Perka ir neadekvačiomis kainomis
Dar vasaros pradžioje „Inreal“ grupės pardavimų projektų vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė „Delfi“ sakė, kad pavasarį ėmė ryškėti nauja pirkėjų aktyvumo tendencija. Per gegužę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nupirkta apie 20 proc. daugiau naujų butų nei balandį, tačiau atšaukta net 2 kartus daugiau. Vieninteliame uostamiestyje nebuvo atšaukta nė vieno sandorio. Klaipėdoje buvo parduota 13 naujų butų – tiek pat kiek ir šių metų balandį. Lyginant su 2019-ųjų geguže, – 4 kartus mažiau.
Pašnekovė pažymėjo, kad iki šiol penkerius metus Lietuvos pajūryje gegužės mėnesį buvo sudaroma vidutiniškai apie 20 naujos statybos būsto sandorių. Šiais metais jų fiksuota daugiau nei dvigubai – 55.
Šiandien galima dar detaliau įvertinti NT tendencijas pajūryje. NT brokeris Palangoje Ignas Tiškus „Delfi TV“ laidoje „Delfi Rytas“ sakė, kad pajūryje būsto dairėsi ir toliau dairosi įvairaus NT segmento pirkėjai, todėl naują šeimininką randa ir pigesnis, ir brangesnis, ir labai brangus NT.
„Kadangi turime įvairaus segmento pirkėjų, tai domina praktiškai viskas. Viskas, kas yra adekvačiomis kainomis, ir yra pirkėjų, kurie perka neadekvačiomis kainomis“, – laidoje sakė NT brokeris.
I. Tiškus tęsė, kad Palangoje esatis NT yra prabangos prekė. Todėl ir pirkėjų reikalavimai būstui kurorte yra visiškai kitokie nei įprastai.
„Dažnai tai būna emocinis pirkinys, tai nėra pirkinys, kuris yra analizuojamas kelerius metus, nes jame reikės gyventi dešimt metų, pajūryje žmonės perka paprasčiau. Jie perka užmerkę akis galbūt kažkokiems trūkumams“, – pažymėjo pašnekovas.
Šlavė vietiniai lietuviai
Anot NT brokerio, NT kainos Palangoje taip pat labais skirtingos tačiau ir pigus, ir labai brangus turtas randa savo pirkėją.
„Skelbime, toje pačioje kategorijoje, tame pačiame segmente yra penki butai ir vieno iš jų kaina yra kur kas didesnė. Tie keturi butai nuperkami, o vienas, kurio kaina aukštesnė, lieka, tačiau galų gale ir jis atranda savo pirkėją. <...> Tvarkingas vieno kambario butas Palangoje kainuoja nuo 70 tūkst. eurų, apie centrinę dalį kalbant. Bet pasirinkimo nėra daug, žmonės ruošiasi ateinančiam vasaros sezonui, per pirmąjį karantiną ruošėsi antrajam karantinui, tai stengėsi jau sau nusipirkti būstą su kiemu, didesne terasa, kad turėtų, kur leisti laiką. Kalbant apie brangesnius pirkinius, turėjome sklypų, kurie kainavo ir 1 ir 2 mln. eurų“, – kainas įvardijo pašnekovas.
Pasak I. Tiškaus, negalima paneigti, kad dalį NT pajūryje nupirko ir emigrantai. Tačiau, anot pašnekovo, tokios tendencijos pastebimos kasmet. Be to, šiemet didžiąją dalį būstų ir sklypų Vakarų Lietuvoje pirko lietuviai, turintys santaupų ir norintys jas investuoti.
„Emigrantai grįžta kiekvieną vasarą, lietuviai tikrai mėgsta investuoti į NT. Gegužės-balandžio mėnesiais pradeda dairytis į projektus, kurie jau yra baigiami, ir kuriuos jau galima „įdarbinti“ vasarą. Tad neišskirčiau, kad emigrantai daugiau būstų išpirko. Mano nuomone, pagrindinis pirkėjas buvo vietinis lietuvis, kuris atidėliojo savo pirkinius, turėjo grynųjų pinigų ir svarstė, ką su jais daryti. Tai dabar daugelis žmonių nelinkę žmonės laikyti pinigų sąskaitoje, jie daugiau linkę pirkti NT“, – sakė NT brokeris.
Palanga nušluostė nosį
Kalbant apie dar likusią būstų pasiūlą Palangoje, pasak I. Tiškaus, šiuo metu jaučiamas parduodamo NT deficitas. Tačiau vystytojai nesnaudžia ir vysto naujų projektų.
„Šiais metais Palanga nušluostė nosį visai Lietuvai. Daug žmonių pamatė, kad Palanga per daug metų išgražėjo. Žmonės, kurie važiavo į Nidą, Juodkrantę, jie apeidavo Palangą dėl Basanavičiaus gatvės, nes įsivaizdavo, kad visa Palanga yra Basanavičiaus gatvė, bet netilpę Neringoje šią vasarą apsilankė Palangoje ir suprato, kad Basanavičiaus gatvė yra tik viena gatvė, kaip ir visuose dideliuose kurortuose, kad tai yra gatvė, kurią galima aplenkti“, – tikino pašnekovas.
Plačiau apie NT pajūryje žiūrėkite laidoje „Delfi Rytas“.
