Savo pristatyme S. Gentvilas pabrėžė, kad mūsų šalyje nuosavo būsto rodikliai yra aukšti. Tačiau daug esama ir NT, kuris yra senos statybos, prastos būklės, nerenovuotas ir mažo energinio efektyvumo. Taip yra todėl kad vis dar daug žmonių neišgali pagerinti savo būsto. Taip S. Gentvilas pripažįsta, kad paramos būsto įsigijimui yra skiriama per mažai: vos 3 proc. visų būstų, įsigyjamų su paskola, yra perkami gavus valstybės paramą pirmajam būstui. Aplinkos ministras pabrėžia, kad Lietuvoje per mažai prieinamo nuomojamo būsto, vis dar didelis nuomos rinkos šešėlis.
„Trūksta ir strateginio požiūrio į būsto problemas“, – sako S. Gentvilas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, pasak aplinkos ministro, Lietuvą mato kaip šalį, kurioje labiausiai kilo būsto kainos, šalį su bene mažiausiu socialinio būsto fondu, bet su didžiausiu privataus būsto fondu. Lietuvoje, pasak EBPO, yra maža finansinė galia sumokėti už šildymą, o būstai yra gana žemos energinės klasės.
Nori parengti būsto prieinamumo gerinimo strategiją
Norėdama spręsti būsto įperkamumo ir politikos problemas, Aplinkos ministerija, pasak S. Gentvilo, planuoja parengti būsto prieinamumo gerinimo strategiją. NT konferencijoje aplinkos ministras pristatė dalį vizijos, kaip turėtų atrodyti būsto rinka Lietuvoje.
Pirmiausia – palengvinti būsto nuosavybę. Tam gali būti taikomos kelios priemonės. Nuosavybės išsimokėjimo modelio normavimas. Kitaip tariant, S. Gentvilo teigimu, reiktų normuoti „Rent to by“ (išperkamosios nuomos) modelį Lietuvoje. Taip pat paramą būstui įsigyti perorientuoti iš periferijos į neįperkamus miestus. Kita užduotis – padėti pirkėjams įsigyti turtą neišmokant kredito.
Tačiau daugiausiai dėmesio, anot S. Gentvilo, reiktų skirti nuomos rinkos Lietuvoje plėtimui. Planuojama parengti įrankius ilgalaikio nuomininko apsaugai, kad nuomininkas, kuris būstą ketina nuomotis ilgai, jaustųsi saugus. Taip pat atrasti galimybių privatų nuomojamą būstą išpirkti. Nuomojamo būsto rinką plėsti, pasak S. Gentvilo, gali padėti ir mokestinės bei techninio normavimo paskatos.
Konferencijoje aplinkos ministras taip pat užsimena, kad būsto įperkamumą gali gerinti galima suteikiant daugiau galimybių pačiai savivaldai. Pavyzdžiui, daugiau galimybių savivaldybėms kurti privačios-viešos partnerystės principu su NT vystytojais, prisiimant papildomus finansinius įsipareigojimu. Taip pat suteikti naujų finansinių instrumentų savivaldybių Prieinamo būsto fondui,pasitelkiant komercinius bankus.
NT vystytojai laukia bendradarbiavimo
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad būsto politikos Lietuvoje klausimus Aplinkos ministerija sprendžia jau nuo praėjusių metų birželio, kai NT ėmė brangti ir gyventojai pradėjo kelti klausimus, kur ir kaip gyventi. Nuomojamojo būsto trūksta, o įpirkti nuosavą tapo labai sudėtinga. Taip pat spręsti būsto klausimus privertė jau minėtos EBPO tarybos pranešimas.
„Birželio mėnesį ministras jau sakė, kad EBPO taryba, kuri analizavo būsto rinką, atkreipė dėmesį, kad pas mus yra per mažai legalios, valdomos nuomos. Jis jau tada sakė, kad bus pasiūlymai, teisės aktai, paskatos ir pan. Kol kas didelių veiksmų iš ministerijos nėra. Yra tam tikras tarpinstitucinis bendravimas ieškant sprendimų nuomos rinkai plėsti. Tai yra tema, kuri yra verslui ir tai neišvengiama, nes visame pasaulyje nuoma sudaro labai ženklią būsto fondo dalį, pas mus jos daug mažiau“, – pabrėžia pašnekovas.
Jo teigimu, šiuo metu NT rinkos dalyviai jau kuria nuomos fondą, Vilniuje yra 4000 verslo valdomų ir nuomojamų vienetų būstų ir jo daugės. Tačiau čia gali prisidėti ir valstybė, kad procesai būtų greitesni.
„Kaip valstybė gali prisidėti, tai ji turi skatinti verslą statyti būstus nuomai per įvairias priemones, paskatas, kurios neiškreiptų rinkos pirmiausia, bet kurios paskatintų pasiūlos didinimą. Pavyzdžiui, reglamentavimo paprastinamas, nes būstas nuomai ir būstas gyvenimui nėra visiškai tapatus. Kai žmogus būstą nuomojasi ir žino, kad tai darys ne visą gyvenimą, jam galbūt ne taip aktualūs želdynų reikalavimai, parkavimas ir pan. Kitas modelis yra vieša-privati partnerystė, ką ministerija daro su kariniais miesteliais. Kai valstybė ar savivaldybė užsako tikslinių būsto projektų, tarkime, plėtrą mieste. Miestas pastato, valdo juos, o savivaldybės suteikia žemę. Tokį projektą galima skirti tik nuomai ir numatyti, kas ten gali nuomotis būstą, tai pavyzdžiui, jaunos šeimos, jauni profesionalai ar pan., leisti jiems tą būstą nuomotis pigiau. Tai yra planavimas, paskata partnerystės, pasiūlos didinimas visomis formomis dirbant ir girdint vieniems kitus“, – idėjomis dalijasi M. Statulevičius.
Jis sako, kad tikimasi, jog jau greitai visi ministerijos planai nuguls teisės aktuose: „Idėjos pristatytos, jos jau yra nuo birželio, tai tikimės, kad planai atsigultų ir teisės aktuose, nes kol kas NT rinkai yra nemažai ribojimų, reikalavimų būsto plėtrai, tad jei norime paskatų, turėtume imtis veiksmų“.
