Būsto vertė augo
„Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras pranešime, platintame žiniasklaidai, teigia, kad nors šiuo metu smarkiai išaugusios kainos sulėtino nekilnojamojo turto rinkos tempą sostinėje, sandorių esą sudaroma kiek mažiau nei iki karo Ukrainoje ar prasidėjus infliacijai.
„Panaši situacija buvo ir 2014 metais. Tų metų pabaigoje Vilniuje buvo fiksuotas 15 proc. NT kainų šuolis, nors kainos krito 2015 metais, tačiau jau kitais metais jos pranoko ir 2014 metus – pasistiebė dar daugiau nei 4 proc.“, – atkreipia dėmesį R. Pleteras.
Anot jo, nors NT rinką bandoma gretinti su „amerikietiškais kalneliais“ dėl turto kreivės šokinėjimo ir kainų stabilizavimosi, NT kainos sostinėje niekada negrįžo į pirmines ir kryptingai augo visus dešimt metų.
„Tai reiškia, kad gyventojų įsigytas turtas su kiekvienais metais įgauna vis didesnę vertę net ir tuomet, jei jis buvo nupirktas prie didžiausių kainų. Tad investicijos į nekilnojamą turtą atsiperka ne po 10, bet jau po kelių metų ir su atitinkama grąža, jei toks turtas būna realizuotas antrinėje rinkoje“, – sako jis.
R. Pleteras primena, kad 2014 metais, kai buvo fiksuotas didelis kainų šuolis – kiti metai rinką atšaldė vos tik 5,6 proc., o jau 2016 metais nekilnojamojo turto kainos sostinėje vėl išsaugo 9,7 proc.
„Net tada NT pirkę brangiau, po dviejų metų ne tik susigrąžino investiciją, bet ir išlošė iš jo vertės apie 5 procentus per metus. Per 13 metų Vilniaus būstų kainos buvo kritusios vos du kartus, tačiau ne žymiai. 2013 metais kainos krito 5,6 proc. ir po didelio 2014 metų kainų šuolio – 2015 jos sumažėjo tik 5,3 proc., bet labai greitai atsistatė į ankstesnę padėtį ir vėliau šovė į viršų“, – teigia R. Pleteras.
Kalbėdamas apie pastaruosius daugiau nei 10 metų NT rinkoje, jis pabrėžia, kad beveik kiekvienais metais kainos augo, tik kartais keliais procentais, o kartais – tas šuolis buvo daug didesnis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2010 metais Vilniaus naujos statybos būsto kainos augo 5,6 proc., 2011 m. + 4,8 proc., 2012 m. + 8,4 proc., krito vos 5,6 proc. 2013-ais, o 2014 – jau kilo +15,3 proc., 2015 vėl krito 5,3 proc., o nuo 2016 augo +9,7 proc. ir išlaikė augimą iki pat šių metų. 2017 m. būsto kainos sostinėje kilo + 5,1 proc., 2018 m. + 3,9 proc., 2019 m. + 4,6 proc. NT kainos sostinėje augo + 6,8 proc. ir įvedus karantiną 2020 metais, o po pandemijos – 2021 metais šoktelėjo net + 18,4 proc. Registrų centro duomenimis, net ir stipriai šoktelėjus NT kainoms į viršų Vilniuje, vien 2020 metais buvo įregistruota 4762 naujų būstų pirkimo sandorių, 2021 metais joms pakilus dar + 18 proc., pirminėje rinkoje buvo parduota panašus NT skaičius – 4759 butai.
Anot R.Pletero, nuolat augantys gyventojų atlyginimai, gerėjanti ekonominė padėtis šalyje bei palankesnės skolinimosi sąlygos ateityje ir toliau bus esminiai faktoriai, tiesiogiai atsiliepiantys NT rinkos pokyčiams.
„Santaupų laikymas esant didesnei infliacijai yra nuostolingas, tuo tarpu investavimas į nekilnojamą turtą jas apsaugo bei kartu gali tapti pasyviomis pajamomis. Esu linkęs manyti, kad kažkokių esminių permainų tikrai nebus, rinka taps tvaresnė, o vystytojai turės daugiau dėmesio skirti darbui su klientais, projektų originalumui, jų koncepcijai, kokybiniam išpildymui“, – sako jis.
Ko laukti kitąmet?
Delfi jau rašė, kad kitais metais NT rinka žada daugiau pozityvių ženklų. Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė laidoje „Keturios sienos“ pabrėžė, kad aktyvumas būsto rinkoje ir butų kainų pokyčiai priklausys nuo kelių veiksnių.
„Pirmiausia, kalbama apie tai, kad ir toliau kils darbo užmokestis Lietuvoje. Šių metų biudžete yra „įkaltų“ svarbių kuoliukų, kurie programuoja tolimesnį atlyginimų augimą viešajame sektoriuje, taip pat minimalios mėnesinės algos pakėlimas yra svarbus veiksnys, gerinantis gyventojų perkamąją galią. Kita vertus, ir infliacija, kuri buvo labai svarbus ir viską keičiantis veiksnys pastaruoju metu atsitraukė. Matome, kad ji jau yra nuslopusi iki 2 proc. ir tau jau yra normalus lygis. Tikėtina, kad toliau stebėsime netgi kažkokį kainų kritimą ir tai taip pat prisidės prie geresnės gyventojų perkamosios galios“, – komentavo ekonomistė.
Ji tęsė, kad kalbant apie palūkanų normų keitimą, minčių yra įvairių: nepaisant to, jog ateities sandoriai rodo, kad rinkos tikisi Euribor sumažėjimo pavasarį, akademiniai ekonomistai nesitiki, kad palūkanų normos bus mažinamos iki metų vidurio.
„Tai vertinimų yra labai įvairių ir viskas, akivaizdu, priklausys nuo euro zonos ekonominės raidos, infliacinio šleifo, kuris pareiškia paslaugų sektoriuje. Jeigu infliacijos nebebus, tai ECB neturės poreikio laikyti aukštas palūkanas“, – pažymėjo I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sakė, kad NT rinka yra inertiška ir netgi pavasarį priimti pozityvūs sprendimai dėl palūkanų mažinimo iškart rezultato neduos.
„Tikėtina, kad teigiamus pokyčius NT rinka pajus po ketvirčio ar pusmečio. Tačiau labai svarbu, kad pozityvūs ECB sprendimai suformuotų jau teigiamus gyventojų lūkesčius ir jie pradėtų planuoti įsigyti būstą, galbūt jau pradėtų jo ieškoti“, – paaiškino jis.
Maža to, pasak pašnekovo, nors darbo užmokesčio kėlimas gyventojams yra teigiama naujiena, NT vystytojams didelę dalį projektų plėtojimų kaštų sudaro būtent atlyginimai.
„Negana to, šalia atlyginimų augimo, ateina valstybė, kuri sako, kad dabar yra laikas pakalbėti apie aukštą kokybę, didesnius reikalavimus ir pan., ir visa tai vystytojui skamba kaip papildomi kaštai. <...> Paėmus visą puokštę naujų reikalavimų ir išlaidų, nėra galimybių kalbėti apie kažkokį kainų mažinimą, viskas daugiau veda link kaštų augimo“, – tikino M. Statulevičius.
Daugiau skaitykite ČIA.
