– Sakykite, kaip COVID-19 pakeitė žmonių požiūrį į NT?
– Tie, kurie iki šiol dar svarstė, ar verta investuoti į NT Lietuvoje, dabar suprato, kad nieko saugiau ir patikimiau nėra už nuosavą nekilnojamąjį turtą. Ir nesvarbu, kas tai – butas Vilniuje, butas pajūryje ar sodyba 100 kilometrų spinduliu aplink Vilnių. Nekilnojamas turtas visais laikais buvo ir dabar yra finansinio saugumo garantas. Pagaliau žmonės atsipeikėjo ir pradėjo atsakingiau žiūrėti į savo pajamas, ėmė ieškoti galimybių, kaip ir kur galėtų investuoti.
Pastaruoju metu sulaukiau ne vieno savo buvusio kliento skambučio ir padėkos už tai, kad dar visai neseniai patariau ar net įkalbėjau imti paskolą ir santaupas panaudoti ne egzotinei kelionei ar gyvenamo būsto prabangiam atnaujinimui, o antrojo būsto pradiniam įnašui. Pavyzdžiui, vienai grožio srityje dirbusiai merginai, kuri šiandien dėl paskelbto karantino negali dirbti, pajamos, gautos už būsto nuomą, yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Pastaruoju metu ieškoti NT būsto Lietuvos ar Latvijos pajūryje tapo madinga, nes susisiekimas su kitomis šalimis, apribojus skrydžius po Europą, tapo sudėtingas.
Tie, kurie turėjo įsigiję būstus Pietų šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Kanarų salose, ar kituose Europos kurortuose, pamatė, kad, atsiradus ribojimams, pasiekti savo būstus tapo komplikuota. Lygiai taip pat sudėtinga tapo ir išsinuomoti NT būstą Lietuvos pajūryje. Todėl ne tik gyvenantys Lietuvoje, bet ir emigrantai suprato ir įvertino, kad krizės metu nieko nėra patikimiau už nuosavą būstą Lietuvos pajūryje. Be to, žmonės suprato, kad nuosavas būstas gali būti ne tik šeimos poilsio vieta, bet jis gali būti ir puiki investicija, kuri užtikrintų nors ir nedideles, bet pastovias pajamas.
– Kokia šiuo metu yra butų Lietuvos pajūryje pasiūla? Ar jų pakanka?
– Tiesa yra ta, kad iš tiesų šiuo metu labai išaugo NT paklausa Lietuvos pajūryje. Žmonės perka viską – butus, nuosavus namus, sodybas, sklypus. Kadangi Lietuvos pajūryje turime gana ribotą skaičių parduodamų NT objektų, natūralu, kad jų gerokai sumažėjo ir šiuo metu tikrai gana sudėtinga rasti patrauklų būstą už gerą kainą. Tačiau gyvenimas juk nesustojo: kažkam staiga prireikia didesnio būsto, kažkam – mažesnio, kažkas išsikelia, išvyksta į kitą miestą ar net kitą šalį. Viskas nuolat keičiasi, NT rinka taip pat nuolat juda. Pagaliau, verslininkai, investuotojai ir statytojai vis ieško naujų galimybių, plečia savo veiklą ir rinkai pasiūlo kažką naujo. Investuojantiems į NT pajūryje rekomenduoju būti itin atidiems, nepasiduoti emocijoms ir tinkamai įvertinti perkamo turto teisinę paskirtį. Labai pravartu susipažinti su papildomais mokesčiais, taikomais negyvenamosios paskirties nekilnojamam turtui.
– Vadinasi, ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir pajūryje galima tikėtis ir naujų NT projektų?
– Pastaruoju metu Lietuvos pajūrio zonoje išpopuliarėjo gana netipinis dalykas – vis dažniau parduodami ne konkretūs būstai, o tik parengti NT projektai, tai yra būstai, kurie dar tik bus pastatyti. Paprastai toks būsimas nekilnojamas turtas parduodamas su preliminaria sutartimi ir už žymiai mažesnę nei rinkos kainą. Tokius sandorius dažniausiai renkasi tie pirkėjai, kurie neskuba ir turi galimybę investuoti. Daugeliui tai – gera investicija ir būdas užsidirbti, nes pastatyto ir įrengto būsto kaina gerokai išauga. Taip pat pastebima, kad šiuo metu pajūryje itin perkami nauji būstai tose zonose, kurios iki šiol buvo apleistos ir nepopuliarios. Dabar tose vietose ne tik sparčiai statomi nauji gyvenamieji būstai, bet ir nemažai investuojama į tose zonose statomų būstų įvaizdžio kūrimą ir komunikaciją. Sukūrus patrauklų naujo NT kvartalo įvaizdį, žmonės noriai investuoja. Naują NT kvartalo įvaizdį sukurti padeda ne tik patrauklus jo aprašymas, skambus pavadinimas, išryškinti privalumai, išskirtinumas, bet ir toje zonoje įsigijusių būstą žinomų žmonių pavardės, kurios suteikia kvartalui prestižo ir yra savotiška reklama statytojams.
– Koks NT šiuo metu populiariausias pajūryje – butai, namai, o gal sodybos? Ir ką jūs patartumėte rinktis?
– Akivaizdu, kad jau nuo šių metų vasaros pradžios nuosavo nekilnojamojo turto Baltijos pajūryje nori visi, kurie gali sau tai finansiškai leisti. Todėl išskirti, kas šiuo metu yra populiariausia – butai, namai ar kotedžai – labai sudėtinga. Apsisprendimą, ką pirkti, lemia tik šeimos pajamos ir finansinės galimybės. Šeima, kuri gyvena kukliau, ieškos kuklesnio būsto mažesnės vertės zonoje, pavyzdžiui, Šventojoje. Aukštesnes pajamas gaunančios šeimos, kurios jau turi nekilnojamo turto sostinėje, Kaune ar kituose Lietuvos miestuose, pajūryje paprastai ieškos nedidelio namuko ar kotedžo su privačia teritorija, gerai išvystyta infrastruktūra. Aukščiausias pajamas gaunantys žmonės, kaip ir visais laikais, domisi vasarnamiu Neringos kurorte, žinoma, su kuo didesne privačia teritorija.
– Pastaruoju metu NT rinkoje tenka stebėti sąvoką „dalinė nuosavybė“. Kokiu principu vyksta toks turto įsigijimas, ir ką jūs apie tai manote?
– Taip, dabar madinga nekilnojamąjį turtą įsigyti dviem šeimoms, kurios iš anksto suplanuoja poilsio laiką. Ir tai visai nebloga galimybė tiems, kuriuos varžo finansai, tačiau norisi būsto pajūryje, kuriame galėtų reguliariai atostogauti. Aišku, tokia galimybe daug žmonių susižavi dėl kainos, tačiau, deja, ne retais atvejais tai jiems apkarsta. Visų pirma, labai sudėtinga pasidalinti laiką, nes, kaip žinome, Lietuvos orai tikrai mūsų nelepina. Taip pat sudėtinga ir dėl to, kad, jei viena pusė nori kokių nors pokyčių, nebūtinai su tais pokyčiais sutinka kita pusė, be to, nemažai konfliktų tokiais atvejais kyla ir dėl buities, tvarkos, daiktų nusidėvėjimo. Todėl geriausia, kai dalinė nuosavybė priklauso artimiems šeimos nariams – tėvams ir vaikams, broliams ir seserims.
– Kokios būtų Jūsų rekomendacijos, kokią konkrečiai pajūrio vietą šiuo metu geriausia būtų rinktis?
– Būsto kainos Neringoje, o ypač Nidoje, yra vienos didžiausių, tuo tarpu Šventojoje, pajūryje link Latvijos kainos mažėja. Mano supratimu, pačios vertingiausios pajūryje yra tos zonos, kurios yra nutolusios nuo kurortinio triukšmo – gausaus poilsiautojų sambūrio, populiarių pasilinksminimo bei pramogų vietų ir gali tapti puikia poilsio ir ramybės oaze šeimai. Aš visada rekomenduoju šeimoms įsigyti vasaros poilsio namus ramiose vietose. Aišku, Lietuvos pajūryje, kalbant apie ramybę, nieko nėra geriau už Neringą, tačiau būtinai reikia įvertinti ir šeimos gyvenimo būdą. Mano nuomone, jei poros darbo valandos griežtai prasideda 8 val. ir baigiasi 17 val., reikėtų gerai pagalvoti, ar kiekvieną penktadienio vakarą po sunkios darbo savaitės norėsite kelias valandas praleisti laukdami kelto. Tiesa, deklaravę gyvenamąją vietą Neringoje, turi leidimus, tačiau automobilių su leidimais eilė taip pat neretai būna siaubingai ilga.
Tikriausiai ne kartą daugeliui yra tekę vasaros savaitgalį, ypač ilgąjį, laukiant kelto į Neringą, automobilyje praleisti dvi, tris ar net keturias valandas. Patikėkite, kad ir koks geras savaitgalis buvo, po kelių valandų automobilyje, ypač su mažais vaikais, nuotaika subjūra. Todėl visą Neringos kraštą rekomenduočiau tiems žmonėms, kurie nėra priklausomi nuo darbo valandų ir įvažiuoti bei išvažiuoti gali ne piko metu, kai juda didžiausias srautas poilsiautojų.
– Minėjote, kad Šventojoje NT kainos gerokai mažesnės. Ar verta į šią zoną investuoti?
– Tiems, kuriems nerūpi prestižas, o norisi tiesiog gerai investuoti, būtent rekomenduočiau įsigyti nekilnojamojo turto Šventojoje arba Kunigiškėse. Gyvenamųjų būstų kainos šiose zonose dabar nedidelės, bet jos augs. Po penkerių ar trejų metų šiose zonose įsigytą būstą bus galima parduoti gerokai brangiau. Tuo tarpu, pavyzdžiui, prestižinėse Palangos zonose aplink Birutės parką, Juodkrantėje ar Nidoje nekilnojamo turto kainos jau yra pasiekusios piką, ir joms nebėra, kur augti. Neringos regione kainos gali kisti tik labai nežymiai. Todėl palankiausia dabar investuoti į tas zonas, kurios yra patraukliausios savo kainomis, nes čia dar yra nemažai potencialo joms augti.
Pastebėjau, kad žmonės iš mažesnių miestelių mielai dairosi būsto Šventosios kurorto apylinkėse, kaimeliuose. Visų pirma, jie labai praktiškai į tai žiūri – smėlis ir jūra visur tas pats. Jiems labai svarbi kaina, be to, jie nemėgsta miesto šurmulio, prabangių vietų, kavinių, barų ar restoranų, kuriuose nori nenori tenka plačiau praverti piniginę. Be to, jie nejaučia poreikio permokėti už prestižą. Daugelis jų didžiausia vertybe laiko galimybę ilsėtis pajūryje.
– Daugelis tų, kurie planuoja įsigyti NT pajūryje, dažniausiai galvoja, kad tuo metu, kai patys neatostogaus, būstą nuomos ir už nuomą gautas pajamas skirs kreditui padengti. Kaip manote, ar įmanoma tai suderinti?
– Yra paskaičiuota, kad, jei sezonas palankus, jo metu už nuomą gautų pajamų pakanka padengti visų metų kreditui. Daug žmonių, turinčių nekilnojamo turto pajūryje, taip ir gyvena. Tačiau vis dažniau pastebima, kad žmonės, pajūryje įsigiję nekilnojamąjį turtą nuomoti, po kurio laiko to daryti nenori, nes ne visi nuomininkai atitinka jų lūkesčius ir toli gražu ne taip pagarbiai elgiasi su svetimu turtu kaip patys šeimininkai. Todėl vis daugiau šeimų nusprendžia savo būstą naudoti tik savo bei artimiausių šeimos narių atostogoms. Be to, dabartinė situacija daugeliui leidžia patiems gyventi prie jūros. Pavasarį nemažai biuruose dirbusiųjų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, dalis iš jų iki šiol dar negrįžo į biurus. Mane ir pačią nustebino, kad puikiai galima išsiversti ir be biuro – visą organizacinį darbą atlieku iš namų, o su klientais susitinku jau parduodamuose objektuose.
Žmonės, kaip ir aš, pamatė, kad nebūtina visas darbo valandas – septynias dienas per savaitę – kiurksoti biure, nes daugybę dalykų galima padaryti ir nuotoliniu būdu. Mano darbo specifika neleidžia dirbti iš pajūrio, nes kartais reikia susitikti su klientais, gyvai aprodyti jiems parduodamą objektą. Tokiu atveju kaip mano, daug jaunų ir daug dirbančių porų mažus vaikus į pajūrį, ypač šiltuoju metų laiku, siunčia su auklėmis, seneliais ar kitais giminaičiais. Juk vaikams daug geriau vasarą leisti pajūryje su mylinčiais seneliais, nei vaikščioti dulkėtomis didmiesčio gatvėmis. Nuosavas būstas pajūryje dažniausiai pilnai yra naudojamas bent keturis mėnesius. Tačiau nereta šeima pajūriu mėgautis pradeda jau nuo balandžio vidurio ir baigia tik rugsėjo pabaigoje. Tiesa, yra šeimų, kurios į pajūrį važiuoja ir žiemos metu. Tai populiariausia yra per Kalėdas ir Naujuosius metus, taip pat vasarį, prasidėjus stintų sezonui. Galima sakyti, kad karantinas ir galimybė dirbti iš namų gerokai išaugino ir NT būstų paklausą pajūryje.
