aA
Vienas pagrindinių NT rinkos variklių – jaunas žmogus, kuris perka pirmąjį savo būstą arba keičia jį į jau didesnį. Kita vertus, Lietuvoje vis smarkiau pučiant Vakarų Europos vėjams, svarstoma, kad vis dėlto jaunam žmogui nuosavas NT tampa nebesvarbus ir jis mieliau gyvena nuomojamame būste. O galbūt abejojama savo finansinėmis galimybėmis? Kaip yra iš tikrųjų?
Būsto pirkimas
Būsto pirkimas
© DELFI montažas

Trečdalis gyvena su tėvais

„Luminor“ bankas Baltijos šalyse atliko jaunimo nuo 20 iki 30 metų apklausą apie būsto įsigijimą. Nors apklausa atlikta trijose valstybėse, pasak apklausą pristačiusio „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovo Andriaus Kvakšio, duomenų analizės metu buvo daugiau nagrinėjami rezultatai Lietuvoje.

„Apklausos metu norėjome patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad šiuolaikinis jaunimas yra visiškai kitoks nei anksčiau. Pasitikrinti, ar tikrai jis toks mobilus, nepriklausomas, neprisirišęs prie vietos, daiktų ir mažiau vertinantis nuosavą būstą“, – apklausos tikslą pristato ekspertas.

Apklausoje pirmiausia jaunų žmonių buvo klausiama, kur jie gyvena dabar. Žvelgiant į atsakymus, pasak A. Kvakšio, galima įžvelgti tris tendencijas: trečdalis apklaustųjų gyvena nuomojamame bute, kitas trečdalis jau gyvena savame būste – patiems arba partneriams priklausančiame bute, ir dar vienas trečdalis vis dar gyvena pas tėvus. Toliau tęsdamas apklausą, bankas daugiausiai orientavosi į tuos jaunus žmones, kurie gyvena pas tėvus.

„Trijose šalyse situacija ir panaši, bet ir šiek tiek skiriasi. Apie 70 proc. apklaustųjų atsakė, kad su tėvais negyvena, gyvena kažkur kitur, o apie 30 proc. vis dar gyvena su tėvais. Tuomet šią imtį paskaidėme: kokie žmonės vis dar gyvena pas tėvus. Įdomu pastebėti, kad skaidant šį segmentą pagal lytį, tai pas tėvus gyvena 20 proc. moterų ir daugiau nei 30 proc. vyrų. Kodėl taip yra, paaiškinti negaliu“, – sako būsto kredito ekspertas.

Jaunimo apklausa (Luminor banko nuotr.)
Jaunimo apklausa (Luminor banko nuotr.)

Nagrinėdami apklausos duomenis, specialistai pastebėjo, kad kuo aukštesnis apklaustųjų išsilavinimas, tuo mažiau žmonės gyvena pas tėvus, jie tampa savarankiškesni ir keliasi į savo būstus.

„Jeigu kalbėsime apie pajamas, aiški koreliacija taip pat matoma. Kuo didesnės pajamos, tuo žmonės mažiau renkasi gyventi pas tėvus. Taip pat yra gana įdomus pasiskirstymas pagal miestus. Didžiuosiuose miestuose jaunimo, gyvenančio pas tėvus, yra mažiau, kai regionuose tas skaičius siekia kai kuriais atvejais ir 50 proc. Čia jau reikėtų paieškoti priežasčių, kodėl taip yra“, – sako A. Kvakšys.

Pašnekovas aiškina, kad galima būti prielaidai, jog mažesniuose miestuose jauni žmonės labiau linkę gyventi su tėvais, nes pastarieji turi nuosavus namus. Tokiu atveju jaunas žmogus turi savo atskirą erdvę, nėra trinties tarp tėvų ir vaikų. Kita situacija yra didmiesčiuose: čia didžioji dauguma gyventojų gyvena daugiabučiuose, todėl savarankiškam jaunuoliui ir jo tėvams bute tiesiog per mažai vietos.

„Taip pat reikia pastebėti, kad didieji miestai pritraukia daug žmonių ir regionų, ir tai atskiria jaunimą nuo tėvų“, – priduria ekspertas.

Pašnekovas tęsia, kad tyrimo metu respondentai buvo paklausti, kokius teiginius jie patvirtintų, o kokius paneigtų. Dominuojantis teiginys apklausoje buvo, kad NT, visų pirma, yra investicija. Taip pat tikimasi, kad jo kaina kils.

Ir, nepaisant įvairių turbulencijų, krizių, kai būsto kainos krenta ir nenumaldomą kainų augimą pastaraisiais metais, dabar karantiną, lūkestis išlieka tas pats, kad NT – investicija. Kitas dalykas, kuris ir dominuoja – geriau aš mokėsiu bankui nei mokėsiu nuomą. Nuomos kainos nėra mažos, jos dažnai yra didesnės nei būsto paskolos įmoka, todėl jaunimas sako, kad šiuo metu būsto paskola yra pigiau, ir tai yra investicija“, – komentuoja A. Kvakšys.

Jaunimo apklausa (Luminor banko nuotr.)
Jaunimo apklausa (Luminor banko nuotr.)

Daugiau nei pusė apklaustųjų planuoja įsigyti būstą

Pasak A. Kvakšio, apklausos metu paaiškėjo, kad tik 4 proc. apklaustųjų mieliau liktų nuomojamame būste be įsigytų savo. Anot pašnekovo, tai rodo, kad lietuviai skiriasi nuo Vakarų Europos piliečių, kuriems nuomotis būstą yra įprasta bei patrauklu ir vyresniame amžiuje.

„Nuoma Vakarų Europos gyventojams šiaip yra gana įprastas dalykas ir ne tik jaunimui, nes būstas renkamas taip, kad būtų netoli iki darbo. O mūsų žmonės prioritetą teigia patogumui, kur jis jaustųsi saugiai ir namuose. Mūsų jaunimui būstas yra namai, o ne vieta, kur jis grįžta tik miegoti“, – sako ekspertas.

Jis tęsia, kad, kalbant apie Lietuvos jaunimo ateities planus, apklausos rezultatai rodo, jog per ateinančius 5 metus jaunimas planuoja įsigyti nuosavą būstą. Tokių respondentų buvo daugiau nei pusę.

„Tai sietina su šeimos kūrimu ir su saugumo jausmu ir savarankiškumu. Kita vertus, apie 30 proc. žmonių atsakė, kad neturi tokių planų, arba kitokių planų. Tai įdomi tendencija, kad jaunimas vis dėlto yra pakankamai mobilus, jis ieško savęs. Kita vertus, tokiai amžiaus grupei turbūt tai yra normalu“, – svarsto A. Kvakšys.

Tęsdamas apklausos rezultatų apžvalgą, ekspertas pamini ir kitą faktą: net 12 proc. respondentų Lietuvoje atsakė, kad savo būstą planuoja įsigyti jau kitais metais: „Tai nuteikia optimistiškai, nes būsto įsigijimas yra investicija, reikia turėti savo pradinį įnašą, jeigu planuojama tai daryti iš savo pinigų, tai reikia turėti pinigų tam būstui įsirengti. Mus džiugina, kad Lietuvos jaunimas yra pakankamai įsiliejęs į darbo rinką.“

Jaunimo apklausa (Luminor banko nuotr.)
Jaunimo apklausa (Luminor banko nuotr.)

Perka butus trumpesniam laikotarpiui

Apklausos metu buvo tiriama ir kaip jaunimas renkasi NT, koks NT jam patrauklus. Nagrinėjant rezultatus, pasak A. Kvakšio, matyti, kad yra aiški lietuviška tendencija: norime gyventi savo namuose, turėti savo pievelę ir pan.

„Mes turbūt dar nesame tokie miestiečiai, mums smagiau matyti žalią pievą savo kieme. Nors tai buvo taikoma daugiau vyresnei kartai, tačiau, panašu, kad tai galioja ir jaunimui. Nemaža dalis iš tų jaunų žmonių, kurie įsigyja butą, per 3-7 metus nusprendžia vis dėlto kraustytis į užmiestį ir statytis ar nusipirkti namą. Apie namą, pavyzdžiui, Vilniaus centrinėje dalyje mąstoma retai, nes kainos tikrai aukštos. Ir tam tikra dalis respondentų sako, kad sunku pasakyti, kokį būstą norėtų įsigyti“, – sako pašnekovas.

Prioritetas – nuosavam būstui, tačiau pirkti neskuba

Būsto kultą Lietuvoje tyrinėja ir mokslininkai. Jie aiškinasi, kas lemia lietuvių troškimą turėti nuosavus namus. Kodėl mums, skirtingai nei anglams, vokiečiams, taip svarbu turėti savo būstą. Vieni tai sieja su lietuvių sėslia prigimtimi, praeitimi, kai buvome tremiami ir buvome toli nuo savo namų. Mums reikia jaukaus, savo kampelio, kuriame jaučiamės saugūs ir atskirti nuo pasaulio negandų.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto doc. dr. Rūta Brazienė, tyrinėjanti būsto kultą Lietuvoje, yra sakiusi, kad moksliniai tyrimai rodo, jog Lietuvos jaunimas prioritetą iš tiesų teikia nuosavam būstui. Tą, pasak jos, lemia daugybė priežasčių.

„Viena iš jų, kad Lietuvoje didžioji dalis visuomenės dar yra būsto savininkai. Tai, kad nuosavo būsto idėją palaiko labai didelė dalis jaunų asmenų, iš dalies lemia ir istoriškai susiklosčiusios tradicijos, kuomet didžioji dalis asmenų gyvenimo nuosavuose būstuose. Be to, nors tarp šalių egzistuoja gana dideli skirtumai, privati būsto nuosavybė vis dar yra dominuojanti būsto valdos forma. Būsto politikos reforma Lietuvoje buvo panaši kaip ir daugelyje kitų pokomunistinių šalių, kuomet dėl šių reformų pokomunistinėse šalyse privatus būstas sudaro daugiau nei 80 proc.“, – įžvalgomis dalinosi mokslininkė.

Doc. dr. R. Brazienė tęsė, kad Lietuvoje minėtas rodiklis yra vienas aukščiausių – 88,6 proc. Panašūs rodikliai yra ir kitose pokomunistinėse šalyse: Bulgarijoje – 81,7 proc., Kroatijoje – 89,4 proc., Estijoje – 82 proc. o Vengrijoje – net 92 proc. Palyginimui – kitose Europos šalyse šis rodiklis yra gerokai mažesnis, pavyzdžiui, privatus būstas Austrijoje sudaro 51,6 proc., Suomijoje – 67 proc., Danijoje – 51 proc., Olandijoje – 60 proc., o Vokietijoje – 45,4 proc.

Lietuvos jaunimo požiūris į nuosavą būstą keičiasi: tai vakarietiško mąstymo ar finansinių sunkumų pasekmė?
© DELFI / Domantas Pipas

R. Brazienė daro prielaidą, kad dar viena svarbi priežastis yra ta, jog Lietuvoje vis dar labai stipri būsto kaip socialinio statuso reikšmė. Būstas – tai gyvenimo būdo ar asmenybės išraiškos aspektas.

Tačiau čia pat doc. dr. R. Brazienė paneigia teiginį, kad lietuviai po jau daug lanksčiau žiūri ir į būsto nuomą arba kitaip, jau linksta neskubėti pirkti savo nuosavo būsto, ilgiau nuomotis ir išsiaiškinti, ko iš tiesų nori profesiniame bei asmeniniame gyvenime.

„Istoriškai tikrai taip, dėl ilgai trukusios okupacijos, mentaliteto ir t.t. Bet šiuo metu, matome, kad jaunoji karta ieškodama geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų taip pat gana lengvai keičia gyvenamąją vietą“, – aiškina mokslininkė ir priduria, kad dar viena kliūtis jaunam žmogui įsigyti būstą – lėšų trūkumas.

Taigi, jaunas žmogus išties nori turėti savo nuosavą būstą, tačiau jo pirkti neskuba, kol neįsitikina, kad yra finansiškai ir emociškai subrendęs tokiam svarbiam pirkiniui.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(28 žmonės įvertino)
2.5000

Paskaičiavo, kada verta pirkti nuosavą būstą ir kokiais atvejais nuomotis yra nuostolinga (32)

Į klausimą, ką rinktis: mokėti būsto nuomą ar investuoti į nuosavą nekilnojamąjį turtą,...

Butų nuomos kainų pokyčiai – galvosūkis ir patiems ekspertams: nesutaria, kas lėmė tokias sumas (204)

Pavasarį kritusios būsto nuomos kainos per vasarą ne tik stabilizavosi, bet dar ir, palyginti su...

Lietuviams rekordiškai perkant būstus, analitikas įspėja: matomi pirmieji NT kainų burbulo ženklai papildyta (232)

Jeigu rugsėjo mėnesį NT pardavimo sandorių kiekis NT ekspertus privertė aiktelėti, tai spalį...

Justina Maciūnaitė | D+ nariams

Palygino, kas būstą pirko finansų krizės metu ir dabar: kas tie drąsuoliai?

Ekonominės krizės – ilgos jos ar trumpos – ir pokyčiai NT rinkoje vieniems yra ženklas...

Pandemijos metu gyventojai būsto paskolų neatsisakė: skolinasi daugiau ir perka už brangiau (13)

Nors dėl pandemijos ir ekonominio neapibrėžtumo dalis gyventojų šiais metais buvo linkę atidėti...

Top naujienos

Paskutinių atodūsių liudininkas: kas vyksta su ligoniu, atsidūrusiu koronaviruso reanimacijoje (88)

Kaip ir didžiuma Romos jaunuolių Edoardo Lucci vakarais skuba paskutinio aperityvo, nes šeštą...

Lietuvių įmonė pasiūlė algą mokėti nors ir kasdien: ekspertai nauda abejoja (30)

Laikinojo įdarbinimo agentūra „ Biuro “ pasiūlė naujovę – darbuotojai gali išsimokėti...

Jack Losh | D+ nariams

Rusijos kariai Kalnų Karabache – aiški pergalė Maskvai

Sudarius šešias savaites trukusią kovą nutraukusias paliaubas mūšio lauke liks rusų kariai –...

Pasitikrinkite, ar jūsų nekankina metabolinis sindromas: endokrinologė išvardijo pagrindinius požymius (4)

XIX amžiaus žudikas – metabolinis sindromas. Gali būti, kad apie šį sindromą nė negirdėjote,...

Kava su vadovu. Pandemija padėjo pasiekti tai, ko bankai tikėjosi jau penkerius metus (12)

Pandemijos ir karantino metu vieni iš geriausių lakmuso popierėlių, kaip sekasi šalies...

Medikų atlyginimų didinimui pinigų 2021 metų biudžete kol kas nenumatyta (32)

2021 metų biudžete kol kas nenumatyta lėšų didinti medikų atlyginimus, sako valdantieji....

Naujas tyrimas pateikė atsakymą į svarbų klausimą: kiek laiko išlieka imunitetas prieš COVID-19? (10)

Turime kol kas geriausią atsakymą ir visiems labai rūpimą klausimą: kiek laiko išlieka...

Paskaičiavo, kada verta pirkti nuosavą būstą ir kokiais atvejais nuomotis yra nuostolinga (32)

Į klausimą, ką rinktis: mokėti būsto nuomą ar investuoti į nuosavą nekilnojamąjį turtą,...

Žiniasklaida: Šiaurės Korėjos lyderis kiniška vakcina paskiepytas nuo koronaviruso (1)

Šiaurės Korėjos vadovas Kim jong-unas ir jo šeima, anot žiniasklaidos, jau paskiepyti nuo...

Svečias iš atogrąžų miškų jau skelbia Kalėdas: Feisbuke plinta „kalėduko“ nuotraukos

Pražydęs kalėdinis kaktusas daugelio namuose jau pranašauja artėjančias šventes, parduotuvėse...

|Maža didelių žinių kaina