Rugpjūčio mėnesį Klaipėdos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo apie 730 pardavimui skirtų objektų. Didžiausia pasiūla (70 proc.) – 2–3 kambarių butai, dažniausiai senos statybos daugiabučiuose. Antroje vietoje pagal pasiūlą rikiuojasi vieno kambario butai, o keturių ir daugiau kambarių butų pasiūla buvo mažiausia.
Tikimasi, kad nekilnojamojo turto rinką Klaipėdoje dar labiau išjudins planuojamos vėjo jėgainių parko jūroje statybos. Vis daugiau poilsiautojų atranda Klaipėdą kaip turistinį, poilsio miestą, kuriame yra tam pritaikyti paplūdimiai su visa reikiama infrastruktūra, kavinėmis ir pasilinksminimo vietomis.
„Poilsiautojai vis labiau atranda Klaipėdą ir dažnai lieka nustebę. Tai kompaktiškas miestas su didmiesčio patogumais, čia yra daug veiklų tiek suaugusiems, tiek vaikams, šeimoms, aktyvus kultūrinis gyvenimas. Jūra padeda atsigauti po įtempto darbo, skatina kūrybiškumą“, – žiniasklaidai platintame pranešime teigia Virginija Ketlerienė, miesto investicijų ir verslo plėtros agentūros „Klaipėda ID“ Investicinės aplinkos projektų vadovė.
Investicijos atsiperka
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Klaipėdos padalinio vadovas Aurimas Petrikas teigia, kad atsižvelgdami į esamą paklausą, tokius 2–3 kambarių butus stengiasi pasiūlyti ir NT vystytojai, projektuodami naujos statybos daugiabučius ar įgyvendindami senų pastatų konversijas – pritaikydami pastatus gyvenamiesiems būstams. Pasak eksperto, dalis būstų uostamiestyje nuperkami su tikslu išnuomoti.
„Senos statybos dviejų kambarių butų kvadrato kaina svyruoja nuo pusantro iki trijų su puse tūkstančių eurų. Naujų su daline apdaila – nuo dviejų iki trijų su puse tūkstančių eurų, o perparduodamų su baldais kaina svyruoja nuo vieno tūkstančio eurų senos statybos pastatuose iki trijų tūkstančių už kvadratą naujos statybos namuose geriausiose miesto vietose. <...> Kas ketvirtas butas Klaipėdoje nuperkamas su tikslu išnuomoti, tai didžiausias santykis Lietuvoje“, – pasakoja A. Petrikas.
Pasak pašnekovo, dažniausi klientai – jaunos, gyvenimą kartu pradėjusios poros, dažnai net ne klaipėdiečiai. Šeimos su vaikais dažniausiai ieško būsto rajone, individualiuose namuose. Skaičiuojama, kad rajone namo kaina panaši, kaip buto mieste. Tuo tarpu nuomos rinka atsigavusi: rugpjūtį skelbimuose buvo apie 140 butų nuomai, didžioji dalis (100) – dviejų ar trijų kambarių.
„Nuomos kaina priklauso nuo būsto įrengimo, apstatymo. Bet už dviejų kambarių buto nuomą tikimasi nuo 550 iki 700 eurų per mėnesį, plius komunaliniai mokesčiai. Trijų kambarių butai šiek tiek brangesni. Turtas sąlyginai pigus, bet nuomos kainos aukštos, todėl investicija į nekilnojamąjį turtą greitai atsiperka. Daug kas vasaros sezonu užsiima trumpalaike nuoma, turime klientų, kurie pavasarį pasiima iš mūsų pardavimui laikyto būsto raktus ir rudenį vėl grąžina“, – pasakoja ekspertas.
Kurortų lyderė – Palanga
Vis dėlto, Registrų centro duomenimis, kurortų lyderė – Palanga. Tarp šalies kurortų ir kurortinės teritorijos statusą turinčių savivaldybių pagal būsto sandorių kiekį, kaip įprasta, šiemet pirmavo Palanga – per penkis šių metų mėnesius čia įregistruota per 340 butų ir apie 50 gyvenamųjų namų sandorių. Palyginti su praėjusiais metais, butų pardavimai Palangoje išaugo 40 proc., tačiau gyvenamųjų namų pardavimai sumenko ketvirtadaliu.
„Praėjusiais metais analogišku laikotarpiu Palangos būsto rinka buvo susitraukusi maždaug ketvirtadaliu – tuomet tokį pokytį lėmė pasikeitusi geopolitinė situacija. Tačiau šiemet matome, kad pajūryje bent jau butų pardavimai vėl auga, būsto kainos taip pat kyla. Ryškiausiais teigiamas pokytis matomas naujų butų segmente ir, tikėtina, kad šiemet buvo užbaigta nemažai sandorių naujai išvystytuose projektuose“, – komentuoja Registrų centro analitikas Paulius Rudzkis.
Praėjusiais metais Palangoje parduotų butų vidutinė 1 kv. m kaina buvo apie 2,4 tūkst. eurų, o štai šiemet ji pakilo iki 2,7 tūkst. eurų už kv. m ribą. Tuo tarpu gyvenamųjų namų vidutinės kainos nuo praėjusiais metais fiksuotų 2 tūkst. eurų už kv. metrą, šiemet kilstelėjo iki 2,1 tūkst. eurų už kv. metrą.
