Pardavimai suaktyvėja žiemos sezonu


Devintus metus Tenerifėje gyvenanti ir tiek pat laiko nekilnojamojo turto rinkoje dirbanti Vida Cechanavičienė sako, kad būstų pardavimai lietuviams tik didėja.

„Kai aš pradėjau dirbti šioje srityje, dar nebuvo toks didelis poreikis. Prieš aštuonerius metus žmonės dar svarstė, kur pirkti būstą – Tenerifėje, Kipre ar Gruzijos sostinėje. Su laiku jie atsirinko ir pradėjo vertinti vienos ar kitos vietos privalumus“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, kasmet nuo spalio mėnesio lietuviai suaktyvėja ir pradeda pirkti butus. Nuo žiemos bėgantys lietuviai galvoja ne tik apie atostogas šiltuose kraštuose, bet ir apie investavimą. Pašnekovė teigia daugiausia būstų Tenerifėje parduodanti žiemos periodu – jų skaičius siekia 10-15, tuo tarpu vasarą pardavimai sustoja.

Tenerifė. Vidos Cechanavičienės nuotr.

Moteris įvardino salos privalumus, kuriuos vertina ir tautiečiai.

„Čia yra gerai išvystyta infrastruktūra, ranka pasiekiamos kavinės, parduotuvės. Iš apžvalgos aikštelių atsiveria patys gražiausi vaizdai. Čia galima pamatyti visus keturis metų laikus“, – kalbėjo V. Cechanavičienė.

Pašnekovė tikina pajutusi, kad nuo šių metų būstus perkančių lietuvių reikalavimai ir lūkesčiai kiek pakito. Pietinėje salos pusėje gyvenanti lietuvė sako, kad ten nėra itin didelė būstų pasiūla, todėl vis daugiau dairomasi į šiaurinę dalį. Čia tautiečiai gali sau leisti nusipirkti didesnius namus. Anot pašnekovės, kai kurie netgi mąsto nusipirktą plotą ateityje paversti kitiems turistams patrauklia vieta, pavyzdžiui, viešbučiu.

„ Žinoma, dažniausiai žmonės dairosi į pietinę salos dalį, nes įsigijus būstą čia lengviau jį išnuomoti, kai patys šeimininkai jame negyvens“, – sakė V. Cechanavičienė.

Anot jos, mažuma lietuvių parduoda savo būstą Tenerifėje, nebent jie planuoja įsigyti didesnį.

Kainos svyruoja


V. Cechanavičienė pabrėžia, kad Tenerifėje būsto kaina nepriklauso nuo jo ploto, o nuo vietos, kur jis yra.

„Jeigu perkamas būstas turi labai gerą vaizdą į vandenyną, tuomet teks sumokėti nemažai“, – patikino moteris.

Tokiu atveju vieno miegamojo būsto kaina prasideda nuo 200-250 tūkst. eurų. Kainą reguliuoja ir tai, kokiame komplekse jis yra.

Tenerifė. Vidos Cechanavičienės nuotr.

V. Cechanavičienė sako, kad pietinėje salos dalyje įmanoma įsigyti trijų kambarių būstą už 130 tūkst. eurų. Bet, žinoma, šiuo atveju žmogus negalės pasimėgauti tobulu vaizdu į vandenyną.

„Neįmanomų dalykų Tenerifėje nėra. Bet nebereikia galvoti, kad čia įmanoma nusipirkti būstą už 100 tūkst. eurų. Tie laikai jau praėjo ir traukinys nuvažiavo“, – pabrėžė pašnekovė.

Tokia kaina, anot pašnekovės, egzistavo maždaug prieš keturis metus, kai būstų pasiūla buvo ypač didelė. Pandemijos metu ji sumažėjo, nes tuo metu butai buvo graibstomi. V. Cechanavičienės tikinimu, pokyčiai NT rinkoje buvo juntami ir prasidėjus karui Ukrainoje.

Pasak pašnekovės, būstą perkantys žmonės jo šeimininku gali tapti vos per valandą, dokumentai sutvarkomi be ilgų procesų.

Ispanijos regionas lietuvius vilioja


UAB „Reala nekilnojamasis turtas“ atstovė, NT ekspertė Kauno regione Simona Janulaitienė sako, kad lietuviai noriai investuoja į nekilnojamojo turto rinką užsienyje. Tuo tarpu ji Ispanijos pietinėje pakrantėje yra labai gyva, kartais patrauklus objektas už gerą kainą yra nuperkamas ir per vieną dieną.

„Šis „reiškinys“ labiausiai įgavo pagreitį augant infliacijai. Žmonės norėdami išsaugoti piniginę vertę investavo juos į NT ten, kur šilta ir kainos patrauklesnės negu Lietuvoje. Kaip vieną iš labiausiai lietuvius dominančių užsienio investicijų krypčių būtų galima paminėti Ispaniją, o ypatingai jos žemyninės dalies Alikantės regioną“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, nors Kanarų salos yra labai populiari atostogų kryptis, tačiau ten vyrauja aukštos nekilnojamojo turto kainos.

„Kanarų salose nekilnojamojo turto kainos yra dar aukštesnės nei Malagos regione esančioje žymiojoje Marbeljoje. Palyginimui, Marbeljoje nekilnojamojo turto kainos yra apie 1,8 karto didesnės nei, pavyzdžiui, Alikantės regione“, – patikino S. Janulaitienė.

Ji įvardino ir dar vieną priežastį, dėl kurios lietuviai nėra linkę investuoti Kanarų salose: čia vyrauja salos pojūtis ir nėra galimybės laisvai judėti, kaip žemyne.

Anot pašnekovės, Tenerifės saloje yra labai daug lietuvių ir kai kuriems investuotojams tai nepatinka.

„Kaip žemyninės Ispanijos dalies privalumą lietuviai nurodo tai, kad žemyninėje Ispanijos dalyje kalnuose yra sniego, galima slidinėti, Kanarų salose to nėra. Taip pat nurodoma, kad žemyninėje Ispanijos dalyje daugiau veiklos“, – sakė S. Janulaitienė.

Simona Janulaitienė

Kaip vieną iš priežasčių, kodėl Ispanijoje yra numatomas nuoseklus nekilnojamojo turto kainų augimas, ekspertai taip pat nurodo tai, kad pandemijos metu Ispanijos nekilnojamojo turto kainos nebuvo perkaitusios.

Investicija gali atsipirkti


Pasak pašnekovės, palyginus su kitomis Europos šalimis, kuriose 2023 m. stebėjome kai kuriais atvejais žymų nekilnojamojo turto kainų kritimą (pvz. Švedija, Vokietija), Ispanijoje nekilnojamojo turto kainos nekrito, o priešingai, demonstravo augimą – apie +3,5 poc. 2024 m. yra prognozuojamas apie +4 proc. nekilnojamojo turto kainų augimas.

Skirtingų šaltinių teigimu, nekilnojamojo turto Ispanijoje nuomos pelningumas, derinant ilgalaikę ir trumpalaikę nuomą yra 6-8 proc. per metus. Palyginimui, paskutiniais duomenimis nekilnojamojo turto nuomos pelningumas Vilniuje yra apie 4 proc. per metus.

„Labai svarbu paminėti, kad Ispanijoje nekilnojamojo turto kainos yra skaičiuojamos atsižvelgiant į miegamųjų kiekį, o ne į kvadratinius metrus. Priklausomai nuo lokacijos, vieno miegamojo apartamentų kainos čia svyruoja nuo 80 000 eur iki 250 000 eur, vilų – nuo 250 000 eur iki 1 500 000 eur. Perkant nekilnojamąjį turtą Ispanijoje, svarbu įsivertinti papildomas išlaidas, patiriamas pirkimo metu. Ispanijoje kiekviena savivaldybė mokesčių dydį, mokamų nekilnojamojo turto pirkimo metu, nustato savarankiškai. Pateikiamas Valensijos savivaldybėje mokamų mokesčių pavyzdys“, – pabrėžia ekspertė.

Tenerifė. Vidos Cechanavičienės nuotr.

Perkant naudotą nekilnojamąjį turtą reikės sumokėti šiuos mokesčius:

Turto perleidimo mokestis, kurį sudaro apie 10 proc. nuo sumos, nurodytos pirkimo-pardavimo sutartyje;

Išlaidos notarui ir turto registravimas Privačios nuosavybės registre – apie 2 proc. nuo sumos, nurodytos pirkimo-pardavimo sutartyje;

Jei pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui samdysite advokatą, mokestis advokatų kontorai gali siekti nuo 1500 Eur iki 3000 Eur.

Perkant naują nekilnojamąjį turtą reikės sumokėti šiuos mokesčius:

PVM mokestis, kurį sudaro apie 10 proc. nuo sumos, nurodytos pirkimo-pardavimo sutartyje;

naujo būsto įregistravimo mokestis, kurį sudaro 1.5 proc. nuo sumos, nurodytos pirkimo-pardavimo sutartyje;

Išlaidos notarui ir turto registravimas Privačios nuosavybės registre – apie 2 proc. nuo sumos, nurodytos pirkimo-pardavimo sutartyje;

Jei pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui samdysite advokatą, mokestis advokatų kontorai gali siekti nuo 1500 Eur iki 3000 Eur.

Taip pat svarbu paminėti, kad norint įsigyti nekilnojamąjį turtą Ispanijoje, būtina turėti NIE – užsieniečio identifikavimo numerį ir sąskaitą Ispanijos banke. NIE numerį galima gauti Ispanijos ambasadoje Lietuvoje arba bet kurioje Ispanijos policijos nuovadoje, o sąskaitą Ispanijos banke galima atsidaryti nuvykus į bet kurį banko padalinį.

„Šiuo metu Lietuvoje veikiantys bankai ir kitos kreditavimo įstaigos nekilnojamojo turto pirkimui Ispanijoje ir kitose, lietuvių pamėgtose šalyse, kreditų neteikia. Nekilnojamojo turto įsigijimą užsienio šalyse finansuoja su retomis išlygomis, tačiau tai daugiau išimtis, o ne taisyklė“, – patikino S. Janulaitienė.

Tuo tarpu lietuviai Ispanijos bankuose gali gauti paskolas nekilnojamojo turto pirkimui. Šiuo metu bankai siūlo 4,5 proc. palūkanas. Taikomi keli reikalavimai – reikia dirbti ir gauti pajamas bei turėti gerą kredito istoriją. Bankui yra teikiama pajamų deklaracija ir išrašas iš Creditinfo.

Norite pranešti naujieną ar išsakyti savo mintis? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)