DELFI skaitytoja Sigita kreipėsi į redakciją su klausimu, kas iš tikrųjų turi mokėti šį mokestį – nuomotojas ar nuomininkas?
„Pirmą kartą, kai ieškojau buto nuomai po gyvenimo bendrabutyje, visi man patikę butai buvo per tarpininkus. Kiekviename skelbime buvo informuojama, kad nuomininkui reikės sumokėti vienkartinį tarpininkavimo mokestį. Tai priėmiau kaip normalų dalyką, todėl ir buvau nusiteikusi, kad nuomos pradžiai pinigų reikės nemažai: pirmo mėnesio nuoma, bent vieno mėnesio nuomos užstatas ir dar tarpininkavimo mokestis. Jei neklystu, prieš 3 metus brokeriui už tarpininkavimą reikėjo sumokėti 200 eur. Net ir dabar tai nemaži pinigai, o ką tik išėjus iš bendrabučio ir vos pradėjus dirbti, būtų ypač sunku, nepaisant to, kad butą nuomojomės dviese.
Su draugu vis svarstėme, už ką mokame tokius pinigus. Ir vis prieidavome prie išvados – už nieką. Tarkime, toji mūsų brokerė sukūrė skelbimą, aprašė butą, sukėlė nuotraukas, kurios, tikėtina, buvo darytos ne jos, nes jos buvo matyti, kad buvo seniau darytos. Ir jai reikėjo atsakyti į susidomėjusiųjų skambučius. Aš buvau pirmoji, kuri apžiūrėjo butą ir jį paėmiau. Nedaug jai teko atsakinėti į skambučius, po manęs skelbimą ji ištrynė. Taigi už ką? Ir tik pastaruoju metu vis girdėdavau, kad tarpininkavimo mokestį turi mokėti tas, kuris ir užsako paslaugą. Mūsų pirmoji šeimininkė buvo itin sukta moteris ir, matyt, yra tokia taktika: rizikuoji ir pakiši mokėjimo lapą nuomininkams. Jei jie žali, tokie kaip mes, ką tik baigę studentai ir nieko apie tai nežinome, paimame ir susimokame.
Kai pradėjome gyventi, pamatėme, kad butas turi labai daug trūkumų, o šeimininkė vengdavo juos ištaisyti. Būtume išsikraustę kur kas anksčiau, tačiau būti tame bute laikė tas kosminis tarpininkavimo mokestis. Depozitą atgausime, bet tarpininkavimo tai ne. O ką, susirasime naują butą, vėl reikės mokėti tarpininkavimo mokestį už nieką?“, – piktinosi vilnietė.
Tarpininkavimo mokesčio neturėtų mokėti nuomininkas
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Audrius Gudanavičius sako, jog šio mokesčio paprastai prašo brokeriai, kurių veikla grindžiama neįprastais metodais. Normalios nekilnojamojo turto agentūros, anot jo, tokio mokesčio neprašo.
„Tokį mokestį paprastai visada moka tas, kas perka paslaugas. Šiuo atveju tas, kas išnuomoja būstą, o ne nuomininkas. Tas mokestis atsiranda dėl to, kad nuomos rinkoje veikia įvairiausio plauko agentūrėlių ir brokerių, kurie nelabai moka sukurti kažkokią pridėtinę vertę klientui ir nesugeba pateikti savo paslaugos vertės tam, kas ją iš tiesų perka ir tada bando tą mokestį paimti iš nuomininko“, – DELFI sakė A. Gudanavičius.
Šį vienkartinį tarpininkavimo mokestį pašnekovas vadina mažų mažiausiai keistu. Tačiau yra situacijų, kai nuomininkas iš anksto susitaria su brokeriu, kad jis jam ieškos kažkokio turto ir tam tikras mokestis yra iš anksto aptartas.
Jeigu nuomininkas pats susirado būstą, iš jo neturėtų būti reikalaujamas mokestis. Pasak A. Gudanavičiaus, nė viena save gerbianti agentūra to nedarytų ir tam tikra prasme, tai galima pavadinti netgi mažu reketu.
Tačiau šios situacijos sprendimas yra bene tik vienas – atsisakyti mokėti tarpininkavimo mokestį ir ieškoti kito buto.
Brokeriai nesugebėjo parduoti savo paslaugų
NT bendrovės „Capital“ brokeris Ignas Zabarauskas pritaria, jog tarpininkavimo mokestis neturėtų būti imamas iš nuomininkų ir daugelis įmonių šios praktikos nepalaiko.
„Galvojam, kad tai yra nesąžininga, dėl to, kad už nuomos sandorį turėtų mokėti šalis, kuriai yra suteikiama paslauga. Nuomos tarpininkavimo paslauga suteikiama nuomotojui, padedant jam išnuomoti butą ar patalpas, ir už tai jis ir sumoka. Kai yra imama iš abiejų šalių arba imamas kažkoks vienkartinis sutarties parengimo mokestis, tai sakyčiau, kad yra nesąžiningai apmokestinamas nuomininkas šitoj vietoj“, – komentavo I. Zabarauskas.
Anot pašnekovo, tokia situacija, kai mokestis pradėtas imti iš nuomininko, susidarė todėl, kad brokeriai, nesugebantys parduoti savo paslaugos ir pateikti vertės, kurie ją sukuria klientui. Brokeriai ėmė sakyti, jog jie nieko neims iš paslaugos užsakovo, tačiau mokestį paims iš nuomininko.
I. Zabarauskas teigė, jog greičiausiai kažkam tokia praktika patiko, nes brokeriai ėmė gauti daugiau objektų. Tuomet mokestį pradėta imti pusiau iš nuomotojo, pusiau iš nuomininko, kol galiausiai visa našta užkrito nuomininkui ant pečių. Pasak jo, didžiosios kompanijos tuo neužsiima, nes tai paprasčiausiai yra nesąžininga.
„Iš kitos pusės, negali būti abiejų šalių advokatu. Jeigu imi iš abiejų pusių pinigus, tada turi abi šalis atstovauti. Taigi manyčiau, jeigu tau moka viena šalis, tarkim nuomotojas, tai tu jo interesus ir atstovauji“, – aiškino brokeris.
Ar įmanoma išsirinkus patinkantį butą, įmanoma išvengti šio mokesčio? I. Zabarauskas atsako, jog jeigu panašių butų rinkoje daugiau nėra ir pasirinkimas vienintelis, galima bandyti tartis su brokeriu ir pasakyti, jog tokia praktika yra nesąžininga ir neteisėta.
„Paprasčiausias būdas tiesiog eiti ir ieškoti buto, kurį nuomotų brokeris, kuris neima to tarpininkavimo mokesčio. Tada gal būtų ir išgyvendinta šita praktika, konkurencija nužudytų šitą neteisybę“, – sakė I. Zabarauskas.
Pasak jo, jeigu žmonės atsisakytų nuomotis butą, kuriam imamas tarpininkavimo mokestis ir rinktųsi tą, kuriam jis nėra taikomas, tuomet po truputį ši praktika pradėtų nykti.
