aA
Pandemijos laikotarpiu gyventojai ypač susidomėjo NT, nutolusiu nuo miesto šurmulio. Miestiečiai neretai susižavi rąstiniais nameliais. Būsto patikros ekspertas Žilvinas Dževečka sako, kad toks būstas tikrai jaukus ir gali būti puikus pasirinkimas, tačiau reiktų atkreipti dėmesį ir į jo trūkumus bei susitaikyti, kad tokio turto išlaikymas gali paploninti piniginę.

Laidos „Keturios sienos“ komanda kartu su Ž. Dževečka lankosi Molėtų rajone esančioje sodyboje, kurioje būsto patikros ekspertas papasakos, kokie rąstinio namelio trūkumai išduoda apie būsimas išlaidas, kaip atskirti kokybiškai suręstą namą, ir kaip juo rūpintis visą sezoną.

Šioje sodyboje stovi 10 metų nedidelis rąstinis namas. Šalia jo yra miškas, laukai, netoliese – ežeras. Vienas didžiausių sodybos privalumų – erdvus kiemas. Tačiau šiandien mūsų dėmesio centre – šis rąstinis būstas. Ž. Dževečka sodybos būklės patikrą pradeda nuo įvažiavimo į ją. Pirmiausia, jo dėmesį atkreipia medinis stulpas, ant kurio prikaltos lentelės su miestų kryptimis.

„Netyčia prisilietėme prie stulpo, ant kurio prikaltos nuorodos, ir matome, kad jau paskutines dienas jis skaičiuoja. Pakilus didesniam vėjui gali jis ir ant automobilio užvirsti“, – įspėja būsto patikros ekspertas.

Toliau Ž. Dževečka patikrina stogą. Jis, anot eksperto, jau reikalauja remonto, o jo būklę blogino lietus ir šalia esantys dideli medžiai, kurių lapai suyra būtent ant namo stogo.

„Stogas yra drebulinis, suklotas trimis eilėmis, bet pasirinkta plona skiedra, ji greitai dėvisi. Lietuvoje skiedros dar drožiamos iš nešakotos eglės, kiek rečiau – pušies. Bet pati populiariausia medžiaga – drebulė. Ji savyje turi raugų, kurie yra daug kam atsparūs. Drebulinės skiedros bėgant laikui tik tvirtėja, išdžiūsta ir tampa dar atsparesnės. Mūsų atveju tiesiog viskas supuvo. Ilgaamžiškesni yra gontiniai stogai, jų čerpelės ruošiamos atskirai, jos taip pat yra skaldomos, jų storis svyruoja tarp 7 ir 12 mm. Naudojamas maumedis, ąžuolas, ta pati drebulė, bet gontiniai stogai gyvena ir apie 100 metų“, – pažymi Ž. Dževečka.

Ekspertas įspėja dėl lietuvių geidžiamo NT: statybų klaidos, kurios kvepia nemažomis išlaidomis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak pašnekovo, yra kelios teorijos, kaip būtų galima prižiūrėti drebulinių skiedrų stogus.

„Viena teorija sako, kad drebulinių skiedrų impregnuoti nereikia, nes jos pačios iš savęs turi reikiamą apsaugą. Kita teorija sako, kad vis dėlto reikėtų antiseptikais, antipirenais nuo gaisro impregnuoti. Tokiu atveju galima prailginti skiedrų amžių. Reikia nepamiršti, kad tai medžiaga, kurią visada plauna lietus. Tai visi antipirenai išplaunami“, – pažymi Ž. Dževečka.

Ekspertas tęsia, kad senovėje žmonės tokius stogus impregnuodavo sėmenų aliejumi. Ž. Dževečkos teigimu, ši medžiaga tinkama ir šiandien. Tai yra ekologiškas ir tinkamas pasirinkimas.

Rekomenduoja apžiūrėti sienas

Apžiūrėjęs stogą, Ž. Dževečka imasi išorės sienų. Tiems, kas planuotų statyti rąstinį namą, jis paaiškina, kad geriausiai tam tinkama mediena – pušis.

„Populiariausias medis rąstiniam namui yra pušis. Rečiau statoma iš eglės, tikrai patikimas ir tvirtas variantas – maumedis. Senovėje žmonės apatinį balkį dėdavo ąžuolinį arba maumedinį, nes jis pūva pirmiausiai. Reikia atkreipti dėmesį į rąstų suleidimą. Čia jie suleisti tikrai gerai. Renkantis arba statant rąstinį namą, reikia atsižvelgti į rąstų drėgnumą. Nupjautas rąstas turi apie 40 proc. drėgmės ir jį reikia išdžiovinti iki 18-20 proc., geriausia – iki 15 proc. Klijuotos medienos tašai deformuojasi, plyšinėja daug mažiau. Kodėl drėgmė tokia svarbi? Nes džiūdama mediena traukiasi ir nuo to priklauso namo susėdimas. Jeigu namo siena yra 20-22 vainikų, ji sėda iki 10 cm. Gali ir daugiau, tai priklauso nuo rąstų suleidimo. Tai visur turėtų būti palikti tarpai – virš langų, durų. Jeigu vidaus sienos irgi rąstinės, jos sėda du visu pastatu, bet jei jos karkasinės, visur turi būti numatyti tarpai“, – aiškina ekspertas.

Ž. Dževečka paaiškina ir apie rąstų priežiūrą. Anot jo, jeigu rąstinė siena yra tvarkinga, namas suręstas kokybiškai, papildomo impregnavimo nereikia.

„Ypatingos priežiūros nereikia. Nebent būna, kad kartais medis praranda sandarumą, atsiranda plyšeliai, žmonės tenka tuos tarpelius kamšyti pakulomis, vilna“, – sako pašnekovas.

Ž. Dževečka jau užsiminė, kad šiuo atveju tarp rąstų naudoti kiminai. Tačiau šiandien šio augalo rovimas yra draudžiamas, jis yra įtrauktas į saugotinų augalų sąrašą. Ekspertas išvardija, kokios medžiagos šiandien gali pakeisti kiminus.

Ekspertas įspėja dėl lietuvių geidžiamo NT: statybų klaidos, kurios kvepia nemažomis išlaidomis
© Shutterstock nuotr.

„Šiais laikais jau naudojami kiti užpildai, pavyzdžiui, mineralinė vata, linai, vilna, kurią reikia impregnuoti. Ji sugeba drėgmę sugerti ir paskui ją išgarinti. Tai ji tikrai gera medžiaga. Taip ir šiltinimui namo ji tinka, jeigu yra poreikis“, – pataria būsto patikros ekspertas.

Gyvenimas žiemą – įmanomas, tačiau investicijų tektų nepagailėti

Tie, kurie norėtų rąstiniame name gyventi ir žiemą, gali jį apšiltinti. Tiesa, Ž. Dževečka pabrėžia, kad rąstiniai namai dėl savo sandarumo, vargu, ar pasieks aukštą energinę klasę, tačiau įsirengti tokį būstą taip, kad jame būtų galima praleisti žiemos savaitgalį, įmanoma.

„Jeigu žmonės įsigijo rąstinę sodybą, pasidžiaugė nameliu vasarą ir suprato, kad norėtų ir žiemą čia atvažiuoti, pabūti ilgiau, ir nori namą apšiltinti, visais atvejais patarčiau tai daryti iš išorės. Idealiausios medžiagos, mano nuomone, celiuliozė. Galima ją purkšti, ji atsparesnė drėgmei, nėra tokia degi. Tai šiuo atveju užpurškę kokių 20 cm celiuliozės, pasiektume C ar D energinę klasę. Taip pat šiltinimui tinka mineralinė vata, bet pučiant celiuliozę, užsipildo visi tarpai, nelygumai. Apskritai, su visomis pučiamomis medžiagomis darbas bus greitesnis. Kalbant apie apdailą, iškart po pastatymo jos daryti nereiktų, reikėtų palaukti, reiktų palaukti, kol namas susės iki galo“, – pažymi būsto patikros ekspertas.

Ž. Dževečka sako, kad apie nuolatinį gyvenimą žiemą tokia rąstiniame name kalbėti yra sunku. Tokiu atveju žmonėms tektų susitaikyti, kad tektų ne tik apšiltinti namą, bet ir nuolat jį šildyti.

„Apie nuolatinį gyvenimą žiemą kalbėti sunkiau. Tokios sienos varža yra daugiausiai apie 2, kai C klasės namams reikalavimas varžai – 6. <...> Bet jeigu vis tik žmonės svajoja, tai rąstinės sienos storis turi būti tarp 70-100 cm. Kalbant apie šį rąstinį namą, tai numatyta čia įrengti šildymo sistemą, šilumos siurblį ir radiatorius. Tai, sakyčiau, viena iš logiškesnių alternatyvų. Aišku, galima galvoti apie geoterminį šildymą, bet jis kainuoja brangiau“, – sako pašnekovas.

Ekspertas įspėja dėl lietuvių geidžiamo NT: statybų klaidos, kurios kvepia nemažomis išlaidomis
© Shutterstock nuotr.

Apžiūrėjęs rąstinio namo išorę, Ž. Dževečka imasi tikrinti jame esančius inžinerinius tinklus. Pasak jo, šiame name yra nuotekų valymo įrenginiai (biologinio valymo), geriamasis vanduo (gręžinys), elektra.

Šį namą visai neseniai įsigijo nauji savininkai ir kol kas planuoja šį turtą nuomoti. NT brokeris Viačeslav Mikelionis sako, kad sodyboje planuojama įrengti šildymą, todėl joje bus galima leisti ir rudens, žiemos savaitgalius. O kaip atrodo šis rąstinis namas viduje ir į ką atkreipti dėmesį, pamatysite kitoje „Keturių sienų“ laidoje.

Kad ir kaip rąstinės sodybos žavėtų kiekvieną iš mūsų, reiktų nepamiršti, kad tam, jog ji taptų visaverčiu namu, teks gerokai paplušėti ir išleisti nemažai pinigų. Kita vertus, šiek tiek investavus tai gali būti puikus pabėgimo iš miesto planas sau, draugams ar netgi nepažįstamiems, nusprendus ją nuomoti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.2000

NT analitikas pataria, kaip išsirinkti būstą, kai jis toks brangus: žiūrėkite, kad netektų dėl sprendimo gailėtis (32)

Būstas per metus pabrango apie 20 proc. Taip nutiko dėl kelių veiksnių: didelio rinkos aktyvumo,...

Ekspertas įspėja dėl lietuvių geidžiamo NT: statybų klaidos, kurios kvepia nemažomis išlaidomis (8)

Pandemijos laikotarpiu gyventojai ypač susidomėjo NT, nutolusiu nuo miesto šurmulio. Miestiečiai...

Tokių butų kainų Vilniuje nebuvo 14 metų: rugsėjis atnešė naujų rekordų (43)

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose...

Pokyčiai antrinėje būsto rinkoje: ar pagaliau paspausti kainų kilimo stabdžiai? (99)

NT rinkoje sandorių skaičius ir toliau džiugina NT pardavėjus, nors jau kurį kalbama apie...

NT vystytojai raško rudens vaisius: nerimą kelia rodiklis, turintis įtakos būsto kainoms (25)

Pavasarį vieną po kito NT pardavimo rekordus skaičiavę NT vystytojai vasarą atostogų neturėjo...

Top naujienos

Dėl skardinės alaus – įnirtinga prokurorų kova

Neįtikėtina, bet prokurorai įnirtingai siekė, kad iš vienos Kretingos rajone esančios...

Nusikaltėliai iš Lietuvos toliau šiurpina Europą: iš narkotikų verslo uždirbtų pinigų – įspūdingi pirkiniai Lietuvoje

Gaujos, narkotikai ir milžiniški pinigai – apie visa tai Delfi TV laidoje „Dienos interviu“...

Griežtas įspėjimas dėl Gedimino kalno: galime netekti Aukštutinės pilies rūmų ir Vakarinio bokšto (129)

Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo projekto rengėjai įspėja apie naujas grėsmes, Nacionalinis...

Europos atskalūnėms žemė slysta iš po kojų (221)

Netikėtas vieno lyderio atsistatydinimas, šokiruojantis kito pralaimėjimas ir dešimtys...

Regione baldų gamybos verslą užsukę vyrai: brangimas vyksta kosminiu greičiu (43)

Pakruojyje korpusinius baldus gaminantys Robertas Špakis ir Modestas Mackonis pasakoja apie šiandien...

Vytautė Merkytė | D+

Ekologinė katastrofa, kurios pasekmes jaučiame ir po 30 metų: laukinę gamtą ir žmonių gyvenimus sunaikino vienas alkoholikas ir vienas darboholikas

Viena didžiausių mūsų laikų gamtos katastrofų prasidėjo vieną šaltą 1989 metų kovo mėnesio...

Norite, kad juvelyrikos dirbiniai tarnautų amžinai? Nedarykite klaidų. Lietuvių ekspertė nurodė svarbiausią taisyklę – tai nr. 1 (3)

Pajuodo sidabras? Susibraižė perlų vėrinys? Auksiniai žiedai prarado blizgesį? Juvelyrikos...

Kaunas neteko jau daugiau nei tūkstančio COVID-19 užsikrėtusių gyventojų

Sekmadienį skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, Kaune šiuo metu COVID-19 liga nustatyta...

Panevėžietę okeanologę sukrėtė vaizdas Arktyje: laikas stabtelėti – juk antro pasaulio niekas neduos (1)

Panevėžietės Gintės Vaišvilaitės kelias, nepriklausomai nuo metų laiko, nuolat veda maršrutu...