Būsto rinkimosi prioritetai
Visada buvo žinoma, kad vienas pagrindinių prioritetų, renkantis būstą, yra vieta. Tačiau šiandien, kai NT kainos yra rekordiškai aukštos, jo įperkamumas prastas, žmonių sprendimas įsigyti paprastai yra gerai apgalvotas, ir būsto įsigijimo prioritetai ėmė skirtis. Pavyzdžiui, „Luminor“ bankas praneša, kad Vilniuje daugiausia butų įsigyta prestižinėse vietose arčiau miesto centro, tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje klientai būstą rinkosi arčiau pagrindinių miesto arterijų.
„Atrodo, kad būsto pirkėjai Vilniuje prioritetą teikia miesto dalies prestižui, tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje jiems svarbiau patogus susiekimas ir galimybė greitai pasiekti svarbiausias miesto dalis. Sakyčiau, kad vilniečiai pirkdami nekilnojamąjį turtą galvoja ir apie galimą jo likvidumą ateityje, o kitų miestų gyventojai į būstą žvelgia labiau iš praktinės pusės“, – sako banko būsto paskolos produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.
Pasak jos, namų ir butų pardavimo proporcijos šiemet liko panašios kaip ir anksčiau – vienam įsigytam namui tenka 3 butai.
Sostinėje daugiausia būsto pirkimo sandorių minėtas bankas finansavo Paupyje, Senamiesčio Šv. Stepono gatvėje, Kalnėnuose ir Žirmūnuose. Kaune daugiausia būstų nupirkta V. Krėvės gatvėje, Taikos ir Šiaurės prospektuose, o Klaipėdoje – Taikos ir Baltijos prospektuose.
„Matant statistiką galima daryti išvadą, kad nekilnojamojo turto rinkoje nerimo yra, tačiau jis nevirsta sąstingiu. Akivaizdu, kad, būsto pasiūla šiuo metu padidėjusi, todėl pirkėjui šiuo metu lengviau nei, tarkime, prieš metus. Kita vertus, mūsų klientų statistika rodo aiškius geografinius prioritetus – didžiuosius Lietuvos miestus ir juos supančius rajonus. Neapibrėžtumo laikotarpiui tęsiantis, ši tendencija gali užsilikti ir ilgiau“, – svarstė Ž. Rakauskaitė.
Ieško pramogų, žalių erdvių
Tuo tarpu nekilnojamojo turto bendrovė „Darnu Group“ neseniai platino informaciją, kad atliko tyrimą, kurio metu domėjosi, ką šiandien būsto pirkėjai laiko kokybišku gyvenimu, koks būstas atitinka jų poreikius. Tyrimu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kaip vilniečiai vertina savo gyvenamąją aplinką, ir įvardinti esmines sritis, kurias reikia tobulinti.
Tyrimas atskleidė, kad nepaisant dažnai linksniuojamų Vilniaus susisiekimo problemų, šį gyvenimo kokybės aspektą gyventojai vertina geriausiai – vidutiniškai 7,4 balo iš 10. Prasčiausiai iš tirtų aspektų vilniečiai vertina paslaugų pasiūlą – tik 6,3 balo. Saugumą Vilniaus gyventojai vertina 6,9 balo, švarą ir tvarką mieste – 6,7 balo, o žaliąsias ir laisvalaikio erdves – 6,6 balo iš 10.
Tyrimo duomenys patvirtino, kad 93 proc. vilniečių gyvenimo kokybei svarbios aplink jų rajoną esančios žaliosios ir laisvalaikio erdvės, tačiau tik mažiau kaip pusė apklaustųjų (41 proc.) teigia, kad šalia jų gyvenamosios vietos tokių erdvių būklė pagerėjo.
Pasak miestiečių, šalia jų gyvenamosios vietos yra pakankamai parkų (7,3 balo iš 10) ir kitų žaliųjų erdvių (7,1). Tačiau jie itin pasigenda kultūros ir meno objektų (4,9) vandens telkinių (5,4) bei suformuotų erdvių bendravimui su kaimynais, tokių kaip suoliukai ar laužavietės (5,9).
Tyrimas atskleidė, kad opiausia Vilniuje vyraujanti problema, daranti įtaką gyvenimo kokybei ir būsto pasirinkimui, yra viešųjų ir privačiųjų paslaugų pasiūla. Vos mažiau nei trečdalis (31 proc.) respondentų teigia, kad situacija šuo aspektu gerėja, o beveik 60 proc. apklaustųjų mano, kad ji nepakito.
Labiausiai vilniečiams šalia jų gyvenamosios vietos trūksta pramogų erdvių (5,3 balo iš 10), galimybių lankyti įvairius būrelius (6) ar užsiimti kita ikimokykline arba popamokine veikla (6,1). Nepaisant to, prekybos vietų ir komercinių paslaugų pasiūla vertinama pakankamai gerai – atitinkamai 7,6 ir 7,2 balo.
„Ranka pasiekiama paslaugų įvairovė yra bene esminė kokybiško gyvenimo mieste sąlyga, kuri daro įtaką ne tik patogiai kiekvieno mūsų kasdienybei, bet sprendžia ir susisiekimo, taršos problemas, padeda taupyti laiką. Kartu tai užtikrina miesto bei atskirų jo dalių – rajonų – gyvybingumą, neleidžia jiems ištuštėti po darbo valandų ar savaitgaliais. Todėl siekiant gerinti šią padėtį mieste, būtina vengti ydingos plėtros praktikos, kuomet konkrečioje teritorijoje statomi pavieniai daugiabučiai, negalvojant apie bendrą aplinkinę infrastruktūrą ir jos kuriamą vertę žmogui“, – sakė NT bendrovės generalinė direktorė S. Survilaitė-Mekionienė.
Energinis efektyvumas – vienas pagrindinių prioritetų
Pagal kokius dar prioritetus pirkėjai renkasi būstą? Pagal energinį efektyvumą. „Swedbank“ šių metų pavasarį dalijosi atlikto tyrimo rezultatais, kuriuose gyventojai įvardijo, kad išlaidos būsto išlaikymui po energetikos krizės tapo bene didžiausiu veiksniu, lemiančiu būsto tipo, statybos pasirinkimą.
„Brangus šildymo sezonas gyventojams galvos skausmą keldavo nuolatos, o energetikos krizės kontekste jis peraugo į rimtą migreną. Nors šildymo sąskaitų dydis priklauso nuo energijos išteklių kainos rinkoje, gyventojų rankos nėra visiškai surištos. Įpročių pokyčiai bei sprendimai, padidinantys energinį naudingumą, ilgainiui gali padėti pastebimai sutaupyti“, – sakė banko Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Tyrimo duomenimis, dideles sąskaitas už šildymą didžiausiu dabartinių savo namų trūkumu laiko 19 proc. gyventojų, 13 proc. išskiria dideles sąskaitas už elektrą, tiek pat respondentų teigia, kad didžiausia jų namų problema – vietos būste trūkumas.
