2023-ieji – pirkėjo rinka
„Tai buvo prisitaikymo metai“, – laidoje „Keturios sienos“ sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Grįždamas į šių metų pradžią, pašnekovas prisimena vystytojų lūkesčius ir planus 2023-iesiems. Anot M. Statulevičiaus, vieni plėtotojai planavo lėtinti vystymo tempą ir stebėti NT rinkos situaciją, kiti – statyti, kiek yra numatę.
„Realų šių metų investicijų rezultatą mes pamatysime turbūt kitais ir dar kitais metais, tačiau, įvertinant visas ekonomines aplinkybes, gyventojų lūkesčius, kurie NT rinką veikia labai stipriai, gyvenome neblogai. Tikimės, kad kitais metais ir plėtotojai, ir potencialūs būsto pirkėjai gyvens dar geriau“, – komentuoja vystytojų atstovas.
Pirkėjams šie metai taip pat nebuvo rožėmis kloti. Nors jau nuo metų pradžios buvo galima justi, kad NT rinka iš pardavėjo virsta pirkėjo – lengviau ir paprasčiau derėtis dėl būsto kainos ir sąlygų, NT įperkamumas tapo prasčiausias nuo 2010 metų. „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas teigia, kad yra tikimybė, jog pirkėjo rinka tęsis ir kitų metų pradžioje.
„Pirkėjas teoriškai turi galimybes derėtis, bet nepamirškime, kad brango statybos, atsirado nemažai naujų reikalavimų ir visa tai riboja,kiek vystytojas gali mažinti kainą. Žinoma, pagal galimybes kažkokios akcijos pirkėjams yra siūlomos ir tai lėmė, kad rinka yra, bent jau teoriškai, pirkėjo pusėje“, – pažymi NT analitikas.
Dėl palūkanų keitimo – nežinia
Ir gyventojai, ir vystytojai tikisi, kad kiti metai NT rinkai bus geresni. Pagrindiniai veiksniai, kurie iš esmės gali pakeisti situaciją būsto rinkoje yra palūkanų normų dydžiai ir jau minėtas būsto įperkamumas. Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė laidoje „Keturios sienos“ pabrėžia, kad pozityvių ženklų dėl kitų metų yra.
„Pirmiausia, kalbama apie tai, kad ir toliau kils darbo užmokestis Lietuvoje. Šių metų biudžete yra „įkaltų“ svarbių kuoliukų, kurie programuoja tolimesnį atlyginimų augimą viešajame sektoriuje, taip pat minimalios mėnesinės algos pakėlimas yra svarbus veiksnys, gerinantis gyventojų perkamąją galią. Kita vertus, ir infliacija, kuri buvo labai svarbus ir viską keičiantis veiksnys pastaruoju metu atsitraukė. Matome, kad ji jau yra nuslopusi iki 2 proc. ir tau jau yra normalus lygis. Tikėtina, kad toliau stebėsime netgi kažkokį kainų kritimą ir tai taip pat prisidės prie geresnės gyventojų perkamosios galios“, – komentuoja ekonomistė.
Ji tęsia, kad kalbant apie palūkanų normų keitimą, minčių yra įvairių: nepaisant to, jog ateities sandoriai rodo, kad rinkos tikisi Euribor sumažėjimo pavasarį, akademiniai ekonomistai nesitiki, kad palūkanų normos bus mažinamos iki metų vidurio.
„Tai vertinimų yra labai įvairių ir viskas, akivaizdu, priklausys nuo euro zonos ekonominės raidos, infliacinio šleifo, kuris pareiškia paslaugų sektoriuje. Jeigu infliacijos nebebus, tai ECB neturės poreikio laikyti aukštas palūkanas“, – pažymi I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau LNTPA prezidentas M. Statulevičius sako, kad NT rinka yra inertiška ir netgi pavasarį priimti pozityvūs sprendimai dėl palūkanų mažinimo iškart rezultato neduos.
„Tikėtina, kad teigiamus pokyčius NT rinka pajus po ketvirčio ar pusmečio. Tačiau labai svarbu, kad pozityvūs ECB sprendimai suformuotų jau teigiamus gyventojų lūkesčius ir jie pradėtų planuoti įsigyti būstą, galbūt jau pradėtų jo ieškoti“, – paaiškina jis.
Maža to, pasak pašnekovo, nors darbo užmokesčio kėlimas gyventojams yra teigiama naujiena, NT vystytojams didelę dalį projektų plėtojimų kaštų sudaro būtent atlyginimai.
„Negana to, šalia atlyginimų augimo, ateina valstybė, kuri sako, kad dabar yra laikas pakalbėti apie aukštą kokybę, didesnius reikalavimus ir pan., ir visa tai vystytojui skamba kaip papildomi kaštai. <...> Paėmus visą puokštę naujų reikalavimų ir išlaidų, nėra galimybių kalbėti apie kažkokį kainų mažinimą, viskas daugiau veda link kaštų augimo“, – tikina M. Statulevičius.
Pozityvių ženklų yra
NT analitikas T. S. Kvainickas, paklaustas, ar kitų metų NT rinkoje mato pozityvumo, teigia, kad taip, tačiau jį pavadintų santūriu. Pašnekovo teigimu, jeigu iš tiesų mažės paskolų palūkanos, kils atlyginimai, tokiu atveju pavyks pasiekti geresnius būsto įperkamumo rodiklius ir NT rinka taps aktyvesnė.
„Kitais metais turbūt dar neparduosime po 1000 butų per mėnesį, bet tendenciją matysime, kad padėties gerės. Yra pozityvumo, jis santūrus, bet jo yra“, – akcentuoja pašnekovas.
Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad kitų metų NT rinka atspindės vartotojų lūkesčius ir galimybes.
„Iš šiandienos turimų indikacijų – mažėjančios infliacijos, prognozių, kad kils atlyginimai toliau, iš to, kad jau ir ekonomika po pauzės turėtų imti augti sparčiau, galima tikėtis, kad antroje metų pusėje aktyvumas turėtų atsitiesti. Optimizmo ženklų galėtume laukti antroje metų pusėje“, – sako pašnekovė.
Tuo tarpu M. Statulevičius priduria, kad ta, jog NT rinka atsigautų, reikia ir valstybės įsitraukimo.
„Kad aktyvumo rinkoje būtų daugiau, reikėtų visiems pasistengti – ir vystytojams būti aktyvesniems, išradingesniems, ir mūsų valstybei, kuri būstą turėtų vertini galbūt net kaip nacionalinio saugumo klausimą, kad žmonės liktų Lietuvoje ir mokėtų čia mokesčius. Pasistengti reiktų ir pirkėjams, kurie turėtų rasti drąsos pateisinti tuos pozityvius lūkesčius ir pasitikėti tuo, kas bus statoma“, – tikina LNTPA prezidentas.
