimą investiciniais tikslais, apribos nekilnojamojo turto kainų kilimą, galimo nekilnojamojo turto „burbulo“ formavimąsi.
Tokiu būdu sudarant galimybę įsigyti pirmąjį ar vienintelį nekilnojamąjį turtą mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, jaunoms šeimoms. Įsigaliojus NT mokesčio įstatymo projektui į biudžetą būtų surenkamos papildomos pajamos.“
Tik mokesčių didinimas
Ekonomistai tokį planą vadina tiesiog mokestinės naštos didinimu, nes valstybė mainais neduoda nieko.
„Kai gyventojams buvo įvestas nekilnojamojo turto mokestis, visi suprato, kad tik laiko klausimas, kada šis mokestis taps visuotiniu“, – sako SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda ir pabrėžia, kad neverta kalbėti apie kiekvieną atskirą mokestį.
G. Nausėda sako, kad jei tai tik eilinis mokesčių naštos padidinimas, ir tuo pačiu nebus mažinami kiti tą patį sluoksnį liečiantys mokesčiai, tai tik bendros naštos padidinimas.
„Valstybės išlaidos auga, o valdžia išlaidų didėjimą mums šitą augimą permeta didindama mokesčius. Tai galime palyginti su privačiu verslu, kai augančios kainos pateisinamos didėjančiu darbo užmokesčiu. Taip ir politikai, kurie nesuvaldo savo išlaidų, jas permeta mums. Taip neturėtų būti“, – sako ekonomistas.
„Kada nors nekilnojamojo turto mokestį mokės visi, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tačiau tam, kad būtų visiškas teisingumas, pati valstybė, skirtingai nei dabar, neturi būti atleista nuo NT mokesčio“, – sako Arvydas Avulis, "Hanner" valdybos pirmininkas.
Verslininkas piktinasi, kad valstybė, disponuodama 28 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, nieko nemoka ir jį valdo neefektyviai. Tačiau vietoj to apmokestina dalį gyventojų, turinčių šiek tiek brangesnį turtą.
Jaunoms šeimoms nepadės
A. Avulis sako, kad norint sustabdyti nekilnojamojo turto kainų augimą ir palengvinti jo įsigijimą reikia ne kelti mokesčius, o tiesiog keisti sąlygas.
Pavyzdžiui, Londono valdžia skatina pasiūlą ir lengvina šios srities investicijas, mažina reikalavimus, greičiau išduoda statybų leidimus.
Rumunijoje, jei pirmą būstą, kainuojantį iki 100 tūkst. eurų, perka jauna šeima, PVM tokiam būstui tik 5 proc. Tai reali parama.
„Tokiu pat keliu reikia eiti ir Lietuvoje – turi augti pasiūla. Kuo daugiau statys, tuo bus didesnė konkurencija. Mokesčių padidinimas būsto įsigijimo nepalengvins“, – dėsto A. Avulis.
150 tūkst. eurų „Hanner“ vadovo vertinimu, tai iki 10 proc. rinkos didmiesčiuose. Parindinis pirkinys Vilniuje šiandien 2 kambarių butas, kainuojantis 70–80 tūkst. eurų. Tokių objektų parduodama daugiau kaip pusė.
„Su jaunom šeimom šie mokesčiai neturi nieko bendra, tačiau tai gali paliesti žmones, kurie turi individualius gyvenamuosius namus Vilniaus priemesčiuose. Tiesiog bus apmokestintas vienas iš rinkos segmentų“, – aiškina A. Avulis ir sako, kad jei politikai nori kelti mokesčius, galėtų ne laiks nuo laiko juos padidinti, o tiesiog paskelbti, kad per keletą metų NT mokesčio kartelė bus nuolat mažinama, kol pasieks vieną ar kitą lygį.
